„Kai pajamos didėja, žmonės džiaugiasi. Tačiau ilgainiui dėl išaugusių išlaidų darbuotojų atlyginimams gali pablogėti Lietuvos įmonių konkurencingumas, o tai lemtų prastesnes jų plėtros perspektyvas, ypač eksportuojančiojo sektoriaus įmonių. Tai savo ruožtu neigiamai paveiktų šalies ūkio augimą“, - sako Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.
Pastebima, kad dėl mažo našumo verslininkai gali pradėti kelti kainas.
„Jei darbo užmokestis auga sparčiau negu našumas, verslininkas sieks padidinti kaina. Vis dėlto ne visada tai galima padaryti, nes susiduriama su konkurencija. Jei padidinti kainas yra sunku arba neįmanoma, reikia susitaikyti su mažesniu pelnu ir ilgainiui samdyti mažiau“, - teigia Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus.
Darbo našumas Lietuvoje išlieka trečdaliu mažesnis nei EBPO šalyse. Pasak R. Kuodžio darbo našumas smarkiai susijęs su paklausa, o ši mažėja dėl emigracijos.
„Paklausos didėjimas labai samrkiai daro įtaką darbo našumui, nes šiuolaikinėse ekonomikose egzistuoja daug pastovaus darbo. Jei į kaimo parduotuvėlę ateitų dvigubai daugiau žmonių, kasininkės našumas dvigubai padidėtų, nors priemonės liktų tos pačios. Taigi paklausos trūkumas ir lemia našuma. Itin regionuose. Daug žmonių išvažiuoja, jaunimas emigruoja ar į užsienį, ar į Vilnių. Algų didėjimas, paklausos didėjimas trukteli paskui save ir darbo našumą“, - sako Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.
Lietuva skyla į dvi ekonomikas: Vilnius ir visa kita, apgailestauja R. Kuodis. Pasak jo žmonių regionuose beveik nebėra, dominuoja pensininkai ir ten turėti našų verslą sudėtinga, nes pensininkams vos užtenka gaunamų pinigų už komunalines paslaugas susimokėti.
Centrinio banko duomenimis, vidutinis darbo užmokestis nuo 2012 metų išaugo 19 proc., o darbo našumas - tik 2,9 procento.
Pasak R. Kuodžio, norint užtikrinti tvarų ekonomikos augimą, būtina nepamiršti pamatinių jos augimo veiksnių, t.y. efektyvinti švietimo sistemą ir ją orientuoti į ilgalaikius darbo rinkos poreikius, skatinti inovacijas ir investicijas, dėti pastangų, kad būtų užtikrintas darbo rinkos lankstumas.
Prognozuoja augančią ekonomiką Lietuvoje
„Matydami teigiamas tendencijas prognozuojame, kad šalies ūkis nemenkai augs ir šiemet, ir kitąmet – atitinkamai 2,6 proc. Ir 3,3 proc. Šiemet tai bus sparčiausias ūkio augimas Baltijos šalyse“, - sako Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus.
Latvijos centrinis bankas prognozuoja, kad Latvijos ekonomika šiemet augs 2 proc. Estijos centrinis bankas paskelbė dar mažesnę prognozę: Estijos BVP šiemet augs 1,8 proc.
Lietuvos ekonomikos augimą labiausiai į priekį stumia eksportas, vidaus paklausa ir užsitęsusios mažos palūkanų normos.
Didesnį vartojimą skatina didėjantys atlyginimai ir mažėjantis nedarbas. Šių metų pirmąjį ketvirtį užimtųjų skaičius Lietuvoje per metus padidėjo 2,5 proc., o nedarbo lygis nukrito iki 8,3 proc. Lietuvos banko ekonomistai skaičiuoja, kad gyventojų vartojimo išlaidos šiemet turėtų augti apie 4,3 proc.
Tebesančios mažos palūkanų normos Lietuvos ekonomiką veikia keliais aspektais. Visų pirma, tai skatina būsto rinką. Antra, namų ūkiai gausiau skolinasi vartojimo reikmėms ir sutaupo mokėdami palūkanas. 2015 m. antrąjį pusmetį maždaug šeštadalis vartojimo augimo finansuota gausesniu finansiniu srautu iš finansų įstaigų.
Šių metų infliacijos prognozę Lietuvos bankas didina 0,4 proc. Punkto – iki 0,9 proc. Tokį pokytį lėmė labiau, nei tikėtasi, brangusi nafta. Maistas taip pat pabrango, tačiau labiausiai kilo daržovių ir vaisių kainos, kurios visuomet itin daug svyruoja.
Pasaulio ekonomikos augimas sulėtėjęs ir šiemet dar neįsibėgės. Tačiau jau kurį laik padėtis gerėja euro zonoje, į ją eksportuojama apie 42 proc. Lietuviškos kilmės prekių. Numatoma, kad šiemet euro zonos ekonomika augs 1,6 proc.
Rusija ir toliau patiria recesiją, tačiau šiemet padėtis blogėja ne taip sparčiai. Per šių metų pirmąjį ketvirtį BVP susitraukė 1,2 proc., pernai nuosmukis buvo 3,7 proc. Pernai didelių nuostolių dėl situacijos Rusijoje patyręs transport sektorius nemažą dalį veiklos perorientavo iš Rytų į Vakarus, pervežimų apimtis praėjusių metų pabaigoje per metus padidėjo 13 proc.
