Lietuvos banko duomenimis, vidutinis darbo užmokestis nuo 2012 metų išaugo 19 proc., o didžiausias augimas per paskutinius metus pastebimas viešbučių ir restoranų sektoriuje – apie 12 proc. Tuo tarpu nors statybininkų poreikis nemažėja, algos keliamos, pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtent mažiausias augimas fiksuojamas statybų sektoriuje.
„Nordea“ vyriausias ekonomistas Žygimantas Mauricas pastebi, kad toks didžiulis atlyginimų augimas skirtinguose sektoriuose nieko gero nežada. Nors šiuo metu vis dar vejamasi pokrizinį laikotarpį ir paslaugų sektoriuje burbulas dar nesiformuoja, reikia stebėti ar atlyginimų kėlimas nevyksta per sparčiai.
„Vėliau gali būti toks fenomenas, kad gyventojai paprasčiausiai migruos iš pramonės ar statybų sektoriaus į tuos sektorius, kurie orientuoti į vidaus ekonomiką. Ir tai valstybei būtų problema, nes jai reikia ir vidaus vartojimo ir eksporto. Kai per didelis dėmesys skiriamas vidaus vartojimui, eksportas pamirštamas, ilgainiui pamirštamas ir konkurencingumas“, – mano Ž. Mauricas.
MMA sudaro didžiausią dalį viešbučių ir restoranų sektoriuje
Ekonomistai pastebi, kad viena priežasčių, kodėl toks augimas matyti būtent šiame sektoriuje – didelis žmonių skaičius, dirbantis už minimalų mėnesio atlyginimą (MMA). Visgi nepamirštama, kad šiame sektoriuje ir vienas didžiausių šešėlių.
„Manyčiau, kad vokeliai turi įtaką. Tai nelegalu, bet žinoma, kad tokia praktika yra“, – teigia Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus.
Ž. Mauricas taip pat teigia, kad įtakos turi tai, jog dalį lėšų darbuotojai gauna arbatpinigių forma. O didėjant kaštams, keliamos ir kainos. Tad spartus darbo užmokesčio augimas paslaugų sektoriuje susijęs ir su išaugusiomis kainomis šiame sektoriuje.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė teigia, kad tokius gerus rezultatus pirmiausia lemia didelis užimtumas ir 2015 metų PVM sumažinimas iki 9 proc.
„Vyriausybė nebijojo ir surizikavo, mumis pasitikėjo. Mes ir žadėjom, kad bus investicijų augimas, bus atlyginimas didėjimas ir darbo vietų kūrimas. Dabar jau ir vykdome pažadus: statoma daug viešbučių, vyksta plėtra ir kyla atlyginimai“, – sako E. Šiškauskienė.
Pasak jos, ne vien MMA didėjimas turi įtakos, nes ir aukštesnes pareigas užimančių bei dideles algas uždirbančių darbuotojų, darbo užmokestis augo. O pardavėjų, virėjų ir kambarinių sektoriuje, yra darbuotojų trūkumas bei tendencija, kad darbuotojai apsimokę greitai pakeičia darbovietę ar emigruoja.
„Studentų segmentas ateina tik trumpam padirbti, būna apmokai darbuotojus ir jie išvažiuoja. Mus ima baimė, nes labai trūksta virėjų ir kambarinių. Druskininkai, Birštonas, Palanga buksuoja ir jau nebegali vykdyti restoranų verslo plėtros. Kaip tik yra stygius tų darbuotojų, kurie gauna mažesnį atlyginimą. Bandysime tartis su Baltarusija“, – sako E. Šiškauskienė.
Paklausus apie šešėlį šiame sektoriuje, ji atsako, kad reikėtų pažvelgti į esančio šešėlio šaknis. Jis formuojasi dėl per didelių mokesčių susijusių su darbo santykiais ir didelio standartinio PVM.
