Gediminas Šimkus

Lietuvos banko ekonomistai aptardami šiuos metus neslepia, kad didžiausia problema išlieka demografija – gimstamumas mažėja, emigracija auga. Ir tai yra šalies vidinės problemos, kurios gali paveikti visą ekonomiką. Be to, prognozuojamas ir dar didesnis kainų augimas.  Lietuvos banko prognozėmis, 2017 m. šalies ūkis augs 2,4 proc., taigi sparčiau nei šiemet, tačiau ne tiek daug, kiek prognozuota rudenį. Ekonomikos prognozių mažinimą lemia mažiau augsiantis eksportas ir investicijos.

Paskutinius metus matytas atlyginimų augimas pastebimas visose ekonominėse veiklose. Tačiau vienur jis buvo dosnesnis, kitur mažesnis. Deja, ekonomistams tenka pripažinti, kad duomenis gali iškreipti ir Lietuvos neapleidžianti šešėlinė ekonomika. Lietuvos banko duomenimis, vidutinis darbo užmokestis nuo 2012 metų išaugo 19 proc., o didžiausias augimas per paskutinius metus pastebimas viešbučių ir restoranų sektoriuje – apie 12 proc.

Maisto kainomis piktinasi dažnas, tai atskleidė ir vykęs parduotuvių boikotas, ir eilės prie „Lidl“. Visgi ekonomistai apžvelgdami situacija tikina, kainų augimas yra mažas, o nuo kitų šalių niekuo nesiskiriame. Lietuvos banko konferencijoje kalbėta, kad bendras kainų lygis praėjusiais metais krito 0,7 proc., o šiais metais per pirmuosius penkis mėnesius kainos vidutiniškai padidėjo 0,6 proc. Prognozuojama, kad kainos toliau tik augs. Šiemet kainų lygis kils 0,9 proc.

Lietuvos bankas nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės, tačiau sumažino kitų metų ūkio raidos prognozę. Centrinis bankas prognozuoja, kad šiemet šalies ekonomika augs 2,6 proc., o kitais metais - 3,3 procento. „Šie metai yra stipresnio ekonominio augimo metai nei praėję metai, kai ekonomikos sulėtėjimas buvo sietinas su tarptautinė aplinka.

Lietuvos banko ekonomistai įsitikinę, Lietuva išsiskirs iš Baltijos valstybių ir čia ekonomika augs sparčiausiai, viršydama praeitų metų augimą.  Visgi problemų yra. Pasak ekonomistų, vis svarbiau stebėti pokyčius daro rinkoje, kur darbo užmokestis jau 3 metus didėja sparčiau negu darbo našumas. „Kai pajamos didėja, žmonės džiaugiasi.

Per kelerius pastaruosius metus bankrutavus penkioms kredito unijoms, jų sistemą būtina pertvarkyti, sako Lietuvos banko atstovai. Anot jų, reforma turėtų apimti stipresnę integraciją ir kooperaciją, nustatant privalomą narystę Centrinėje kredito unijoje. „Reikia sistemiškai išspręsti kredito unijų problemą. Iki šiol bandėme gydyti ligonį mažais pleistriukais, tačiau šitas laikas jau baigėsi ir problemą reikia išspręsti sistemiškai.

 Išaugęs vartojimas ir investicijos skatina nuoseklų Lietuvos ekonomikos augimą, tačiau prastesnės pagrindinių šalies užsienio prekybos partnerių perspektyvos bei ilgainiui lėtėsianti vidaus paklausos plėtra lemia atsargesnes kitų metų BVP augimo prognozes. Lietuvos bankas numato 3,1 % BVP augimą kitais metais, o tai 0,2 proc. punkto mažiau, nei prognozuota rugsėjį.

Šalies finansų sistema vertinama kaip stabili, o didžiausią riziką jai kelia kitų Europos valstybių skolų tvarumo problemos, jų sąsajos su finansų sektoriumi ir galimas užkrato efektas Lietuvos ekonomikai, rodo Lietuvos banko atliktos naujos apklausos dėl rizikų Lietuvos finansų sistemai rezultatai. Susirūpinimą finansų institucijoms kelia ir energetinių išteklių kainų šokas, galimas per lėtas Lietuvos ekonomikos atsigavimas.