Užtenka jau šitai kariominiai ,ant jos išeina visi pinigai

Nu tu kurva kurva nier teisybės un šiuos žemęlės ir nieks nerguliuo anų tai ir plėš kiek gali.

tegul bankai sumažina visus įkainius ir palūkanas ta sąskaita.

zmonem kaip visada vidurini pirsta paciulpti i krasto apsauga o tiksliau i vokieciu amerikieciu brigadas nes kas apsaugos vagiu lanzbergiu , kreiviu ir visu kitu klanu turtus lietuvoje nors aisku didziaja dali jie jau iskaisioja po uzsieni .mazai atsiras savanoriu kurie eitu uz tokia valdzia kariauti tegu jie pautus uosto.

Indėlininkams, kuriems palūkanos ilgą laiką buvo nulinės ar net neigiamos, taip pat investuojantiems ir visiems kitiems bankų klientams dėl solidarumo mokesčio įkainiai, galima spėti, didės, o solidarumo mokestis nueis tik tiems, kas turi paskolas. Sugalvok, tu man taip, Skverneli. Nors, bendrai, nesistebiu...

Būtina apmokestinti bankus, jie turi solidarizuotis, nes jų pelnai milžiniški ir siekia milijardus. O pinigus galima skirti tiek pensininkams, tiek nepasiturinčioms šeimoms arba maisto bankui.

atsiprasau bet kodel padalinti pinigus paskolas turintiems??? reikia padalinti tada visiems as gal ir noriu paskolos bet galva galvoju jog nebutu bedu, tad o kodel beprociams pinigus dalinsit kurie negalvoja???

Gentvilas mat nori tik vienai žmonių grupei,kaip visuomet ir jam nusisipjaut į krašto apsaugą,svarbu jam ir sūneliui gerai.Apgailėtina ir Armonaitė gavusi medalį iš Ukrainos.Ir Gentvilas ciniškai kalba apie žmonių suneštus pinigus,suneša pinigus ir į biudžetą ,kur jau ponai leidžia pagal savo grupių interesus net nekreipdami dėmesio ,kad visur leidžia tik piliečių pinigus,Taigi tik krašto apsaugai.

Tik krašto gynybai, negi visi nesuvokia kokioje situacijoje esame ir kiek atsilikę su apsiginklavimu. Nes jei neginsime savo tėvynės ,tai jau ir paskolos bus nereikalingos,Ir kas siūlo ,paskoloms mažinti ,tai Skvernelis pasiėmęs namui ir aišku kiti kurie daug greitai ir dabar nori?Čia jau Šimonytė turi nenusileisti.

DANAUSKIENE: --- Dabartiniai valdantieji - tiek Seime, tiek savivaldybėse, padarė viską, kad situacija primintų 1944–1953 metus. Pokarį. Kai brolis ėjo prieš brolį, kai dėl politikos mirtinai susipyko giminės, kaimynai, bendradarbiai. Kai kitokia nuomonė buvo priimama kaip asmeninis įžeidimas, o prieš tokį išsišokėlį būdavo paleidžiama visa konservatorių ir liberalų į politinę areną atnešta "cancel" kultūra. Prireiks ne vienos kadencijos, kad šį susipriešinimą išgyvendintume. Kad jį pamirštume... Ir bijau, kad nesugebėsime to. Kad pilietinis susipriešinimas, artėjan naujiems rinkimams, tik dar labiau didės, kol virs vienu dideliu politiniu karu. Pilietiniu: kas ne su mumis - tas prieš mus. Toji neapykantos, susipriešinimo karma kada nors grįš ir atsisuks atgal - mums labiausiai netinkamu laiku. Ir skaudžiausiai. Šito bijau labiausiai. Ir keliu sau uždavinį - daryti viską, kad susipriešinimas visuomenėje mažėtų. Kad mažėtų valdančiųjų arogancija, nesiskaitymas, nesiklausymas. Priešingu atveju, mūsų tiesiog neliks. Išvažiuosime, prasigersime, išsikarsime, prieš tai išvogę ir pardavę stambiajam verslui visus tuos rajono turtų likučius, kuriuos dar tebeturime. Jotvingių žemė virs tuščia dykra, kurioje suksis vėjo malūnai ir žvilgės saulės elektrinės. Žmonių joje nebebus - jaunimas bėgs neatsigręždamas, senieji natūraliai išeis Anapilin. Liks tik valdžia - savimi patenkinti, godūs, plėšrūs valdyti. Plėšrūs valdžios. Neleiskime to. Amen.