„Mes negalime konkuruoti su kitomis šalimis. Jie gali išgyventi, kurti naujas daro vietas, ką sėkmingai ir daro. Rašėme laišką Vyriausybei, kad galėtų kitų šalių pavyzdžiu pasekti ir mažinti PVM patiekalams restoranuose. Tai būtų tikrai skirta į vidaus vartojimo rinką ir darbo vietų kūrimą. Tai jautriausias ir imliausias sektorius ir tikrai tada galėtume konkuruoti tiek su Anglija, tiek su Airija“, – teigia ji.
Tikruosius statybų sektoriaus rezultatus slepia šešėlis
Itin stebino statybų sektoriaus rezultatai. Pasak skelbiamų duomenų, čia atlyginimai augo mažiausiai. Tačiau tam įtakos galėjo turėti ir tai, jog dauguma statybininkų išsiima individualios veiklos pažymėjimus.
„Mažai tikėtina dėl statybų, nes tikrai spaudimas nemažas. Gali būti kad kažkiek tai lemia didesnis darbuotojų skaičius, kuris gali kažkiek numušti rodiklius. Bet tai tikrai rodo, kad yra nemažas šešėlis šiame sektoriuje. Tie likusieji ne darbuotojai, kurie dirba pagal liudijimą, rodo savo pajamas minimalias“, – sako ekonomistas Ž. Mauricas.
G. Šimkus pastebi, kad įtakos galėjo turėti ir tai, jog sumažėjo Europos Sąjungos (ES) investicijos į statybas, tad ši ekonomikos veikla auga šiek tiek mažiau.
Atlyginimų augimas nekilnojamojo turto veikloje yra susijęs su aktyvia būsto rinka, sako Ž. Mauricas. Pasak jo, tai parodo, kad vidaus vartojimas Lietuvoje yra pasiekęs aukso amžių.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad nedarbo lygis šalyje šiemet sieks 8,3 proc., o kitąmet sumažės iki 7,9 procento.
Kur darbuotojų trūksta?
Lietuvos darbo biržos Komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Milda Jankauskienė informuoja, kad daug metų vykdoma darbo rinkos stebėsena rodo, kad tendencijos, kur reikia darbuotojų, nekinta jau keletą metų ir kol kas kitimo ženklų nesimato.
2015 m. pabaigoje Lietuvos darbo biržos atlikta darbdavių apklausa parodė, kad kvalifikuotos darbo jėgos problematika aktuali visiems šalies ūkio sektoriams. Labiausiai kvalifikuotų darbuotojų trūkumas jaučiamas pramonės sektoriuje – 56 proc. Specialistų trūkumas jaučiamas tekstilės (siuvimo technologų, siuvėjų), baldų gamybos (baldžių ir baldų apmušėjų), medienos ir metalo apdirbimo (medienos ir metalo apdirbimo staklių operatorių) bei maisto apdirbimo pramonės (maisto produktų perdirbimo ir (ar) gamybos įrengimų operatorių) sektoriuose.
54 proc. apklaustų įmonių su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu susidūrė statybos sektoriuje. Pastaraisiais metais jaučiamas elektros inžinierių, darbininkų izoliuotojų, plataus profilio statybininkų, betonuotojų ir plytų mūrininkų trūkumas.
42 proc. apklaustų darbdavių teigė jaučiantys trūkumą paslaugų sektoriuje. Trūksta informacinių technologijų specialistų, gydytojų specialistų (ypač ne didžiuosiuose miestuose), reklamos ir rinkodaros specialistų (vadybininkų), sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojų, virėjų trūkumas.
Žemės ūkio sektoriuje kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą jaučia 38 proc. apklaustų įmonių. Labiausiai trūksta sodininkų, daržininkų, medelynų ir daigynų darbuotojų, gyvulių augintojų, miškų ūkio ir giminiškų profesijų darbuotojų, modernios žemės ir miškų ūkio technikos operatorių ir vairuotojų.
