gazpromui

Prieš pusmetį Rusija pristatė „Turkų srauto“ dujotiekio projektą. Jis buvo pozicionuojamas kaip alternatyva užstrigusiam „Pietų srauto“ projektui, kuriam kol kas neįveikiama kliūtimi tapo Maskvos nesutarimai su Europos Sąjunga ir nenoras priimti jos taisyklių energetikos rinkos reguliavimo sferoje. Atsisakydama „Pietų srauto“ (arba blefuodama, kad atsisako), Rusija tikriausiai siekia parodyti, kad savo strateginiams energetiniams interesams realizuoti ji gali rasti ir kitų partnerių.

Rusija sumažins dujų tiekimą Europai, jeigu Ukraina vogs jas iš tranzitinio dujotiekio savo poreikiams tenkinti, perspėjo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kuris tačiau pridūrė turįs vilties, kad to nebus. „Esama didelių tranzito pavojų. Jeigu mes pamatysime, kad mūsų partneriai Ukrainoje, lygiai taip kaip 2008 metais pradės nesankcionuotai imti dujas iš eksporto vamzdynų sistemos, tai mes, lygiai taip kaip 2008 metais, nuosekliai pagal pavogtą kiekį mažinsime tiekimą“, – sakė jis.

Premjeras Algirdas Butkevičius „Žinių radijui” sakė, kad šildymas kitąmet turi pigti nuo 10- ties iki 20-ties procentų. Jis atmeta šilumininkų tvirtinimus, kad negrąžinus jiems permokos "Gazpromui", šiluma pigs tik 8 procentais.   „Jau nuo šių metų liepos 1 dienos buitiniams vartotojams yra taikoma nuolaida, o šilumos gamintojams nuolaida taikoma nuo gegužės 1 dienos. Tai yra 20 procentų. Ir jie iki sausio 1 dienos turi pasiskaičiuoti, kokia bus šilumos kaina.

Antradienį miesto savivaldybėje surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams aiškinta apie situaciją, susiklosčiusią po penktadienį vykusio „Kauno energijos„ akcininkų susirinkimo, nepritarusio šios bendrovės valdybos pozicijai duoti sutikimą „Gazpromui“ parduoti Kauno termofikacijos elektrinės akcijų paketą Lietuvos verslininkui. Pabrėžta, jog valdybos sprendimas yra teisėtas, nors jis nesutampa su akcininkės - Kauno miesto savivaldybės - nuomone.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas gavo Valstybės saugumo departamento (VSD) įvertinimą apie grėsmę nacionaliniam saugumui. Tokia informacija teikiama kasmet. Blogis Latvių gatvėje Nė kiek nestebina, kad prie paslapčių prileisti ir VSD medžiagą komentuojantys asmenys aiškina, jog didžiausia grėsmė Lietuvai susijusi su energetika. Esą mūsų šalies energetinės nepriklausomybės projektams daroma didelė įtaka iš šalies.

Valdžios vyrai ir moterys vienu balsu tvirtina, kad krizės neįveiksim, jei neapkarpysim socialinių išmokų jaunoms mamoms ir pensininkams. Negi tai protingiausias kelias, stengiantis įveikti vis gilėjančią krizę. Atsakingai pareiškiu – NE. Visa bėda tame, kad ir premjeras A. Kubilius ir jo gvardija keistų ministerių krizės įveikimą supranta tik grynai biurokratiškai karpant biudžetą ir didinant mokesčius.

Miškų apsuptyje, vos 10 minučių kelio nuo sostinės centro - nameliukas. Dailus su puikiu sklypu. Greta - dar trys. Tačiau LNK „Paskutinei instancijai“ svarbiausias vienas. Tas, kuris priklauso Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui Virgilijui Valančiui. Vyriausiasis administracinis teismas yra paskutinė instancija sprendžiant su nelegaliomis ir kitaip kreivomis statybomis susijusias bylas.

„Nors Lietuva šiandien už dujas moka brangiausiai, jos užsienio reikalų ministras V. Ušackas ėmėsi tarpininkauti Ukrainai ir Rusijai jos ginče dėl dujų kainų. Tai jau net ne juokinga – tiesiog absurdiška. Mūsų ministras rūpinasi, kad ne Lietuva, bet viena užsienio valstybė dujas iš kitos užsienio valstybės galėtų pirkti pigiau.

Anot politikės, jei bus priimtos naujos įstatymų pataisos, strateginių įmonių akcijos galės būti įkeistos bankams. Europarlamentarės Onos Juknevičienės teigimu, jos taip pat galėtų atitekti eurointegracijos bei transatlantinių kriterijų neatitinkančioms užsienio įmonėms. „Pavyzdžiui, „VP Market“ savo „ Leo LT“ akcijas galėtų perleisti „Gazpromui“, – lrt.lt teigė politikė.

