Gediminas Šimkus

Lietuvos ekonomikos augimas išsikvepia. Dėl rekordinės infliacijos, suprastėjusių gyventojų ir verslo lūkesčių šalies ekonominis aktyvumas bus mažesnis nei prognozuota anksčiau. Šiemet Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų ūgtelėti 2,1 proc., o kitais metais – vos 0,9 proc. Kainos ir toliau augs sparčiau nei atlyginimai, tad gyventojų padėtis prastės. Taip mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, pirmadienį pristatęs naujausias ekonomikos prognozes.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus užsimena, kad naujausios centrinio banko skelbiamos šalies ekonomikos prognozės bus prastesnės nei banko analitikų skaičiuotos birželį.   „Kaip visada, formuojasi tam tikras konsensusas, – galima pasižiūrėti ir į tarptautinę aplinką, ką mes aiškiai matome, kad praėję metai buvo pakankamai stiprūs augime – ir Lietuvai, ir pasaulio ekonomikai, šie metai silpnesni, kiti metai dar silpnesni.

Nepakeldamos rekordinių sąskaitų, dešimtis darbuotojų jau atleidžia ir didžiosios Lietuvos įmonės. „Rokiškio sūris“ išvis nutraukė gamybą Ukmergėje. Įmonės vadovas Dalius Trumpa rėžia kritiką Vyriausybei – esą jei verslas pagalbos nesulauks dabar, vėliau gali ir nebereikėti – įmonės tiesiog užsidarys. Premjerė Šimonytė kompensacijų planus aptarė su prezidentu Nausėda, tiesa, aiškumo mažai –  nuo visuomenės planus vis dar slepia.

Aukščiausios prabos auksinę monetą Lietuvos Valstybės Konstitucijos šimtmečiui pristatė šalies centrinis bankas. Nors monetos nominalas – 50 eurų, norintieji įsigyti ją turės pakloti dešimt kartų daugiau. Istorikų vertinimu, Konstitucijos šimtmetis yra vertas auksinės monetos, mat 1922-aisiais priėmus Konstituciją, buvo galutinai sukurta moderni Lietuvos valstybė. Konstitucinio Teismo koridoriuje stovi stalelis su dėžutės su monetomis, jos įpakuotos į permatomą plastikinį dėklą.

Lietuvos komercinių bankų pelnai auga, per pusmetį susižėrę daugiau nei pernai apie 180-imt milijonų eurų paslaugų įkainių bankai nemažino, o priešingai, juos toliau didina. Nuo rugsėjo dalis bankų brangina atsiskaitymo kortelių paštu siuntimą, paslaugų planų mėnesinius mokesčius, kodų generatorių išdavimą, bankų pajamos auga ir dėl palūkanų normų didėjimo.

Bankuose laikomų terminuotų indėlių palūkanos anksčiau ar vėliau ims didėti, tačiau staigaus jų pokyčio nebus, sako Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus.  „Anksčiau ar vėliau tai įvyks.

Šių metų pirmąjį pusmetį bankai Lietuvoje uždirbo apie 180 mln. eurų pelno – maždaug tiek, kiek 2018–2019 metais, sako Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus. Tačiau jis pabrėžė, kad antrąjį pusmetį situacija gali pasikeisti dėl įvairių aplinkybių, įskaitant geopolitines. „Tai, ką turiu už pirmąjį pusmetį, tai yra apie 180 mln. eurų. Tai yra daugiau mažiau tiek pat to pelno, kiek buvo 2018-2019 metais“, – pirmadienį Seimo socialdemokratų frakcijoje teigė G. Šimkus.

Socialdemokratų frakcijos susitiko su Lietuvos banko valdybos pirmininku Gediminu Šimkumi. Susitikimo metu aptarė planus didinti bankų įkainius gyventojams, naujų bankomatų įrengimą regionuose ir indėlių palūkanas. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sakė, kad mokėjimų rinkoje paslaugas teikia ne tik bankai. „Jeigu netenkina įkainiai galima ieškoti alternatyvų ir rinktis kitą bankinių paslaugų įmonę“, – komentavo G. Šimkus.

