Gediminas Šimkus

Įvertinęs situaciją būsto rinkoje ir sparčiai augančią skolinimo būstui įsigyti apimtį, Lietuvos bankas siūlo griežtinti pradinio įnašo reikalavimą ne pirmoms būsto paskoloms. Kodėl to reikia? Mes matome tam tikrus galimo perkaitimo ženklus, sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Plačiau apie tai žurnalistės Jolantos Svirnelytės pokalbis TV3 Žinių „Dienos komentare“ su Lietuvos banko valdybos pirmininku G. Šimkumi.

Iki kitų metų vidurio vietovių, kur galima išgryninti pinigus, Lietuvoje padvigubės, skelbia Lietuvos bankas.  Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, jog 2022 metų liepos 1 dieną išsigryninti pinigus bus galima dar 100-e šalies vietovių-– iš viso 191-oje. „Įgyvendinus memorandumą, galimybė išsigryninti pinigus bus prieinama ne mažiau kaip 191 vietovėje“, – po susitikimo su memorandumą pasirašiusių bankų ir LBA vadovais sakė G. Šimkus.

Lietuvos bankui inicijavus finansų rinkos dalyvių dialogą, septynios šalies finansų ir kredito įstaigos įsipareigojo per vienus metus padvigubinti vietovių, kuriose galima išsigryninti pinigus, skaičių, rašoma pranešime spaudai.  Dabar bankomatai yra 91 vietovėje, o per metus galimybė išsigryninti pinigus būtų užtikrinama ne mažiau kaip 191 vietovėje. Tai numatyta Tarpusavio supratimo memorandume, siekiant užtikrinti grynųjų pinigų prieinamumą Lietuvoje.

Pirmadienį apžvelgęs šalies ūkio padėtį centrinio banko vadovas Gediminas Šimkus prognozuoja, kad šiais metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugs 5,1 proc. Taip pat didės ir atlyginimai, ir kainos. Lietuvos ekonomika pagal bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklį grįžo į priešpandeminį lygį, o finansų sistema sėkmingai atlaikė ligšiolinius pandemijos iššūkius. Geri metų pradžios ekonominiai rodikliai leidžia didinti BVP prognozę – šiemet tikimasi 5,1 proc. augimo.

Seimui leidžiantis į svarstymus, ar įpareigoti šalies bankus įrengti daugiau pinigų išgryninimo įrenginių, Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus grynųjų pinigų prieinamumo problemą siūlo spręsti ne verčiant bankus daugiau įrengti bankomatų, o labiau plečiant kitų vietų, kur galima išsigryninti pinigus, tinklą.  Pasak jo, taip būtų sukuriama daugiau darbo vietų, regionuose skatinama finansinių paslaugų plėtrą.

Naujasis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus per savo penkerių metų kadenciją, be kitų prioritetų, ketina modernizuoti centrinį banką.  Susitikime su prezidentu Gitanu Nausėda pirmadienį G. Šimkus pabrėžė, kad viena modernizavimo krypčių – modernūs technologiniai sprendimai LB veikloje, finansų rinkos dalyvių reguliacinės naštos mažinimas, vieno langelio principas renkant finansų rinkos dalyvių ataskaitas.

Lietuvos banko (LB) valdybai trečiadienį pradeda vadovauti praėjusią savaitę Seimo į šį postą paskirtas Gediminas Šimkus, iki šiol dirbęs centrinio banko valdyboje. Jis pakeitė dvi kadencijas LB vadovavusį Vitą Vasiliauską.   G. Šimkaus kandidatūrą pasiūlęs prezidentas Gitanas Nausėda apibūdino jį kaip puikų ekonomikos ir finansų ekspertą.

Seimas ketvirtadienį pritarė, kad Gediminas Šimkus būtų paskirtas Lietuvos banko (LB) vadovu. Jo kandidatūrą palaikė 120 Seimo narių. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas palaikydamas kandidatą teigė, kad komerciniai bankai šiuo metu gyvena, kaip inkstai taukuose. „Pagrindinės šiuo metu problemos yra aukšti banko įkainiai, aukštos palūkanų normos, mažas gyventojų finansinis raštingumas.

Į Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkus prezidento Gitano Nausėdos siūlomas Gediminas Šimkus sako, kad konkurencijos bankų sektoriuje didinimas yra tikras iššūkis. „Matome kai kuriose vietose, kad konkurencija (bankų sektoriuje – BNS) netgi sumažėjo. Arba tiksliau – koncentracija išaugo. Mes nepakankamai išnaudojame vietoje veikiančias įmones, finansų rinkos dalyvių augimo potencialą.

Prezidentas Gitanas Nausėda į Lietuvos banko valdybos pirmininkus svarsto teikti centrinio banko valdybos narį Gediminą Šimkų arba savo patarėją Simoną Krėpštą. Apie tokius ketinimus Prezidentūra informavo kai kuriuos Seimo narius, BNS antradienį pranešė trys informuoti šaltiniai. Prezidento atstovai ir pats G. Šimkus BNS komentuoti kandidatūrą atsisakė. Pagal Konstituciją, prezidentas teikia Seimui tvirtinti Lietuvos banko valdybos pirmininko kandidatūrą.

