Gediminas Šimkus

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus tikina, kad labai tikėtina, jog Europos Centrinis Bankas (ECB) palūkanų normas mažins birželio mėnesį. „Mano vertinimu birželis – tas mėnuo, kada palūkanų normų sumažėjimas yra labai tikėtinas“, – penktadienį žurnalistams teigė G. Šimkus, pažymėjęs, kad reikia „būti laisvais priimti sprendimus kada jų reikia ir tokius, kokių reikia“. G. Šimkus sako, kad ECB palūkanų normas šiemet mažins ne vieną kartą.

 Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus tvirtina, kad nuostoliai Lietuvos pensijų fondams dėl „Baltcap“ buvusio partnerio Šarūno Stepukonio veiklos „makro“ mastu „gali pasirodyti nereikšmingi“, bet yra principiniai. Pasak jo, LB imsis veiksmų tuomet, kai situacija bus aiški. „Nuostoliai galbūt makro mastu kažkam pasirodys nereikšmingi, bet jie yra principiniai, nes tai jau yra ne investavimo veiklos nuostoliai“, – penktadienį žurnalistams teigė G. Šimkus.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas, Europos centrinio banko (ECB) Valdančiosios tarybos narys Gediminas Šimkus sako, kad investuotojai puoselėja pernelyg dideles viltis, jog palūkanų normos galėtų būti sumažintos artimiausiu metu. Nors skolinimosi išlaidų sumažinimo tikimybė metams bėgant didėja, palūkanų normos galėtų būti apkarpytos tik apytikriai vasarą, interviu „Bloomberg“ tvirtino G. Šimkus. Rinkos pirmo sumažinimo šiuo metu tikisi pavasarį.

Jungtinės Karalystės finansinių technologijų įmonei „Revolut“ paskelbus, kad ji pradės teikti būsto paskolas, Lietuvos banko vadovas sako nemanantis, kad „Revolut“ padarytų didelį proveržį šioje rinkoje. „Revolut“ yra tas inovatyvus žaidėjas, kuris teiktų, kaip suprantu, labiau technologija pagrįstą būsto paskolų sprendimą. Ar vienas „Revolut“ padarytų didžiulį proveržį? Nemanyčiau. Nemanyčiau, kad tai vyktų labai greitu metu“, – interviu portalui 15 min“ sakė Gediminas Šimkus.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus patvirtino BNS anksčiau skelbtą neoficialią informaciją, kad vienas didžiausių Lenkijos bankų „Pekao“ svarsto įsteigti filialą Lietuvoje.  „Gruodžio antroje pusėje buvo atvažiavusi į Lietuvą „Pekao“ banko vadovybė ir tai, manau, yra labai rimtas signalas apie jų ketinimus“, – interviu portalui „15min“ sakė G. Šimkus.  „Kaip Baltijos regionas, aš manau, esame pakankamai patraukli zona, kur galėtų ateiti naujas paslaugų dalyvis.

Kitais metais gyvenimas finansine prasme lengvės – tokią išvadą daro Lietuvos bankas. Nors Europos centrinis bankas (ECB) sumažino kitų metų BVP prognozę, vis dėlto pabrėžia, kad pramonė atsigauna. O atlyginimų augimas jau gerokai viršys infliaciją ir sieks vidutiniškai 9 proc. Tiesa, pramonės atstovai nėra tokie optimistiški, esą kaip tik žiema bus labai sunki.  Vienos didžiausių stiklo paketų gamintojų Baltijos šalyse prezidentas neslėpė – šie metai buvo sudėtingi.