Lietuvos bankas (LB) rudenį svarstys, ar peržiūrėti bankų paslaugų krepšelio dydį ir maksimalius jo įkainius.  Apie tai trečiadienį pranešė centinio banko vadovas Gediminas Šimkus. Jis nekomentavo, į kurią pusę bus keičiamas krepšelio paslaugų skaičius ir jų įkainiai.  „Žiūrint į komercinių bankų krepšelius greičiausiai nesuklysiu pasakęs, kad didžiojoje daugumoje jų yra panašūs krepšeliai ar net turi ir geresnių“, – Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje teigė G. Šimkus.

Bankų pažadas iki liepos, o vėliau – iki rugpjūčio vidurio visoje Lietuvoje įrengti 100 naujų bankomatų liko neįgyvendintas – šiuo metu įrengti 72 įrenginiai, o iš jų veikia 61. Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovė teigia, kad bankomatų įrengimas užtruko dėl vis dar stringančių tiekimo grandinių bei poreikio kai kuriose vietose stiprinti mobilųjį ryšį. „Bankomatui reikia 4G ryšio, o kai kuriose vietovėse tebuvo 3G ar 2G. Dėl to reikėjo storesnius laidus dėti.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, jog naujausias Europos Centrinio Banko sprendimas 0,5 procentinio punkto didinti bazines palūkanų normas neturėtų keisti Vyriausybės planų įvesti visuotinį nekilnojamo turto (NT) mokestį. „Palūkanų normų kilimas ir NT mokestis nėra niekaip susiję“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė G. Šimkus.

Lietuvos banko (LB)valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigia, jog pagrindinis Europos Centrinio Banko ketvirtadienį priimto sprendimo 0,5 procentinio punkto didinti bazines palūkanų normas tikslas – slopinti infliaciją euro zonoje. „Nepamirškime, kad Lietuvoje infliacija siekia 20,5 proc.

Lietuvos banko vadovas su Finansų ministre susikirto dėl planuojamo visuotinio NT mokesčio. Lietuvos bankas peikia ministerijos modelį, dėl išimčių ir galimų landų mokesčio nemokėti, esą didmiesčių gyventojams mokestis gali būti net mažesnis už regionų. Tačiau finansų ministrė atkerta, kad banko siūlomi tarifai per dideli ir mokestis grės net skurdžiausiems gyventojams.

Lietuvos bankas siūlys nuo 2023 metų didinti minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), tačiau kol kas atsisako įvardinti, kiek konkrečiai.   „Taip, jis (MMA – BNS) bus paskaičiuotas į didesnę pusę, nes darbo užmokestis augo sparčiau negu buvo prognozuota anksčiau“, – pirmadienį žurnalistams sakė LB vadovas Gediminas Šimkus.  Jis prognozuoja, kad Trišalėje taryboje dėl naujojo MMA dydžio vyks sudėtinga diskusija, nes esą neapibrėžtumas yra labai didelis.

Daliai Grybauskaitei pareiškus, kad Lietuvoje artėja krizė, Lietuvos banko vadovas šią pranašystę neigia, nors ir pripažįsta, kad tokia rizika yra. Beje, Lietuvos banko vadovas dar prieš 3 mėnesius įtikinėjo, kad vidutinė infliacija Lietuvoje šiemet sieks 10 proc., tačiau jau dabar pripažįsta klydęs ir prognozę didina iki 15 proc. Be to, Lietuvos bankas jau skelbia, kad dėl augančių kainų lietuvių perkamoji galia šiemet sumažės pirmą kartą per dešimtmetį.

Praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios, Lietuvos ekonomika demonstruoja atsparumą. Pastaruoju metu sparčiai augusios kainos, ypač maisto produktų ir energijos išteklių, kils ir toliau, prognozuoja Lietuvos bankas. Šalies ekonomikos raidai artimiausiais metais didžiausią įtaką darys Rusijos agresijos prieš Ukrainą eiga, pasaulinis pandeminės padėties valdymas ir tiekimo grandinių trikdžiai ir jų poveikis infliacijai.