Lietuvos banko (LB) valdyboje pradėjo dirbti Gediminas Šimkus, iki šiol vadovavęs centrinio banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybai.  G. Šimkų į valdybą paskyrė prezidentas Gitanas Nausėda, atsižvelgdamas į LB valdybos pirmininko Vito Vasiliausko teikimą, pranešė LB.  Lietuvos banke G. Šimkus pradėjo dirbti 2002 metais.

Anksčiau ar vėliau Lietuvos ekonomika susidurs su sunkumais, kurie kyla dėl neramumų tarptautinėse rinkose. Nors atlyginimai šalyje toliau auga, gyventojai įspėjami neprarasti budrumo ir atsakingai žiūrėti į naujus finansinius įsipareigojimus. Pristatydami naujausią Lietuvos ekonomikos apžvalgą apie tai kalbėjo centrinio banko atstovai.

Lietuvos ekonomikos situacija stabili ir nieko panašaus, kas buvo prieš 2008 m. krizę, šiuo metu nematyti. Vis dėlto tikslaus atsakymo, o kas iš viso yra „krizė“ ir ką ji reikštų žmonėms, niekas pasakyti negali. Tokiomis mintimis dalijosi pranešėjai Lietuvos ekonomikos konferencijoje. „Kalbos apie krizę prasidėjo praėjusių metų rudenį.

Vienas iš tikslų, kurių siekiama nuo šių metų pradžios Lietuvoje prasidėjusia II pensijų pakopos pertvarka – paskatinti gyventojus aktyviau įsitraukti į papildomų lėšų savo ateičiai kaupimą. Tačiau sprendimą – kaip ir kokiu būdu kaups lėšas senatvei – kiekvienas turi priimti pats.

Senatvėje džiaugtis oria pensija nori kiekvienas, bet paprastai tik nedaugelis skiria pakankamai laiko pasidomėti, kiek sukaupė. Tačiau artėjant II pensijų pakopos pertvarkai, kai atsiras galimybė apsispręsti, ar kaupti papildomai, ar pasitikėti vien garantuota „Sodros“ pensija, labai svarbu priimti teisingą sprendimą. Nuo šio sprendimo priklauso, kiek pinigų pavyks sukaupti tam laikotarpiui, kai žmogus jau nebenorės ar negalės dirbti.

Kaupti lėšas senatvei – svarbus ir ilgalaikis sprendimas, kurį būtina priimti ne tik apsvarsčius visas galimybes, bet ir atsižvelgiant į tai, kad po kelių ar kelių dešimčių metų kai kurios gyvenimo aplinkybės gali keistis.

Lietuvai beliko keli metai. Tokį nuosprendį skelbia profesorius ir ekonomistas tyrinėdami demografinę situaciją. Daugėjant pensinio amžiaus žmonių skaičiui, darbingiems išvykstant į užsienį, šalis gali įklimpti į itin rimtas problemas. Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo rinkos tyrimų instituto direktorius Boguslavas Gruževskis Lietuvos demografijos forume kalbėjo, kad pokyčiai gyventojų amžiaus struktūroje apima visą Europą: Europa yra labiausiai senstanti pasaulio dalis.

Lietuvos bankas atnaujindamas savo prognozes numato, kad kainos šiemet kils daug lėčiau nei pernai, tuo tarpu darbuotojų trūkumas vers darbdavius kelti atlyginimus daug sparčiau nei anksčiau manyta. Kalbant apie šalies ekonomiką, numatyta, kad šiemet ji augs 3,2 proc., kitąmet – 2,7 proc. „Po 2017 metų spurto, kuomet ekonomika augo kuomet 4 proc., nekeičiame prognozių ir toliau prognozuojame, kad sparčiai augs Lietuvos ūkis 3,2 proc.

  Minimalią mėnesio algą (MMA) nuo kitų metų siūloma padidinti 20 eurų – iki 420 eurų. Tačiau sprendimą Trišalėje taryboje numatoma priimti vėliau.   Pasiūlymą, kiek pagal anksčiau patvirtintą formulę didinti MMA, tarybai antradienį perdavė Lietuvos banko (LB) Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus. Trišalės tarybos pirmininkas ir darbuotojų atstovas Artūras Černiauskas antradienį sakė, kad svarstymai dėl MMA didinimo atidedami kitam posėdžiui.

Lietuva, pasirodo, - Europos Sąjungos čempionė pagal pernai augusias kainas. Tiek pat, kiek ir Lietuvoje, infliacija pernai šoko ir Estijoje. Kaimynėse Latvijoje, Lenkijoje prekės ir paslaugos pernai brango mažiau nei mums tėvynėje. Dalis ekonomistų aiškina, kad didžiausio Europos Sąjungoje brangimo nuopelnus turi prisiimti lengviausio kelio ieškantys mūsų verslininkai ir dėl akcizo stipriai brangęs alkoholis.