Lietuvos banko (LB) vadovas sako, kad itin aukštos  infliacijos įtampa yra atslūgusi, tačiau kurį laiką padėtį dar reikės akylai stebėti.  „Infliacija, pernai, šių metų pradžioje dominavusi ekonominių temų trejetuke, šiemet užleido pozicijas kitoms temoms, nes liepsnos užgesintos, bet akylos stebėsenos dar kurį laiką reikės“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Europos centriniam bankui (ECB) dar kartą nepadidinus bazinių palūkanų normų, ekonomistai vis garsiau kalba apie mažėjančią naštą būsto paskolų turėtojams. Pasak ekonomistų, palūkanos turėtų pradėti mažėti jau pavasarį. O jei taip nutiktų, kitąmet Lietuvos gyventojai, kurie turi 100 tūkstančių eurų būsto paskolas, mokėtų maždaug 100 eurų mažesnes mėnesines įmokas. Tiesa, Lietuvos bankas skuba gesinti šias optimistines prognozes: esą palūkanų normos pradės mažėti dar negreit.

Premjerei Ingridai Šimonytei pirmadienį pranešus, kad patikslinus kitų metų biudžeto projektą ir papildomai pridėjus išlaidų, jo deficitas padidės iki 3 proc., Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus akcentuoja biudžeto pajamų surinkimą.  „Finansine prasme, turbūt didžiulio skirtumo tarp 2,9 ir 3 proc. biudžeto deficito nėra. Klausimas, kiek tu priartėji prie to 3 proc.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį pirmą kartą po 15-kos mėnesių nepadidinus bazinių palūkanų normos, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad kalbėti apie jų mažinimą dar anksti.  Jo teigimu, per metus stebėti rinkos vertinimų, tarp jų ir ECB projekcijų, pokyčiai rodo išliekantį didelį ekonominį neapibrėžtumą, be to, išlieka aukšti infliacijos rodikliai.  „Todėl kalbėti apie palūkanų normų mažinimą, manau, kad šiuo metu tikrai yra per anksti.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus paskelbė prognozę, kurioje mini, kad mūsų ekonomikoje skrydis, kuriam ruošėmės, yra ne atšauktas, o atidėtas. Plačiau apie tai, kokia žiema ir kokie ateinantys metai mūsų laukia „Dienos komentare“ atsakė G. Šimkus.

Lietuvos bankas beda pirštu į rekordiškai aukštas maisto kainas ir žeria kritiką prekybininkams. Pasak banko vadovo Gedimino Šimkaus, jeigu tik norėtų, prekybininkai galėtų sumažinti prekių kainas, mat galimybių tam tikrai yra. Lietuvos bankas taip pat atnaujino ir ekonomines prognozes bei prakalbo apie „amerikietiškus kalnelius“. Esą šie metai bus geresni nei tikėjosi specialistai, tačiau kitąmet ekonomika augs lėčiau, nes Europa vis labiau jaus aukštų palūkanų naštą.

Verslo nuomonės lyderių įtakos reitinge šiemet aukščiausias tris vietas užima Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ir prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė, rodo bendrovės „Kantar“ indeksas.

Lietuvos bankas (LB) gerina birželį skelbtą prognozę ir mano, kad šių metų šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) smuks 0,6 proc., o 2024 metais jis augs 2,1 procento. Birželį LB prognozavo, kad Lietuvos ekonomika šiemet smuks 1,3 proc., o kitąmet augs 2,7 procento.  LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigė, kad palyginti su prieš ketvirtį buvusiomis perspektyvomis ir prognozėmis spartesnis ekonomikos atsigavimas atidedamas į kitų metų pradžią.

