Panevėžietis Arūnas Lietuvos komercinius bankus vadina plėšikais, prieš 4 mėnesius iš viso uždarė paskutinę savo sąskaitą: „Nenaudinga man ir brangu, vienu žodžiu. Man nepatiko ir uždariau. Pajamos mano – neįgalumo grupė, gaunu, viskas, visos pajamos.“
Žmonės išgirdę, kad bankai toliau planuoja kelti savo paslaugų įkainius, pyksta:
„Jie uždirba, tik mes, vargšai, turime mokėti. Pensininkams, viešpatie, kiekvienas centas atiduotas yra baisu.“
„Šitokios įstaigos jos neskursta. Rinkos dėsniai, liberalizmas, su elektra jau prisidirbom.“
„Čia yra aferizmas. Užsienyje nei vieno cento už pravedimus nieko neima, kiek nori, tiek vesk.“
Kiekvienas bankas turi savo planą, pagal kurį brangina paslaugų įkainius. Pavyzdžiui, seniau SEB bankas mokėjimo kortelę savo klientams Lietuvoje siųsdavo nemokamai. Nuo rugsėjo pirmosios ši paslauga paprastu paštu kainuos jau 2 eurus, registruotu paštu kaina didėja nuo euro 45-ių centų iki 4 eurų. Siunčiant į užsienį – nuo 5-ių eurų 79-ių centų iki 10-ies eurų.
SEB taip pat brangina sąskaitos atidarymą ne rezidentams nuo 200 iki 250-ies eurų.
Naujovių rugsėjo pirmajai turi ir „Swedbank“. Naujo PIN generatoriaus išdavimas ir keitimas kainuos beveik dvigubai brangiau nei anksčiau: 16-a eurų. Pigesnius paslaugų planus turintys klientai per mėnesį sumokės 20-30 centų per mėnesį daugiau nei anksčiau.
O paslaugų planų neturintys gyventojai per mėnesį vietoj 70-ies centų, turės išleisti eurą. Lygiai tiek pat brangsta bekontaktės „Debit Mastercard“ kortelės mėnesinis aptarnavimo mokestis.
Komerciniai bankai aiškina, kad paslaugas brangina, nes auga paslaugų tiekimo kaštai. Išlaidas esą augina ir finansų sektoriui taikomi reguliacinių reikalavimai.
„Bendri pokyčio veiksniai yra trys. Infliacija, kylančios resursų kainos. Antras dalykas naujų teisės aktų įgyvendinimas, tame tarpe ir sankcijų Rusijai, Baltarusijai. Trečias veiksnys – paslaugų plėtra: elektroninių paslaugų, naujų produktų“, – teigia Lietuvos bankų asociacijos vadovė Eivilė Čipkutė.
„Suveikia toks savininkiškas, verslinininkiškas godumas. Visos pastangos yra skiriamos tam, kad bankas uždirbtų kuo daugiau pelno. Klientas kai neturi daug pasirinkimų, kai mes esame iš dalies apribotoje rinkoje, kur 3–4 didžiausi bankai, klientas yra kartais ir pririštas prie to konkretaus banko, gal jo vietovėje banko skyrių mažėja“, – kalba ES lygiu veikiančio patariamojo Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys, asociacijos už sąžiningą bankininkystę vadovas Kęstutis Kupšys.
Seime teko aiškintis Lietuvos banko vadovui
Socialdemokratų frakcijos Seimo nariai buvo susirinkę į pusiau nuotolinį posėdį, kur išsikvietė Lietuvos banko vadovą. Prašė paaiškinti, ar komerciniai bankai neperlenkia lazdos su naujais įkainiais ir gavo paprastą atsakymą. Pasak Lietuvos banko, jei gyventojui per brangu, jis visada gali rinktis kitą komercinį banką.
„Jeigu netinka, visada yra galimybė rinktis kitą mokėjimo paslaugų tiekėją“, – sako Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus.
„Bankai formuoja savo kainodarą ir nustato įkainius individualiai ir jie neturi derinti, suderinti jų su Lietuvos banku. Kliento sprendimas pasirinkti, tas laikotarpis yra pakankamai didelis, ar jis sutinka su tomis sąlygomis, ar jis rinksis kitą paslaugų tiekėją“, – aiškina G. Šimkus.
„Čia paprasčiausias, lygiausias atsakymas. Laisvos rinkos apologetų pagrindinis šūkis. Nepatenkintas, eik kitur. Čia kaip su darbais, darbo santykiais. Tik mes turime valstybinę instituciją, Lietuvos banką, ir jis tikrai turi kreipti dėmesį ir prižiūrėti tokius dalykus“, – sako Seimo narys Algirdas Sysas.
Lietuvos banko vadovas atskleidė ir kiek per pusmetį pelno gavo komerciniai bankai: maždaug šimtą aštuoniasdešimt milijonų eurų. Tai yra 27-iais milijonais eurų daugiau, nei pernai per tą patį laikotarpį. Pavieniams socialdemokratams posėdžio metu gimė idėjos, ar neverta ateityje labiau apmokestinti bankų pelnus.
„Ko gero, apie tai reikia kalbėti. Tuo labiau, kad šitas pelnas jis iškeliauja į kitas šalis“, – teigia A. Sysas.
Bankų asociacija nemato reikalo dar labiau kelti mokestį, kuris praėjusiais metais jau buvo didintas.
„Seimas dar gruodžio mėnesį, tai mažiau nei prieš metus nustatė nuolatinį pelno mokestį bankams, kuris yra trečdaliu didesnis nei moka visi kiti verslo subjektai. Lietuvoje pagal šį papildomą pelno mokestį pernai bankai į valstybės biudžetą sumokėjo papildomus 38-is milijonus eurų“, – kalba E. Čipkutė.
„Lietuvos bankai kasdien uždirba savo savininkams po 1-ą milijoną eurų gryno pelno, ko jiems dar reikia, matyt reikia 2 milijonų eurų kasdien“, – sako K. Kupšys.
Lietuvos banko duomenimis, per pastaruosius metus vidutinis įkainis už paslaugų krepšelius keitėsi tik keliais centais ir svyravo apie pusantro euro per mėnesį.
