Seimo nariai toliau nesutaria, kur būtų galima panaudoti papildomai iš bankų surinktus pinigus: konservatoriai nori investuoti į krašto apsaugą, o opozicija nori dalį pinigų grąžinti žmonėms, mokantiems padidėjusias paskolų įmokas.
Praėję metai komerciniams bankams buvo itin dosnūs. Jei 2021-aisiais jiems Lietuvoje pavyko uždirbti 329-is milijonus eurų, pernai šis skaičius pramušė ankstesnes lubas: padidėjo 140-čia milijonų eurų. Bankai 2022-ais susižėrė beveik pusę milijardo pelno.
Jei šį pelną paskirstytumėm Lietuvos gyventojams, kiekvienam išeitų po 164-is eurus.
„Pasiekė pernai metais 470 mln. eurų, tai yra rekordinis pelnas, 43 procentų augimas“, – teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Lietuvos banko vadovas aiškina, kad pagrindinė priežastis, dėl ko bankai uždirbo daugiau: grynosios pajamos iš išaugusių palūkanų, mat, Lietuvoje dominuoja paskolos su kintamomis palūkanomis, dėl to joms pradėjus augti, greitai užaugo ir pelnas.
„Taip pat augo paslaugų ir komisinių pajamos. Tiek dėl išaugusių mokėjimo paslaugų apimčių ir kitų paslaugų apimčių. Įtaką turėjo ir įkainių padidėjimas“, – aiškino G. Šimkus.
Tačiau šis pelnas dar tik pradžia. Pirmųjų 2023-iųjų mėnesių duomenys rodo, kad pernykštį rekordą Lietuvos komerciniai bankai šiemet dar padidins – greičiausiai dvigubai.
„Rezultatai rodo, kad šiais metais pelnas gali būti 2–2,5 karto didesnis negu praėjusiais 2022-aisiais. – Milijardą gali siekti? – Gali. <...> Gaudome briedį girioje, nes daug kas priklausys palūkanų normų realios trajektorijos“, – teigė G. Šimkus.
Preliminarūs skaičiavimai rodo, kad naujas bankų solidarumo mokestis, kurį dar šiemet bankams nori uždėti valdžia, per porą metų iš bankų ištrauktų daugiau nei 400-us milijonų eurų. Lietuvos bankas mano, kad toks mokestis – pakeliama našta, tačiau komerciniai bankai jau dabar kyla į žūtbūtinį mūšį: nenori prarasti dalies savo pelnų.
„Praeitos krizės metu patirtus nuostolius bankai turėjo atidirbinėti ne vienus ir ne du metus: 5–7 metus teko. Ilgą laiką turėjom neigiamas palūkanų normas, dabar išėjom į teigiamų palūkanų normų laikotarpį, uždirbtą pelną reikia panaudoti kapitalui stiprinti, o taip pat ir skolintis. Klausimas toks, kai ateis krizė, kas tuos nuostolius apmokės, ar vėl turės bankai juos kompensuoti iš savo lėšų, kai tuo tarpu ateina metai, kai yra uždirbamas pelnas, tuomet jis yra atimamas“, – tvirtino bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.
Nors papildomai apmokestinti bankus valdžia planuoja tik laikinai, verslas politikais netiki.
„Mes neturime pasitikėjimo, kad jis netaps nuolatiniu“, – sakė E. Čipkutė.
„Mes kalbam apie laikiną įnašą, kuris būtų ribotas, kuris būtų apribotas ir tam tikrų sąlygų. <...> Tai labiau būtų solidarus veiksmas su valstybe, su jos žmonėmis, su jos poreikiais“, – tikino Seimo narys, konservatorius Mindaugas Lingė.
Tiesa, jau dabar aišku, kad šiam mokesčiui išvysti dienos šviesą bus labai sunku. Tiek komerciniai bankai, tiek dalis valdančiųjų mano, kad papildoma rinkliava išgąsdins užsienio investuotojus.
„Mums reikia tikrai kaip šaliai įsivertinti riziką, ką tai reiškia vienam sektoriui, paimti vieną sektorių, paimti tarifą, kuris yra gerokai didesnis negu anksčiau buvo taikomas, ir jį uždėti tiesiog staigiai, nesitarus, nediskutavus. Investicinio klimato klausimai taip pat yra svarbūs“, – teigė Seimo narys Vytautas Mitalas.
„Tai sukuria tokį neapibrėžtumą, kurio užsienio investuotojai tiesiog turės stebėti situaciją. Prireiktų ne vienerių metų ir ne dvejų, ir ne trijų, kol investuotojai galėtų atgauti pasitikėjimą“, – kalbėjo E. Čipkutė.
Seime aktyviai diskutuojama ne tik apie mokesčio reikalingumą, bet ir tai, kam galima išleisti planuojamus gauti mokesčius.
„Mes matome, kad mums yra didelis poreikis, šių metų biudžetą viršijantis, tai yra karinė infrastruktūrą tvarkyti. Jeigu mes laukiame batalionų ir kitų sąjungininkų pagalbos, suprantame, kad turime padaryti ir patys greičiau namų darbus, bet tai vieniems biudžetams nėra lengvai pakeliama“, – sakė M. Lingė.
Tačiau Seimo opozicija turi ir kitų minčių.
„Būtų taikoma tokia schema, kad dalis tų pinigų būtų grąžinta tiems žmonėms, kurie ir sunešė tuos viršpelnius. Tie žmonės, kurie turi bankų kreditus už vieną būstą. <...> Siūlome 2 metus taikyti GPM lengvatą, tokią kaip buvo iki 2009 metų“, – kalbėjo Seimo narys Andrius Mazuronis.
Jeigu valdantieji atmestų šį siūlymą, dalis opozicijos žada rinkti gyventojų parašus.
„50 tūkstančių parašų surinkus, įstatymo iniciatyva vis tiek turi atgulti Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkėje. Šiai dienai nemaža dalis viduriniosios klasės susiduria su pakankamai dideliais sunkumais“, – sakė A. Mazuronis.
Štai, ką sako mūsų kalbinti gyventojai:
„Krašto apsaugą reikia remti, čia tokie aplink visur konfliktai, vyrai pykstasi, po to pradės muštis.“
„Žmonėms, vaikams, jaunoms šeimoms reikia padėti.“
„Apmokestinsit jų pelną, vis tiek kris ant gyventojų šitos išlaidos, nebus taip, kad bankas atiduos ir iš niekur nepasiims.“
Naują bankų solidarumo mokestį konservatorių vedami valdantieji nori įvesti kuo greičiau, dar šią pavasario sesiją.