Nuo 2010-ųjų sausio 1-osios, kai bus uždaryta Ignalinos atominė elektrinė, pagrindine elektros energijos gamybos žaliava Lietuvoje taps iš Rusijos importuojamos gamtinės dujos. Netgi jei jų kaina nepakiltų (kas yra mažai tikėtina), tai reikštų, kad pagrindinėmis elektros gamintojomis taps šiluminės elektrinės, tarp jų didžiausia - Lietuvos elektrinė Elektrėnuose. Jos elektros gamybos kaina - keturis kartus didesnė nei dabar pagrindinės elektros energijos tiekėjos vartotojams Ignalinos AE kaina.

Berlynas, šių metų liepos vidurys. Susitinka trise - bendrovės „Nord Stream“, kurios 51 proc. akcijų valdo „Gazpromo“ tarybos pirmininkas, buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroderis, bendrovės vykdomasis direktorius, kadaise - Rytų Vokietijos saugumo tarnybos „Stasi“ karininkas ir tuomečio KGB papulkininkio Vladimiro Putino bičiulis Matthiasas Warnigas bei buvęs Suomijos premjeras ir parlamento pirmininkas Paavo Lipponenas.

Šį rudenį ir žiemą politikams reikės didelės drąsos, kad atlaikytų krizės spaudimą ir imtųsi reformų, Audrius Bačiulis rašo savaitraštyje "Veidas". Rudenį po Seimo rinkimų sudaryta naujoji Vyriausybė iš karto susidurs su didžiuliais iššūkiais, sukeltais energijos, šilumos, maisto produktų kainų šuolio ir jį lydinčios infliacijos.

Rusija sparčiai žengia savaip suprantamos „suverenios demokratijos“ keliu, tačiau Vakarai pirmenybę teikia kovai su terorizmu ir geriems ekonominiams santykiams. Net atvirą į save nukreiptą Rusijos panieką Vakarai linkę nuvertinti ir kiekvienam atvejui surasti paguodžiančių pateisinimų. Tiesa sužlugdė komunizmą 1936 -1938 m. Maskvoje vyko teismo procesai, kuriuose buvo teisiami buvę garsūs komunistų partijos veikėjai.

Iš Rusijos į Vokietiją planuojamas tiesti dujotiekis eitų šalia Gotlando salos. Dujotiekio tiesėjai nepraranda vilties įtikinti Švediją, Lietuvą ir kitas Baltijos jūros valstybes, kad tiesti dujotiekį Baltijos dugnu yra saugu. 1200 km ilgio dujotiekis neis per Lietuvos vandenis, todėl „Gazpromui“ ir kitoms jį tiesiančioms bendrovėms nereikia gauti mūsų šalies leidimo.

Antrą kartą per du mėnesius vykdoma krata Maskvos „British Petrol“ biuruose. Kovą policija kratė BP ir TNK-BP biurus. TNK-BP vysto naftos projektų Sibire veiklą ir suteikia darbą 100 000 žmonių. Užsienio energetikos kompanijos patiria nemažą spaudimą Rusijoje. Vyriausybė bando sustiprinti savo kontrolę naftos ir dujų sektoriuose. TNK-BP pernai gavo pranešimą, kad ji galinti netekti licencijos Sibiro dujų telkiniuose.

Veidų pasikeitimas aukščiausių Rusijos vadovų postuose Lietuvai kelia tą patį ligšiolinį „milijono vertą“ klausimą - kaip prieiti prie jų aplinkos ir savaime dar nesuteikia vilties, kad Vilniaus ir Maskvos santykiai ims gerėti, tvirtina politikos ekspertas. Naujuoju Rusijos prezidentu ketvirtadienį buvo inauguruotas Dimitrijus Medvedevas, kuris iškart į šalies premjero pasiūlė savo pirmtaką Vladimirą Putiną, neseniai ženkliai padidinusį premjero institucijos galias.

Galimas „Gazpromo“ sprendimas pereiti prie atsiskaitymo rubliais artimiausiu metu įtakos vartotojams neturės. LŽ archyvo nuotrauka Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ svarsto galimybę pereiti nuo atsiskaitymo už dujas doleriais prie atsiskaitymo rubliais. Jei būtų nuspręsta pakeisti atsiskaitymo valiutą, Lietuvos importuotojams dujos veikiausiai dar labiau pabrangtų.

Naftos ir dujų įmonės „OMV“ vadovas Wolfgangas Ruttenstorferis ruošiasi išplėsti savo kompanijos rinką iki 13 šalių, tarp kurių bus Vokietija, Čekija, Slovakija, Vengrija, Balkanų šalys ir Turkija. Kaip rašo dienraštis „Times“, plėtimosi priežastis yra įmonės vadovo noras sukurti Europoje konkurencinę aplinką Rusijos monopolininkui „Gazpromui“. W. Ruttenstorferis žino, kad jo kompanijai teks tartis su „Gazpromu“, bet jis įsitikinęs, kad taps rimtu konkurentu Rusijos bendrovei.