Kainos Lietuvoje toliau auga sparčiau nei kitose šalyse. Nors algos irgi kiek didėja, tačiau gyventojai neskuba leisti pinigų ir tampa labiau atsargūs. Be kita ko, Lietuvoje prie didesnės infliacijos labiau prisidėjo išaugę verslo pelnai, o ne darbuotojų algos. Metų viduryje Lietuvos ekonomika ūgtelėjo, tačiau bendras ūkio aktyvumas tebėra vangus. Numatoma, kad šiemet realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) bus šiek tiek mažesnis nei praėjusiais metais, o 2024 m. BVP turėtų didėti 2,1 proc.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus Ispanijoje susitiko su vieno didžiausių Europoje komercinio banko atstovais ir pakvietė juos teikti paslaugas Lietuvoje. „Lietuvos bankų sektorius yra koncentruotas, dėl to svarbu skatinti konkurenciją ir pritraukti į mūsų šalį tarptautinio lygio finansų rinkos dalyvių. Šiuo klausimu mes nuosekliai ir intensyviai dirbame, aktyviai ieškodami galimybių“, – centrinio banko pranešime sakė G. Šimkus.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus neatmeta, kad Europos Centrinio Banko (ECB) ketvirtadienį priimtas sprendimas dešimtą kartą padidinti bazines palūkanų normas daliai gyventojų gali būti skausmingas, tačiau, pasak jo, infliacija veikia visus, todėl toks sprendimas yra tinkamas būdas suvaldyti infliaciją. „Palūkanų normų augimas yra neskanūs, kartūs, bet vaisiai prieš pagrindinį priešą – prieš infliaciją. Deja, bet infliacija Lietuvoje viršijo 22 proc.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus kol kas nekeičia prognozės, kad šalies ekonomika šiemet susitrauks 1,3 proc., tačiau šį nuosmukį jis vadina korekcija arba stabtelėjimu prieš tolesnį tvarų augimą.  „Mūsų šalies ekonomika buvo įkaitusi daugeliu prasmių – nekilnojamo turto rinkos, plačios fiskalinės pagalbos priemonės gyventojams, verslams, stipri vidaus paklausa ir kainų augimas buvo gerokai didesnis nei euro zonoje.

Lietuvos bankų asociacijai (LBA) pasigendant aiškumo dėl naujo laikinojo solidarumo įnašo apskaičiavimo ir mokėjimo, Lietuvos banko (LB) vadovas sako, jog svarbiausi dalykai yra aiškūs, o kylant klausimų jie bus išaiškinti diskutuojant su bankais.  „Žinau, kad vyksta diskusijos Bankų asociacijos su Valstybine mokesčių inspekcija, diskutuoja ir su Finansų ministerija. Esame pateikę ir savo poziciją atskirais atvejais, kaip išaiškinti tam tikrus dalykus.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį devintą kartą iš eilės padidinus bazines palūkanų normas, Lietuvos banko (LB) vadovas neatmeta galimybės, kad kitame ECB posėdyje rugsėjį jų didinimas gali būti pristabdytas. Tačiau tai nereiškia, kad vėliau jos negalėtų būti vėl keliamos. Pasak Gedimino Šimkaus, palūkanų mažinimo 2024 metų pirmąjį pusmetį tikėtis nereikėtų.  „Jei prisimintume pirmuosius sprendimus, didinimas buvo 75 baziniai punktai.

Pastaruoju metu Lietuvos ekonomika traukiasi, vis daugiau sričių susiduria su užsakymų ir pardavimų mažėjimu, gyventojus slegia išaugusios kainos, paskolų palūkanos, naikinamos darbo vietos. Ar tai tik laikini sunkumai, ar didesnės problemos laukia netolimoje ateityje? Pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje šalies ekonominę būklę ir jos perspektyvas apžvelgė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad šią savaitę misiją Lietuvoje baigęs Tarptautinis valiutos fondas (TVF), įvertinęs neseniai Lietuvoje įteisintą laikinąjį bankų solidarumo įnašą, teigia, jog jis turėtų poveikį šalies investicinei aplinkai, jei taptų pastovus.  „Tai, ką kalbėjo Tarptautinis valiutos fondas, kad tai yra laikinas dalykas, ir būtent laikinumas mažina visas rizikas.

Lietuvos banko (LB) vadovas sako, kad euro zonoje pasiekus Europos Centrinio Banko (ECB) siekiamą 2 proc. infliacijos vidutiniu laikotarpiu tikslą, Lietuvoje ji kurį laiką išliktų didesnė.  Vis dėlto, pasak Gedimino Šimkaus, ilgainiui infliacija šalyje ECB siektiną vidurkį turėtų pasiekti.

