Kalbant apie šalies ekonomiką, numatyta, kad šiemet ji augs 3,2 proc., kitąmet – 2,7 proc.
„Po 2017 metų spurto, kuomet ekonomika augo kuomet 4 proc., nekeičiame prognozių ir toliau prognozuojame, kad sparčiai augs Lietuvos ūkis 3,2 proc. Šiek tiek lėtesnis vidaus vartojimo augimo ir eksporto augimas lems tą mažesnį augimą“, – kalbėjo Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus.
G. Šimkaus teigimu šiais metais Lietuvos ekonomikos augimą lems du veiksniai: vidaus vartojimas ir investicijos.
Numatoma, kad nedarbo lygis šiais metais mažės iki 6,7 proc., o kitąmet iki 6,6 proc. Dėl darbuotojų trūkumo, didinama darbo užmokesčio augimo prognozė. Buvo manyta, kad šiemet atlyginimai kils 6,7 proc., tačiau dabar manoma, kad atlyginimai didės 7,6 proc.
Atlyginimai augo visiems
Statistika rodo, kad darbo užmokestis auga visuose sektoriuose, tačiau pernai labiausiai augančius atlyginimus turėjo pajusti prekybos, žemės ūkio, informacijos ir ryšių, statybos, apdirbamosios gamybis darbuotojai, kurių atlyginimas kilo 9–11 proc.
„Darbuotojų stygiumi dabar skundžiasi, kas penkta įmonė. Prieškriziniu laikotarpiu kas trečia įmonė skundėsi darbuotojų stygiumi. Tai judame link to. Labiausiai darbuotojų trūkumu skundžiasi didmiesčiai. Įtakos atlyginimų augimui turėjo ir Darbo kodekso pakeitimai, kai minimali alga gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą. Taip pat didinti atlyginimai medikams. Be to, poveikį turėjo ir „Sodros“ grindys.
Žmonės dažnai sako, kad mums neauga. Tačiau mes pasižiūrėję matome, kad darbo užmokestis sparčiai auga visose veiklose. Be abejo, sparčiausiai auga paslaugų sektoriuje. Lėtesniu augimu transporto sektorius pasižymėjo, nes nemažai atvažiavusių žmonių iš užsienio būtent dirba transporto srityje. Per paskutinius tris metus darbo užmokestis augo kone trečdaliu, t.y. vidutiniškai apie 200 eurų. Didžiausias augimas IT sektoriuje, bet sparčiausias paslaugose. Lėčiausiai ir mažiausiai augo švietime, viešajame sektoriuje per paskutinius tris metus“, – kalbėjo G. Šimkus.
Pasiūlė tris išeitis darbdaviams
G. Šimkaus teigimu, darbuotojų trūkumo problemą darbdaviai gali spręsti trimis būdais: atlyginimų didinimu, investicijomis į gamybos modernizavimą bei plėtrą arba kviesdamiesi darbuotojus iš trečiųjų šalių.
Jo teigimu, įtampą didina demografinės tendencijos. Pirmiausia tai, kad emigruoja jauno darbingo amžiaus žmonės. Vis mažiau žmonių ateina į darbo rinką, nes gimstamumas tiesiog mažėja. Kitas dalykas, kad dalis žmonių jau pasitraukė į pensiją. O ketvirtasis dalykas, G. Šimkaus teigimu, labai apmaudus – miršta kasmet 12,5 tūkst. darbingo amžiaus žmonių.
Jei niekas nesikeis, prognozuojama, kad per 20 metų 335 tūkst. gyventojų sumažės darbo jėga.
„Įvairi migracijos politika gali keisti skaičiavimus. Pastaruoju metu supaprastintos imigracijos procedūros ir imigracija yra išaugusi iš trečiųjų šalių. Vis tik darome išvadą, kad bendros imigracijos tendencijos nesikeičia, nes išaugus imigracijai iš trečiųjų šalių, sumažėjusi yra pačių lietuvių reemigracija dėl to bendras imigracijos rodiklis išlikęs panašus, kaip per pastaruosius penketą metų“, – teigia G. Šimkus.
2017 m. į Lietuvą atvyko keliolika tūkstančių imigrantų, tačiau vos keli šimtai iš jų buvo kvalifikuoti, kurie galėtų prisidėti prie aukštos pridėtinės vertės kūrimo. Daugiausia, anot jo, atvažiuoja vairuotojai, siuvėjai, suvirintojai.
Tuo tarpu viešajam sektoriui, sprendžiant atlyginimų klausimą, patariama didinti efektyvumą, peržiūrint darbuotojų skaičių, pritraukiant jaunimą, stiprinant perkvalifikavimą.
Atlyginimai kyla sparčiau nei kainos
Per tą patį laikotarpį kainos padidėjo 3,1 proc., tad reali perkamoji galia Lietuvoje yra auganti. „Toks spartus darbo užmokesčio augimas nėra tvarus ir turėtų aprimti, bet šiuo metu darbo užmokesčio augimo spaudimas yra stiprus“, – sako jis.
Dėl to matyti, kad labiausiai augo paslaugų kainos, kur būtent darbo užmokestis sudaro didesnę dalį galutinėje kainoje.
Nors metų pradžioje naftos kainų augimas, palyginti su 2017 m., buvo aprimęs, tačiau gegužę dėl įtampų tarptautinėje aplinkoje kainos vėl šoktelėjo, kartu kilstelėdamos benzino bei dyzelino kainas ir mūsų šalies degalinėse.
„Nors naftos pabrangimas prie kainų augimo prisideda daugiau, nei tikėjomės, prognozuojame, kad jį atsvers mažiau brangstantys maisto produktai ir išblėsęs akcizų poveikis, todėl kainos augs mažiau nei pernai“, – sako G. Šimkus.
Pieno ir jo produktų kainos šiemet auga maždaug ketvirtadaliu mažiau nei 2017 m., mėsos kainos – beveik perpus mažiau, o viso maisto – maždaug šeštadaliu mažiau nei praėjusiais metais. Infliaciją slopinamai veiks ir ne tiek daug, kiek pernai, pakelti akcizai, šiek tiek mažiau didėjančios paslaugų kainos.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija, praėjusiais metais sudariusi 3,7 proc., šiemet bus 2,7 proc., t. y. 1 proc. punktu mažesnė.
Išsamiau – TV reportaže