Jungtinėse valstijose drastiškai kyla palūkanos ir brangsta paskolos, ekonomistai perspėja, kad greitai to paties galime sulaukti ir euro zonoje. Tad ir Lietuvoje paskolų turėtojai turi ruoštis mokėti didesnes įmokas. O buvusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė kalba dar atviriau ir perspėja, kad jau artėja neišvengiama ekonominė krizė. Panevėžietė Ieva jau metus gyvena naujame name, tačiau statybos nesibaigia iki šiol. „Viskas subrango, medžiagos, rangovas vėluoja su darbais.

Opozicijos pasiūlytas antiinfliacinis planas Nr. 2 šiuo metu nėra reikalingas, nes dabartiniai gyventojų vartojimo tempai rodo, jog žmonės gana gerai prisitaiko prie augančių kainų ir į infliacijos šoką žvelgia nelabai baimingai. Tokios nuomonės laikosi bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Europos Centriniam Bankui (ECB) numačius padidinti bazines palūkanų normas, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, jog tai trumpuoju laikotarpiu gali šiek tiek apsunkinti besiskolinančių galimybes, tačiau finansų sistemai didelių sunkumų sukelti neturėtų. „Finansavimosi sąnaudos didėtų gyventojams bei įmonėms, kurių paskolų įmokos priklauso nuo ECB palūkanų normų, o taip pat ir įmonėms bei Vyriausybei, kurie leidžia obligacijas.

Europos centriniam bankui ketvirtadienį palikus nepakeistas palūkanų normas, Lietuvos banko vadovas neatmeta, kad ECB šiemet po 11 metų pertraukos gali pradėti jas didinti. Tačiau Gediminas Šimkus pabrėžia, kad tai priklausys ir nuo infliacijos, ir nuo karo Ukrainoje poveikio Europos ekonomikai.   „Toks sprendimas priklausys ir nuo infliacijos duomenų, ir jos persimetimo į platesnį kainų augimą (...) Turime dramblį kambaryje – karą Ukrainoje.

Lietuvos banko vadovas sako, kad nepaisant dėl neapibrėžtumo anksčiau centrinio banko pateiktų trijų skirtingų šalies ekonomikos raidos scenarijų, pagrindinė žinia yra ta, kad šiemet Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas lėtės. „Svarbiausia žinia yra pakankamai aiški – ekonomikos augimas lėtės – jis bus tarp tarp 2,7–0,5 proc. , tuo tarpu vidutinė metinė infliacija, nepriklausomai nuo to, ar realizuosis konvencinis, ar šoko scenarijus, bus tarp 10-11 proc.

Europos Centrinis Bankas neturi aiškaus sprendimo dėl bazinių palūkanų normų peržiūrėjimo – daug kas priklausys nuo karo Ukrainoje ir su juo susijusių veiksnių, sako Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.  „Kol kas nėra sprendimo, tai gali ir būti ir šiais metais, ir kitais – viskas priklausys nuo situacijos“, – pirmadienį žurnalistams sakė G. Šimkus.

Lietuvos banko (LB) vadovas sako, kad aukšti infliacijos tempai neramina centrinį banką, tačiau Gediminas Šimkus taip pat įspėja, kad infliacija dar didės dėl karo Ukrainoje.   „Ką beslėpti, tikrai neramina aukšti infliacijos tempai“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete pareiškė centrinio banko vadovas.   G. Šimkaus teigimu, naftos, dujų ir kitų žaliavų kainų ateities sandoriai rodo, kad jų kainos išlieka aukštumose. Be to, jas augins ir tiekimo trikdžiai.

Lietuvos banko (LB) vadovas abejoja, ar Europos Centrinis Bankas (ECB) šiais metais padidins bazinę palūkanų normą. Gediminas Šimkus sako, kad greitais sprendimais galima pakenkti euro zonos augimui  ateityje. „Eidami per greitai, nekantriai dabar galime pritrenkti euro zonos augimą ateityje. Iš Lietuvos perspektyvos tai tikrai būtų labai blogai, nes euro zona yra pagrindinė mūsų prekybos partnerė.