Lietuvos bankas siūlo keisti bazinį bankinių paslaugų krepšelį – jo kainą sumažinti iki vieno euro ir pridėti 5 papildomus internetinius pavedimus. Tačiau išgryninamų pinigų sumą rekomenduoja mažinti. Tai patinka ne visiems. Be to, bankas siūlo pašalpas gaunantiems bazines paslaugas teikti nemokamai. Tai išgirdę komerciniai bankai pareiškė nesuprantantys, kam reikia keisti dabartinę krepšelio tvarką, o už nemokamas paslaugas reikalaus valstybės kompensacijų.

Lietuvos bankas prognozuoja, kad Europos centrinis bankas palūkanų normas didins dar bent du kartus ir skaičiuoja, kiek kas mėnesį dėl to neteks būsto paskolas turinčios lietuvių šeimos. Daugumai gyventojų būsto paskolos brangs nuo 100 iki 150 eurų. Dėl to šalies bankų pelnas šiemet augs 2–3 kartus. Lietuvos banko vadovas sako, kad palūkanų kilimas sustos tik infliacijai Eurozonoje nukritus iki dviejų procentų. To tikimasi iki 2025 metų.

Po pusantrų metų pertraukos Lietuvoje užfiksavus išankstinę mėnesio defliaciją, Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus sako nesitikintis didelio kainų mažėjimo Lietuvoje.  Pasak centrinio banko vadovo, kainos per mėnesį gali kisti dėl jų didinimo arba mažinimo su avansu.  „Visai nenuostabu, kad mėnesį, palyginti su mėnesiu prieš tai, mes galime matyti tam tikrų sumažėjimų, nes kainų lygis iš tikrųjų spurtavo.

Lietuvos banko (LB) vadovas sako, kad šalies ekonomikos nuosmukis pirmąjį ketvirtį nustebino neigiamai, tačiau jis tikisi, kad pirmasis Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) įvertis vėliau dar gali keistis į gerąją pusę. Gediminas Šimkus sako, jog dar anksti „užsakyti mišias“ šalies ekonomikai, nes darbo rinka yra aktyvi, atlyginimai auga toliau, nedarbas išlieka stabilus.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį dar kartą padidinus pagrindines palūkanų normas 25 baziniais punktais, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad toks sprendimas  nėra paskutinis. G. Šimkus sako, kad toks ECB sprendimas buvo tikėtas ir nenustebino. Anot jo, pakankamai ribojantis palūkanų normų lygis bus palaikomas tiek, kiek to reikės, ECB siekiant sugražinti infliaciją į 2 proc. lygį.

Centrinio banko vadovas Gediminas Šimkus sako, kad siūlomas bankų solidarumo įnašas turėtų įtakos šalies investicinei aplinkai, jeigu jis būtų ne laikinas.  „Jeigu jis būtų ne laikinas, keistų investicinį klimatą“, – pirmadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto klausymuose dėl Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projekto teigė Lietuvos banko (LB) vadovas atsakydamas į kai kurių politikų priekaištus, kad naujas mokestis pakenks Lietuvos investicinei aplinkai.

Bankams Lietuvoje uždirbant rekordinius pelnus aiškėja ir kaip jie atsirado. Štai Generalinė prokuratūra pernai bankams turėjo sumokėti beveik 80 tūkstančių eurų vien už tai, kad bankas tiesiog pasaugojo prokuratūros pinigus. Bankai teisinasi, neva tai įprasta apmokestinimo praktika, mat buvo neigiamos palūkanos, nors patys už neigiamas palūkanas paskolų turėtojams neprimokėjo.

Finansų ministerijos siūlomas bankų viršpelnių mokestis pasiekė Seimo salę ir įveikė pirmąjį barjerą. Konservatoriai su Lietuvos banku tikina, kad būtina apmokestinti komercinius bankus, kurių pelnai šiemet gali viršyti net milijardą eurų, sukritusių į bankų aruodus tiesiog dėl augančių palūkanų. Bankų viršpelnių neliesti siūlo liberalai ir laisviečiai. Visgi dėl 400 milijonų eurų paskirstymo dar laukia aršios rietenos.

