Veidų pasikeitimas aukščiausių Rusijos vadovų postuose Lietuvai kelia tą patį ligšiolinį „milijono vertą“ klausimą - kaip prieiti prie jų aplinkos ir savaime dar nesuteikia vilties, kad Vilniaus ir Maskvos santykiai ims gerėti, tvirtina politikos ekspertas.
Naujuoju Rusijos prezidentu ketvirtadienį buvo inauguruotas Dimitrijus Medvedevas, kuris iškart į šalies premjero pasiūlė savo pirmtaką Vladimirą Putiną, neseniai ženkliai padidinusį premjero institucijos galias.
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Laurynas Kasčiūnas penktadienį BNS teigė, jog kol kas galima tik hipotetiškai spėlioti, kaip ir ar apskritai pasikeis Vilniaus ir Maskvos santykių kursas Kremliui pradėjus vadovauti D.Medvedevui. L.Kasčiūno teigimu, tikrieji D.Medvedevo vaidmens Rusijoje bruožai pradės ryškėti artimiausią pusmetį.
„V.Medvedevo inauguracijos ceremonijoje naudota retorika apie įstatymų viršenybę buvo skirta padaryti įspūdį Vakarams ir naująjį Rusijos prezidentą apgaubti liberalesnio ir švelnėjančio Kremliaus tono aureole, tačiau tai tik retorika. V.Putinas niekur nedingo, ir ateitis parodys, ar premjeras ir prezidentas sudarys valdžios tandemą, ar V.Medvedevas taps (V.Putino - BNS) liokajumi, ar tarp jų ims atsirasti nesutarimų“.
L.Kasčiūno teigimu, reikšmingiausiu Kremliaus vadovo savarankiškumo rodikliu taps tai, kas jo administracijoje užims svarbiausius postus. V.Medvedevo „politinio stuburo tvirtumą“, anot eksperto, parodys, ar jis mėgins į „galios“ postus pasodinti sau artimus asmenis, ar pasiduos Kremliaus klanų, ypač atstovaujančių jėgos struktūroms, įtakai.
„Jei D.Medvedevas taps jėgos struktūroms artimų klanų įkaitu - jo vaidmuo bus marionetinis, jei jam pavyks suburti savo komandą - pokyčių perspektyva realesnė“, - svarstė L.Kasčiūnas.
Pasak politologo, būtent nuo to priklausys svarbiausio Lietuvai bei Vakarų šalims Rusijoje - ekonomikos ir politikos santykio padėtis. Anot L.Kasčiūno, jokia paslaptis, kad ekonomika Rusijoje yra itin politizuota, ir Lietuva tai puikiai jaučia, o ligšiolinė Rusijos vadžia nerodė jokio noro tai keisti.
„Jei D.Medvedevas taps tikrai įtakingu, galima tikėtis, kad šis santykis pasikeis ekonomikos ir rinkos dėsnių naudai. Svarbiausias indikatorius šiuo atžvilgiu bus Rusijos dujų giganto „Gazprom“ vykdoma politika. Ekonomikai imant viršų prieš politiką, Rusija turėtų teikti mažiau reikšmės už pigius energetinius resusrus gaunamiems politiniams dividendams draugiškose valstybėse, pavyzdžiui, Baltarusijoje ir Armėnijoje, ir imti kelti kainas“, - svarstė L.Kasčiūnas.
Tačiau, anot jo, nereikėtų tikėtis, kad D.Medvedevo Rusija staiga imtų liautis mojuoti energetikos vėzdu, galimo ekonomikos liberalėjimo vertinti vienaprasmiškai gerai.
Politologas priminė, kad D.Medvedevui vadovaujant „Gazpromui“ dujos neretai tapdavo įrankiu santykiams su kaimyninėmis šalimis reguliuoti.
Reziumuodamas L.Kasčiūnas pakartojo, jog šiuo metu nėra jokių ženklų, kad Rusijos pozicija Lietuvos atžvilgiu galėtų keistis arba švelnėti ir siūlė iš pradžių pasikeitimų ieškoti Rusijos viduje.
„Milijono vertas klausimas Lietuvai - sužinoti, kaip Kremliuje priimami sprendimai, kokios įtakos grupės juos priima bei ieškoti kelių užmegzti kokį nors kontaktą su jomis, neaplenkiant nei D.Medvedevo, nei V.Putino“, - kalbėjo politologas.
D.Medvedevo kadencija truks ketverius metus, iki šiol Rusijos prezidentu dvi kadencijas - aštuonerius metus - buvo V.Putinas. Pastarasis Valstybės Dūmos posėdyje ketvirtadienį buvo patvirtintas šalies ministrų kabineto vadovu.