Rusijos policija surengė reidus naftos giganto BP bei jo bendros įmonės TNK-BP patalpose Maskvoje, skelbia BBC. Reidai vėl paskatino būgštavimus, kad Kremlius siekia užsitikrinti didesnę užsienio energetikos kompanijų, veikiančių Rusijoje, kontrolę. Pasigirdo spekuliacijos, kad valstybinis dujų monopolininkas „Gazprom“ siekia už mažą kainą perpirkti TNK-BP akcijas. Praėjusiais metais TNK-BP buvo priversta už žymiai mažesnę nei rinkos kainą parduoti savo dalį Kovyktos dujų telkinyje.

Maždaug tokio turinio skelbimas šiomis dienomis galėtų atsirasti neegzistuojančioje interneto svetainėje „www.kirkilas.lt“. Aplinkos ministro atsistatydinimas valdančiuosius verčia dėlioti savo pasjansą, o gal vienu šūviu nušauti du zuikius. Pirmasis „zuikis“ – aišku, partijos „Kirkilas & co“ reitingai ir įvaizdis , antrasis – daug riebesnis, bet apie pastarąjį vėliau.

Ketvirtadienį Švedijos vyriausybė nutarė reikalauti, kad būtų atlikti papildomi tyrimai, ar Rusijos-Vokietijos planuojamas dujotiekis „Nord Stream‘ Baltijos jūros dugnu nekenks aplinkai. Jei šie reikalavimai bus įvykdyti, dujotiekio tiesimą teks atidėti keliems metams. Tyrimai kainuos apie 30 milijonų dolerių ir labai tikėtina, kad įrodys planuojamos investicijos kenksmingumą.

Kompanija „British Petroleum“ pasiūlė Rusijos gamtinių dujų tiekimo ir gavybos monopolininkei „Gazpromui“ turėti dalį akcijų suskystintų dujų gamykloje „Atlantic LNG“ Trinidade ir Tobage. Šis pasiūlymas sukėlė specialistų kalbas, kad „Gazpromas“ ruošiasi užgrobti JAV energetinę rinką, penktadienį rašo „The Guardian“. Rusijos bendrovė jau valdo 25 procentus Europos dujų rinkos ir tai pradeda gąsdinti Vakarų politikus.

Rusų dujų monopolininko „Gazprom“ ultimatumo Baltarusijai laikas baigėsi penktadienio ryte (9 val.). Po visą naktį ir rytą trukusių derybų „Gazprom“ atstovai pranešė, kad Baltarusija turi savaitę likusiai skolos daliai sumokėti. Naujienų agentūra "Interfax.by" pranešė, kad penktadienį ryte Baltarusija „Gazpromui“ pervedė 190 milijonų JAV dolerių skolos. Taip pat pažymima, kad tiekiamų dujų apimtys nėra sumažėjusios.

Rusijos monopolininkė „Gazprom“, valdanti Kauno termofikacinę elektrinę (KTE) ruošiasi išnaudoti nišą, kuri atsiras energijos tiekimo rinkoje uždarius Ignalinos atominę elektrinę.

Estijoje viešinti ES konkurencijos komisarė, olandė Neelie Kroes pareiškė, kad „Gazprom“ teks parduoti savo dujų tiekimo tinklą Rytų Europoje. Europos sąjungos komisarė N. Kroes (nuotraukoje) penktadienį Taline pareiškė, kad Rusijos dujų monopolininkui „Gazprom“ teks parduoti gamtinių dujų platinimo tinklą, kurį bendrovė valdo Rytų Europoje. Tai atsitiks tuo atveju, jei bus priimtas sausio mėnesį pateiktas energetikos reformos planas.

Prieš metus – dar buvo likęs geras laiko tarpas iki dabartinės „antigruziniškos kampanijos“ – Gruzijos konfliktų reguliavimo ministras Georgijus Chaindrava, diskutuodamas televizijoje su Rusijos Dūmos deputatu Viktoru Alksniu, leido sau kalbėti itin griežtai. „Šiandien Rusijoje – fašizmas. Jūs savo šalyje žudote žmones dėl priklausymo kuriai nors tautai, – kėlė balsą Gruzijos ministras. – Mes draugausime su demokratine Rusija, o ne su fašistine Rusija, kuriai jūs atstovaujate.