Lietuvoje gyvena apie 73 tūkst. ukrainiečių. Lietuvos bankas skaičiuoja, kad pabėgėliai iš Ukrainos per 2022-uosius metus galėjo sukurti 400 mln. eurų pridėtinės vertės. Tai sudaro apie 1 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Kaip buvo pasiekti tokie rezultatai ir kaip galimas masinis ukrainiečių išvykimas į gimtąją šalį gali paveikti Lietuvos ekonomiką? Alena atvyko į Vilnių iš Odesos. Prieš karą ji 9 metus pardavinėjo medieną. Atvykusi į Lietuvą moteris nusprendė pradėti savo verslą.

Vyriausybė apsisprendė, kad dvejus metus komerciniai bankai privalės mokėti taip vadinamą solidarumo mokestį. Iš šių pinigų valstybė gerins karinę infrastruktūrą – ties kelius, didins oro uostus ir plės poligonus. Finansų ministrė Skaistė sako, kad šiemet komerciniai bankai uždirbs rekordinę sumą – daugiau nei milijardą eurų, todėl šis mokestis bankų likvidumui įtakos neturės.

Komercinių bankų pelnas rekordinėse aukštumose. Pernai bankai susižėrė beveik pusę milijardo eurų. Šiais pinigais su valstybe bankai dalintis nenori, agituoja prieš solidarumo mokestį, kurį jiems nori uždėti valdantieji. Seimo nariai toliau nesutaria, kur būtų galima panaudoti papildomai iš bankų surinktus pinigus: konservatoriai nori investuoti į krašto apsaugą, o opozicija nori dalį pinigų grąžinti žmonėms, mokantiems padidėjusias paskolų įmokas.

Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus 468 mln. eurų neaudituoto pelno – 42,7 proc. (beveik 140 mln. eurų) daugiau nei 2021 metais, Lietuvos banko vadovas sako, kad jo augimą lėmė įvairios išskirtinės aplinkybės, palūkanų normų augimas. Pasak Gedimino Šimkaus, tai ir toliau daro įtakos bankų veiklai – jų pajamos ir pelnas sparčiai auga ir šiemet.  „Tai lėmė įvairios aplinkybės, išskirtinės aplinkybės ir jos toliau turi tą įtaką.

Finansų ministerijai ir Lietuvos bankui (LB) pasiūlius netaikyti laikino bankų solidarumo įnašo naujoms paskolų sutartims, LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad tai neturėtų paveikti bankų skolinimo politikos.

Bankų solidarumo mokestis Seime kursto aistras. Politikai nesutaria, kam jį reiktų skirti – krašto gynybai ar kitoms reikmėms. Opozicinės demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis įsitikinęs – bankai lobsta dėl išaugusių paskolų palūkanų, tad solidarumo įnašą esą reikėtų padalinti visiems paskolas turintiems žmonėms.

Lietuvos bankas gyventojus ramino – krizės šalyje nebus. Prognozuojama, kad šiais metais iš lėto augs ekonomika, infliacija trauksis ir dešimtadaliu didės atlyginimai. Tiesa, pasak ekonomistų, didėjant atlyginimams įkandin brangsta ir paslaugos. Skaičiuojama, kad vidutiniškai kirpimo, automobilių remonto ir kitos paslaugos jau nuo šių metų pradžios brango 11 procentų. Automobilių servisas Šiauliuose veikia bemaž trisdešimt metų.

Lietuvos bankas (LB) prognozuoja, kad šie metai šaliai turėtų būti lūžio taškas į gerąją pusę – darbo užmokestis turėtų aplenkti infliaciją. Kuo pagrįsti šie spėjimai, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus paaiškino TV3 žinių „Dienos komentare“. Ar darbo užmokestis kils visur, ar tik atskiruose sektoriuose? Be abejo, ekonomines prognozes darėme visai ekonomikai, darbo užmokesčio prognozę peržiūrėjome į viršų.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pateikė prezidentui dvi kandidatūras į centrinio banko valdybą – į ją siūloma paskirti „Sodros“ vadovę Julitą Varanauskienę ir LB Korporatyvinių paslaugų departamento direktorę Jurgitą Šaučiūnienę, pranešė LB.  J. Varanauskienę siūloma paskirti valdybos pirmininko pavaduotoja, o J. Šaučiūnienę – nare.