Šalies centrinis bankas prognozuoja, kad artimiausius mėnesius toliau matysime brangstant prekes ir paslaugas. Tačiau ramina, kad vidutinis darbo užmokestis auga dar sparčiau, tad gyventojų perkamoji galia neturėtų sumažėti. Kitąmet vidutinė metinė infliacija bus net didesnė nei šiemet ir pasieks 5,1 proc. Lietuvos bankas (LB) taip pat įspėja valdžią nepriimti sprendimų, kurie galėtų dar labiau kaitinti ekonomiką.

Siekdami pažaboti itin spartų būsto kainų augimą, Lietuvos bankas siūlo įvesti visuotinį nekilnojamo turto mokestį, o pirkimo-pardavimo sandoriuose uždrausti grynuosius pinigus. Tiesa, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus tikina dar nemanantis, kad formuojasi nekilnojamo turto burbulas, o siūlomos priemonės turėtų padėti to išvengti.

Pokyčiai Lietuvos banko struktūroje neturės neigiamos įtakos reguliuotojo strateginių darbų vykdymui, mano įstaigos vadovas. Gediminas Šimkus pažymi, kad kadrų kaita centriniame banke yra nuolatinė, o nuo konkrečių personalijų neturėtų priklausyti organizacijos veiklos sklandumas. „Suprantu, kad mes, „lieknindami“ organizaciją, efektyvindami jos veiklą iš tikrųjų sumažiname vadovaujančių pozicijų skaičių.

Lietuvoje kainų augimo pikas turėtų būti pasiektas gruodį arba metų sandūroje, o paskui prasidės lėtėjimas, prognozuoja Lietuvos banko valdybos pirmininkas.  „Į metų pabaigą, tiek euro zonoje, tiek ir Lietuvoje turėtų būti pasiektas kainų augimo pikas (...) Mes neturime dabar tokio trumpojo laikotarpio prognozės.

Įvertinęs situaciją būsto rinkoje ir sparčiai augančią skolinimo būstui įsigyti apimtį, Lietuvos bankas siūlo griežtinti pradinio įnašo reikalavimą ne pirmoms būsto paskoloms. Kodėl to reikia? Mes matome tam tikrus galimo perkaitimo ženklus, sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Plačiau apie tai žurnalistės Jolantos Svirnelytės pokalbis TV3 Žinių „Dienos komentare“ su Lietuvos banko valdybos pirmininku G. Šimkumi.

Iki kitų metų vidurio vietovių, kur galima išgryninti pinigus, Lietuvoje padvigubės, skelbia Lietuvos bankas.  Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, jog 2022 metų liepos 1 dieną išsigryninti pinigus bus galima dar 100-e šalies vietovių-– iš viso 191-oje. „Įgyvendinus memorandumą, galimybė išsigryninti pinigus bus prieinama ne mažiau kaip 191 vietovėje“, – po susitikimo su memorandumą pasirašiusių bankų ir LBA vadovais sakė G. Šimkus.

Lietuvos bankui inicijavus finansų rinkos dalyvių dialogą, septynios šalies finansų ir kredito įstaigos įsipareigojo per vienus metus padvigubinti vietovių, kuriose galima išsigryninti pinigus, skaičių, rašoma pranešime spaudai.  Dabar bankomatai yra 91 vietovėje, o per metus galimybė išsigryninti pinigus būtų užtikrinama ne mažiau kaip 191 vietovėje. Tai numatyta Tarpusavio supratimo memorandume, siekiant užtikrinti grynųjų pinigų prieinamumą Lietuvoje.

Pirmadienį apžvelgęs šalies ūkio padėtį centrinio banko vadovas Gediminas Šimkus prognozuoja, kad šiais metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugs 5,1 proc. Taip pat didės ir atlyginimai, ir kainos. Lietuvos ekonomika pagal bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklį grįžo į priešpandeminį lygį, o finansų sistema sėkmingai atlaikė ligšiolinius pandemijos iššūkius. Geri metų pradžios ekonominiai rodikliai leidžia didinti BVP prognozę – šiemet tikimasi 5,1 proc. augimo.

