Kai kurie gyventojai piktinasi, kad ir toliau mokės dideles palūkanas, o naudą pasiims kažkas kitas. Valdantieji vėl žada imtis ir didesnio nekilnojamojo turto, degalų apmokestinimo.
Lietuvos bankas kartu su Finansų ministerija nusprendė apmokestinti komercinių bankų pelnus, kurie dėl išaugusių palūkanų normų šiemet gali būti triskart didesni nei pernai ir sieks apie 1 milijardą eurų. Didiesiems bankams Finansų ministrė siūlo įvesti naują mokestį 2 metams, kurį vadina solidarumo įnašu.
„Pradėjus augti palūkanų normoms, yra išaugęs 2022 metų bankų pelnas. 2023–2024 metais prognozuojame, kad bendrai paėmus bankų pelnas gali pasiekti 1 mlrd. eurų“, – teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Ministerija ir Lietuvos bankas siūlo apmokestinti bankų grynųjų palūkanų pajamas, kurios daugiau kaip 50 proc. viršys praėjusių 4 metų vidurkį.
„Solidarumo įnašas būtų nukreiptas tik į netikėtą ir neplanuotą palūkanų pajamų dalį, būtų laikinas, nekeliantis neigiamų ilgalaikių pasekmių finansų sistemai“, – aiškina Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus.
Naujajam mokesčiui neprieštarauja ir prezidentas Gitanas Nausėda.
„Papildomo bankų viršpelnių pajamų apmokestinimo valdžios institucijos turi būti atviros diskusijai ir ieškoti sprendimų, kurie būtų žmonėms naudingiausi“, – sako G. Nausėda.
Lietuvos bankai naująjį mokestį dar vertina ir žada savo nuomonę dėl jo pateikti vėliau. Anksčiau Bankų asociacija tvirtino, kad Finansų ministerijos planuojamo milijardinio komercinių bankų pelno šiemet gali ir nebūti.
Apmokestinusi bankų pelnus, Vyriausybė tikisi surinkti per dvejus metus apie pusę milijardo eurų ir siūlo juos išleisti gynybai svarbiems objektams – tiesti ir rekonstruoti kelius, oro uostus, tiltus, laivų terminalą
„Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą padidėjusi geopolitinė įtampa, turime daugiau investuoti į krašto saugumą, infrastruktūrą, kuri reikalinga NATO sąjungininkų priėmimui Lietuvoje“, – kalba G. Skaistė.
Gyventojai reikalauja didesnio sąžiningumo – mažesnių palūkanų paskoloms, didesnių dividendų indėliams, o bankų viršpelnius padalinti ne tik gynybai, bet ir mokantiems pabrangusias paskolas:
„Kad pinigai nueitų į krašto apsaugą, gal nieko, bet reikėtų labiau į žmones atsigręžti.“
„Geriau žmonėms pensijas padidintų, parduotuvėse, kad maistas atpigtų.“
„Blogai vertinu, turim santaupas banke ir nieko negaunam. Tai paprastiems žmonėms skaudu.“
„Gynybai reikia, aš už, turi būti dėl taikos aukojama.“
„Gerai, gynybai reikia stiprinti. Kaip galime apleisti gynybą, o kažkam išdalinti pinigus?“
Kai kurie opozicijos atstovai taip pat sako, kad Vyriausybė turėtų padėti dideles palūkanas mokantiems gyventojams.
„Per GPM lengvatą, kad žmonės, kurie turi kreditą, kenčia nuo išaugusių palūkanų, kad jiems būtų galima susigrąžinti dalį sumokėto mokesčio“, – sako Seimo narys, darbietis Andrius Mazuronis.
Siūlydama papildomai apmokestinti bankus, Vyriausybė šį pavasarį Seimui ketina teikti ir mokesčių reformą. Pasak finansų ministrės, pakete bus ir nekilnojamojo turto, su degalais susiję akcizų pakeitimai.
„Pasiūlymai, kurie gali būti svarstomi, buvo aptarti darbo grupėje, nieko ko ten nebuvo, nebus pasiūlymuose. Konkretūs pasiūlymai artimiausiu metu bus aptiekti derinimui suinteresuotoms institucijoms ir Seimui“, – aiškina G. Skaistė.
„Įsisenėjusias ydas reikia spręsti, geriau anksčiau nei vėliau. Dėl NT mokesčio Lietuvos banko siūlymai nėra vienas prie vieno su finansų ministerija“, – kalba G. Šimkus.
Prezidentas, koalicijos partneriai ir opozicija sutinka, kad keisti mokesčių sistemą reikia jau seniai, tačiau reikalauja, kad bendra mokesčių našta nedidėtų.
„Mokesčių reforma žmonėms neturi asocijuotis su naštos didinimu. Sistemoje pasigendame teisingumo, kas uždirba mažiau, kartais moka daugiau už tuos, kurie uždirba daug. Tai negera praktika“, – tikina G. Nausėda.
„Nemanom, kad didelių palūkanų pasaulyje būtų racionalu didinti mokesčius, juos reikia subalansuoti“, – sako Seimo narys, „laisvietis“ Vytautas Mitalas.
Prezidentūrai siūlant NPD sulyginti su MMA bent jau vaikus auginančioms šeimoms, finansų ministrė tvirtina, kad tai biudžeto pajamas sumažintų šimtais milijonų eurų, tad nors ir tokiam siekiui pritaria, pasisako už lėtesnį NPD didinimą.