Energetikai skaičiuoja, kad tokių žemų elektros kainų kaip kovo mėnesį nebuvo beveik dvejus metus. O rekordiškai nukritus elektros kainoms, nepriklausomi elektros tiekėjai vilioja skubiai keisti sutartis ir mokėti mažiau. Tiesa, apie pusė lietuvių galimybėmis pasikeiti sutartis net nesidomi. Tad energetikai ragina pasinaudoti palankia proga ir perspėja, kad tokios žemos kainos ilgai nebus, vasarą elektra esą vėl gali brangti.

Atskiroje sistemoje veikiančių euro zonos, tarp jų ir Lietuvos, bankų padėtis šiuo metu yra tokia gera, kad jos neveikia dviejų JAV bankų griūtis ar antro pagal dydį Šveicarijos banko problemos, sako Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. „Europos bankai yra gerai kapitalizuoti, turi didelį likvidumą, pelningumas auga.

Žlugus dviems Jungtinių Amerikos Valstijų bankams, su didžiuliais finansiniais sunkumais susiduria ir trečiasis – „First Republic Bank“. Centrinis šalies bankas baiminasi, kad bankai Jungtinėse Valstijose nekristų kaip Domino kauliukai. O štai Lietuvos bankas ir ekspertai ramina, kad tokia lemtis Europai, o juolab Lietuvai negresia. Mat, Lietuvos bankai, priešingai nei JAV kredito įstaigos, nemažai savo pinigų laiko centriniame banke.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį pagrindines palūkanų normas padidinus 50 bazinių punktų, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad šis didinimas – dar ne paskutinis.  Anot jo, nepaisant tam tikrų įtampų finansų rinkose, infliacijos procesai euro zonoje nedingo.  „Turime matyti šiek tiek toliau už tokius staigius rinkos pokyčius, žvelgti į horizontą.

Praėję metai Lietuvos bankams buvo rekordiniai. Du iš trijų didžiųjų komercinių bankų susižėrė daugiau nei 60-čia procentų didesnius pelnus. Ir tai dar ne pabaiga – skaičiuojama, kad šiemet bankų pelnas gali pasiekti ir milijardą. Kai kurie politikai sako, kad bankai, kurie taip pralobo tiesiog palankiai susiklosčius aplinkybėms, turėtų pelnu pasidalyti ir siūlo kone dvigubai didinti jų pelno mokestį.

Lietuvos bankas su Finansų ministerija paruošė naują mokestį šiemet milijardinį pelną susižersiantiems komerciniams bankams. Ketina apmokestinti viršpelnius, kuriuos bankai kraunasi išaugus paskolų palūkanoms. Finansų ministrė siūlo pinigus iš surinkto mokesčio skirti karinėms reikmėms – kelių, oro uostų ir kitų objektų statyboms. Kai kurie gyventojai piktinasi, kad ir toliau mokės dideles palūkanas, o naudą pasiims kažkas kitas.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus penktadienį Vilniuje susitinka su Latvijos centrinio banko vadovu Martinu Kazaku ir Estijos centrinio banko vadovu Madžiu Miuleriu, su kuriais aptars Baltijos šalių regionui aktualius finansų ir ekonomikos klausimus.

Prognozuojant, kad Lietuvos komerciniai bankai šiemet gali gauti milijardinį pelną, finansų ministrė Gintarė Skaistė ir Lietuvos banko valdybos (LB) pirmininkas Gediminas Šimkus ketvirtadienį pristatys pasiūlymus, kaip apmokestinti „netikėtą“ bankų sektoriaus grąžą.

Verslo nuomonės lyderiu pagal komunikaciją viešojoje erdvėje antrąjį praėjusių metų pusmetį išliko Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, rodo bendrovės „Kantar“ tyrimas. Į penketuką taip pat pateko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas, SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas ir „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.