Seimui leidžiantis į svarstymus, ar įpareigoti šalies bankus įrengti daugiau pinigų išgryninimo įrenginių, Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus grynųjų pinigų prieinamumo problemą siūlo spręsti ne verčiant bankus daugiau įrengti bankomatų, o labiau plečiant kitų vietų, kur galima išsigryninti pinigus, tinklą.  Pasak jo, taip būtų sukuriama daugiau darbo vietų, regionuose skatinama finansinių paslaugų plėtrą.

Naujasis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus per savo penkerių metų kadenciją, be kitų prioritetų, ketina modernizuoti centrinį banką.  Susitikime su prezidentu Gitanu Nausėda pirmadienį G. Šimkus pabrėžė, kad viena modernizavimo krypčių – modernūs technologiniai sprendimai LB veikloje, finansų rinkos dalyvių reguliacinės naštos mažinimas, vieno langelio principas renkant finansų rinkos dalyvių ataskaitas.

Lietuvos banko (LB) valdybai trečiadienį pradeda vadovauti praėjusią savaitę Seimo į šį postą paskirtas Gediminas Šimkus, iki šiol dirbęs centrinio banko valdyboje. Jis pakeitė dvi kadencijas LB vadovavusį Vitą Vasiliauską.   G. Šimkaus kandidatūrą pasiūlęs prezidentas Gitanas Nausėda apibūdino jį kaip puikų ekonomikos ir finansų ekspertą.

Seimas ketvirtadienį pritarė, kad Gediminas Šimkus būtų paskirtas Lietuvos banko (LB) vadovu. Jo kandidatūrą palaikė 120 Seimo narių. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas palaikydamas kandidatą teigė, kad komerciniai bankai šiuo metu gyvena, kaip inkstai taukuose. „Pagrindinės šiuo metu problemos yra aukšti banko įkainiai, aukštos palūkanų normos, mažas gyventojų finansinis raštingumas.

Į Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkus prezidento Gitano Nausėdos siūlomas Gediminas Šimkus sako, kad konkurencijos bankų sektoriuje didinimas yra tikras iššūkis. „Matome kai kuriose vietose, kad konkurencija (bankų sektoriuje – BNS) netgi sumažėjo. Arba tiksliau – koncentracija išaugo. Mes nepakankamai išnaudojame vietoje veikiančias įmones, finansų rinkos dalyvių augimo potencialą.

Prezidentas Gitanas Nausėda į Lietuvos banko valdybos pirmininkus svarsto teikti centrinio banko valdybos narį Gediminą Šimkų arba savo patarėją Simoną Krėpštą. Apie tokius ketinimus Prezidentūra informavo kai kuriuos Seimo narius, BNS antradienį pranešė trys informuoti šaltiniai. Prezidento atstovai ir pats G. Šimkus BNS komentuoti kandidatūrą atsisakė. Pagal Konstituciją, prezidentas teikia Seimui tvirtinti Lietuvos banko valdybos pirmininko kandidatūrą.

Lietuvos banko (LB) valdyboje pradėjo dirbti Gediminas Šimkus, iki šiol vadovavęs centrinio banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybai.  G. Šimkų į valdybą paskyrė prezidentas Gitanas Nausėda, atsižvelgdamas į LB valdybos pirmininko Vito Vasiliausko teikimą, pranešė LB.  Lietuvos banke G. Šimkus pradėjo dirbti 2002 metais.

Anksčiau ar vėliau Lietuvos ekonomika susidurs su sunkumais, kurie kyla dėl neramumų tarptautinėse rinkose. Nors atlyginimai šalyje toliau auga, gyventojai įspėjami neprarasti budrumo ir atsakingai žiūrėti į naujus finansinius įsipareigojimus. Pristatydami naujausią Lietuvos ekonomikos apžvalgą apie tai kalbėjo centrinio banko atstovai.

Lietuvos ekonomikos situacija stabili ir nieko panašaus, kas buvo prieš 2008 m. krizę, šiuo metu nematyti. Vis dėlto tikslaus atsakymo, o kas iš viso yra „krizė“ ir ką ji reikštų žmonėms, niekas pasakyti negali. Tokiomis mintimis dalijosi pranešėjai Lietuvos ekonomikos konferencijoje. „Kalbos apie krizę prasidėjo praėjusių metų rudenį.

