„Projekte atliktos korekcijos nekeičia esmės – jis ir toliau pažeidžia valstybės pagalbos taisykles ir diskriminuoja dalį finansų sektoriaus įmonių“, – pirmadienį išplatintame pranešime teigia LBA.
Asociacija sako esanti nusivylusi pakoreguotu įstatymo projektu ir prašo Vyriausybės jam nepritarti, be to, LBA argumentai liko neišgirsti.
Pasak LBA, šalies finansų ir kredito įstaigoms darosi vis sudėtingiau paaiškinti šią situaciją užsienio investuotojams.
„Valdžios idėja pasiimti dalį vieno sektoriaus pajamų vien projekto lygiu spėjo pasėti investuotojų nepasitikėjimą Lietuva ir dvejones dėl tolesnės veiklos mūsų šalyje perspektyvų. Tai nubraukia ilgametį valstybės bei privačių subjektų įdirbį pritraukiant investicijas į šalį ir stiprinant Lietuvos gerą vardą bei prestižą“, – rašoma pranešime.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė paėjusią savaitę teigė, kad Solidarumo įnašo įstatymo projekto korekcijos panaikina bet kokias abejones, jog laikinas solidarumo įnašas gali daryti įtaką įprastai kredito įstaigų veiklai ir jų verslo sprendimams. Anot jos, įnašas būtų nukreiptas tik į dalį netikėtų grynųjų palūkanų pajamų
Dabar siūloma, kad grynosios palūkanų pajamos, neįskaitant gautų iš naujų paskolų, sumokėjus solidarumo įnašą būtų 15 proc. didesnės už šias pajamas 2022-aisiais, o jei jos būtų mažesnės – solidarumo įnašas būtų atitinkamai sumažinamas.
Atsižvelgiant į Konkurencijos tarybos pastabas, įnašas būtų taikomas visoms kredito įstaigoms, netaikant 400 mln. eurų (1 proc. visų rezidentų indėlių) ribos, tačiau bazei taikomas koeficientas, atspindintis kiekvienos įstaigos veiklos Lietuvoje dalį.
Be to, atsisakyta su Solidarumo įstatymo projektu susijusio Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo.
Šiemet Lietuvos komerciniams bankams, tikėtina, uždirbsiant apie 1 mlrd. eurų bendro pelno, Finansų ministerija ir Lietuvos bankas anksčiau pasiūlė jiems įvesti laikiną solidarumo įnašą, kuris sudarytų 60 proc. jų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.
Tačiau mažiau mokesčio bankai mokėtų tuo atveju, jeigu didintų indėlių ir mažintų paskolų palūkanas ir tokiu būdu gautų mažiau grynųjų palūkanų pajamų.
Iš mokesčio per dvejus metus tikimasi surinkti apie 0,5 mlrd. eurų.