Netikėtai būrelis politologų ir politikų ėmė įrodinėti, jog mums nereikia reikalauti iš Rusijos atlyginti okupacijos padarytą žalą. Kaip jau įprasta, tokie svarstymai paremiami svariu politinio pragmatizmo argumentu – atlygio už okupacijos žalą reikalavimas esą erzinąs Rusiją ir trukdąs gerinti dvišalius santykius, o sykiu ir kenkiąs mūsų santykiams su Europos šalimis.

„Mažeikių naftos“ akcijų paketų, priklausančių „Jukos“ kompanijai ir Lietuvos valstybei, pardavimo istorija kartais primena „Alitos“ privatizavimą. Galima parduoti ir už mažiausią kainą, užtat saviškiams, netgi partijos arba klano bičiuliams. „Mažeikių naftos“ akcijų privatizavimas sustojo po konkurso, kadangi ir vėl „ne tie“ pasiūlė aukščiausias kainas.

Rusijos aktyvumas naftos ir dujų rinkose tęsiasi. Šalies prezidentas V. Putinas pirmadienį per kelias valandas išsprendė problemą dėl daugiau nei dešimties metų senumo idėjos (tuomet ją iškėlė Bulgarija) – nutiesti naftotiekį per Bulgariją ir Graikiją (iš bulgarų uosto Burgaso Juodojoje jūroje į graikų Aleksandropolio uostą Viduržemio jūroje (iki Bulgarijos uosto nafta būtų gabenama tankeriais iš Novorosijsko). Jis bus tarsi atsakas į neseniai atidarytą analogišką naftotiekį Baku–Tbilisis–Džeich...

Politologai Mauzeris su Sūrskis demonstruoja puikų Konstitucijos išmanymą ir pasiūlo kiekvienam Seimo nariui priesaiką pagal poreikius ir įsitikinimus. Vėliau atskleidžia vieną Darbo partijos paradoksą ir pataria, kaip apsiginti nuo vaiduoklių. Mauzeris: Sūrski, klausiu tavęs, kaip Konstitucijos žinovo... Sūrskis: ...ačiū... Mauzeris: Vat vakar Juršėnas Seimo bedieviams, tai yra sau, sukūrė antrąją priesaiką.

Prisiminkime. Po valdančiosios tarybos posėdžio, kuriame buvo sulygta priešintis komisijos sudarymui, išėję prieš televizijos kameras vadovai atrodė nykiai. Trys tokiais veidais kaip iš Nemiros Pumprickaitės raštų, o ketvirtas buvo patenkintas ir ciniškai šaipėsi į ūsą. Kalbėjo įgaliotas jauniausias ir sakė, kad komisijos turi būti sudaromos tik patiems svarbiausiems valstybės klausimams, o dėl gyvybės Marse arba premjero šeimoje – tai dauguma pasipriešins.

Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis kalbėdamas apie Tėvynės Sąjungos poziciją šiuo metu susiklosčiusioje politinėje situacijoje teigia, kad sviedinys - ne šios partijos pusėje. Partija trukdytų laisvai ir neviešai tvarkytis reikaliukus, todėl jos į valdžią neįsileis taip ilgai, kaip tik galės. Kai jau nebegalės, pakvies kalbėtis.

Šventosios vienkiemyje su žmona poilsiaujantis Vytautas Landsbergis kuria eilėraščius ir nebesistengia pakeisti pasaulio. Pirmą kartą po daugelio metų politikas teigia išsiruošęs kelias savaites truksiančioms atostogoms. Europarlamentaras pajūryje ilsėsis iki liepos pabaigos. Vis dėlto pakalbintas nevengia klausimų apie politiką, kurios jis pats niekada nevadina purvina. Pasak V.Landsbergio, politiką purvina padaro purvini žmonės.

Pasirodžius žiniasklaidoje informacijai, kad „Mažeikių naftos“ akcijų kontrolinį paketą nori nupirkti"Gazprom" kartu su "Lukoil", konservatoriai kreipėsi Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką A. Sadecką, prašydami į artimiausią komiteto posėdį pakviesti premjerą A. Brazauską, Valstybės saugumo departamento vadovą A. Pocių ir ūkio ministrą P. Čėsną, kurie pateiktų visą informaciją apie Vyriausybės ir Valstybės saugumo departamento požiūrį dėl gamyklos likimo.

Politologai Mauzeris su Surskiu nusprendžia nagrinėti tik kilnias idėjas: Viktoro miežių ant akies, draugišką badavimą Seime ir didingą prosenelio misiją Lietuvoje. Mauzeris: Žinai, Surski, kad mūsų mylimą Viktorą per Velykas bėdos užpuolė - išdygo ant akies didelių dideliausias miežis. Surskis: A, tai čia viskas aišku - per savo konsultacines firmas pramušo struktūrinį fondą ant alaus gamyklos statybos ir jau pradėjo auginti miežius. Mauzeris: Tai kad šitas miežis alui gaminti netinka.