Vienas iš tikslų, kurių siekiama nuo šių metų pradžios Lietuvoje prasidėjusia II pensijų pakopos pertvarka – paskatinti gyventojus aktyviau įsitraukti į papildomų lėšų savo ateičiai kaupimą. Tačiau sprendimą – kaip ir kokiu būdu kaups lėšas senatvei – kiekvienas turi priimti pats.

Senatvėje džiaugtis oria pensija nori kiekvienas, bet paprastai tik nedaugelis skiria pakankamai laiko pasidomėti, kiek sukaupė. Tačiau artėjant II pensijų pakopos pertvarkai, kai atsiras galimybė apsispręsti, ar kaupti papildomai, ar pasitikėti vien garantuota „Sodros“ pensija, labai svarbu priimti teisingą sprendimą. Nuo šio sprendimo priklauso, kiek pinigų pavyks sukaupti tam laikotarpiui, kai žmogus jau nebenorės ar negalės dirbti.

Kaupti lėšas senatvei – svarbus ir ilgalaikis sprendimas, kurį būtina priimti ne tik apsvarsčius visas galimybes, bet ir atsižvelgiant į tai, kad po kelių ar kelių dešimčių metų kai kurios gyvenimo aplinkybės gali keistis.

Lietuvai beliko keli metai. Tokį nuosprendį skelbia profesorius ir ekonomistas tyrinėdami demografinę situaciją. Daugėjant pensinio amžiaus žmonių skaičiui, darbingiems išvykstant į užsienį, šalis gali įklimpti į itin rimtas problemas. Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo rinkos tyrimų instituto direktorius Boguslavas Gruževskis Lietuvos demografijos forume kalbėjo, kad pokyčiai gyventojų amžiaus struktūroje apima visą Europą: Europa yra labiausiai senstanti pasaulio dalis.

Lietuvos bankas atnaujindamas savo prognozes numato, kad kainos šiemet kils daug lėčiau nei pernai, tuo tarpu darbuotojų trūkumas vers darbdavius kelti atlyginimus daug sparčiau nei anksčiau manyta. Kalbant apie šalies ekonomiką, numatyta, kad šiemet ji augs 3,2 proc., kitąmet – 2,7 proc. „Po 2017 metų spurto, kuomet ekonomika augo kuomet 4 proc., nekeičiame prognozių ir toliau prognozuojame, kad sparčiai augs Lietuvos ūkis 3,2 proc.

  Minimalią mėnesio algą (MMA) nuo kitų metų siūloma padidinti 20 eurų – iki 420 eurų. Tačiau sprendimą Trišalėje taryboje numatoma priimti vėliau.   Pasiūlymą, kiek pagal anksčiau patvirtintą formulę didinti MMA, tarybai antradienį perdavė Lietuvos banko (LB) Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus. Trišalės tarybos pirmininkas ir darbuotojų atstovas Artūras Černiauskas antradienį sakė, kad svarstymai dėl MMA didinimo atidedami kitam posėdžiui.

Lietuva, pasirodo, - Europos Sąjungos čempionė pagal pernai augusias kainas. Tiek pat, kiek ir Lietuvoje, infliacija pernai šoko ir Estijoje. Kaimynėse Latvijoje, Lenkijoje prekės ir paslaugos pernai brango mažiau nei mums tėvynėje. Dalis ekonomistų aiškina, kad didžiausio Europos Sąjungoje brangimo nuopelnus turi prisiimti lengviausio kelio ieškantys mūsų verslininkai ir dėl akcizo stipriai brangęs alkoholis.

Šiais metais pagrindiniai trys atributai lydėję Lietuvos ekonomikas apžvalgas tai spartus ekonomikos augimas, darbo užmokesčio didėjimas bei kainų augimas. Lietuvos bankas ramina dėl kainų, tačiau mato didelį problemą darbo rinkoje. Ekonomiką skatino privačios investicijos ir eksportas Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo departamento direktorius Gediminas Šimkus konferencijos metu pasakojo, kad Lietuvos ekonomikos plėtra buvo veržlesnė. Jei 2015-2016 m. ekonomika augo apie 2 proc.