Šiais metais pagrindiniai trys atributai lydėję Lietuvos ekonomikas apžvalgas tai spartus ekonomikos augimas, darbo užmokesčio didėjimas bei kainų augimas. Lietuvos bankas ramina dėl kainų, tačiau mato didelį problemą darbo rinkoje. Ekonomiką skatino privačios investicijos ir eksportas Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo departamento direktorius Gediminas Šimkus konferencijos metu pasakojo, kad Lietuvos ekonomikos plėtra buvo veržlesnė. Jei 2015-2016 m. ekonomika augo apie 2 proc.

Gerėjant tarptautinei aplinkai, spartėja ir Lietuvos ekonomikos augimas. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos bankas šalies BVP metinį augimą, pavasarį prognozuotą kaip 2,6 proc., dabar prognozuoja didesnį – sudarantį 3,3 proc. Be greitai augančio eksporto, ekonomiką skatina ir vidaus vartojimas, kurį didina kylantis darbo užmokestis. „Šiuo metu stebime situaciją, kai kyla visų darbuotojų grupių darbo užmokestis, kad ir kokio dydžio atlyginimą darbuotojai gautų.

Lietuvos banko ekonomistai aptardami šiuos metus neslepia, kad didžiausia problema išlieka demografija – gimstamumas mažėja, emigracija auga. Ir tai yra šalies vidinės problemos, kurios gali paveikti visą ekonomiką. Be to, prognozuojamas ir dar didesnis kainų augimas.  Lietuvos banko prognozėmis, 2017 m. šalies ūkis augs 2,4 proc., taigi sparčiau nei šiemet, tačiau ne tiek daug, kiek prognozuota rudenį. Ekonomikos prognozių mažinimą lemia mažiau augsiantis eksportas ir investicijos.

Paskutinius metus matytas atlyginimų augimas pastebimas visose ekonominėse veiklose. Tačiau vienur jis buvo dosnesnis, kitur mažesnis. Deja, ekonomistams tenka pripažinti, kad duomenis gali iškreipti ir Lietuvos neapleidžianti šešėlinė ekonomika. Lietuvos banko duomenimis, vidutinis darbo užmokestis nuo 2012 metų išaugo 19 proc., o didžiausias augimas per paskutinius metus pastebimas viešbučių ir restoranų sektoriuje – apie 12 proc.

Maisto kainomis piktinasi dažnas, tai atskleidė ir vykęs parduotuvių boikotas, ir eilės prie „Lidl“. Visgi ekonomistai apžvelgdami situacija tikina, kainų augimas yra mažas, o nuo kitų šalių niekuo nesiskiriame. Lietuvos banko konferencijoje kalbėta, kad bendras kainų lygis praėjusiais metais krito 0,7 proc., o šiais metais per pirmuosius penkis mėnesius kainos vidutiniškai padidėjo 0,6 proc. Prognozuojama, kad kainos toliau tik augs. Šiemet kainų lygis kils 0,9 proc.

Lietuvos bankas nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės, tačiau sumažino kitų metų ūkio raidos prognozę. Centrinis bankas prognozuoja, kad šiemet šalies ekonomika augs 2,6 proc., o kitais metais - 3,3 procento. „Šie metai yra stipresnio ekonominio augimo metai nei praėję metai, kai ekonomikos sulėtėjimas buvo sietinas su tarptautinė aplinka.

Lietuvos banko ekonomistai įsitikinę, Lietuva išsiskirs iš Baltijos valstybių ir čia ekonomika augs sparčiausiai, viršydama praeitų metų augimą.  Visgi problemų yra. Pasak ekonomistų, vis svarbiau stebėti pokyčius daro rinkoje, kur darbo užmokestis jau 3 metus didėja sparčiau negu darbo našumas. „Kai pajamos didėja, žmonės džiaugiasi.

Per kelerius pastaruosius metus bankrutavus penkioms kredito unijoms, jų sistemą būtina pertvarkyti, sako Lietuvos banko atstovai. Anot jų, reforma turėtų apimti stipresnę integraciją ir kooperaciją, nustatant privalomą narystę Centrinėje kredito unijoje. „Reikia sistemiškai išspręsti kredito unijų problemą. Iki šiol bandėme gydyti ligonį mažais pleistriukais, tačiau šitas laikas jau baigėsi ir problemą reikia išspręsti sistemiškai.

 Išaugęs vartojimas ir investicijos skatina nuoseklų Lietuvos ekonomikos augimą, tačiau prastesnės pagrindinių šalies užsienio prekybos partnerių perspektyvos bei ilgainiui lėtėsianti vidaus paklausos plėtra lemia atsargesnes kitų metų BVP augimo prognozes. Lietuvos bankas numato 3,1 % BVP augimą kitais metais, o tai 0,2 proc. punkto mažiau, nei prognozuota rugsėjį.

Šalies finansų sistema vertinama kaip stabili, o didžiausią riziką jai kelia kitų Europos valstybių skolų tvarumo problemos, jų sąsajos su finansų sektoriumi ir galimas užkrato efektas Lietuvos ekonomikai, rodo Lietuvos banko atliktos naujos apklausos dėl rizikų Lietuvos finansų sistemai rezultatai. Susirūpinimą finansų institucijoms kelia ir energetinių išteklių kainų šokas, galimas per lėtas Lietuvos ekonomikos atsigavimas.