euro zona

 Vasarį Ispanijos pramonės gamybos apimtys palyginti su tuo pačiu 2012 metų mėnesiu susitraukė 6,5 procento. Sausį pramonės gamybos apimčių nuosmukis siekė 4,9 proc, rašo BBC. Pramonės sektoriaus nuosmukis Ispanijoje prasidėjo 2011 metų rugpjūtį. Ketvirtoje pagal dydį euro zonos valstybėje recesija tęsiasi nuo 2011 metų antro pusmečio. Nedarbo lygis išaugo iki 26 proc.

 430 mln. litų – pusę šios sumos sutaupytų verslas, o kita dalis atitektų valstybei. Anot N. Mačiulio, dėl valiutos keitimo išlaidų sumažėjimo, būtų galima sulaukti mažesnės skolinimosi kainos bei mažesnių išlaidų skolos aptarnavimui. Dar daugiau, „Swedbank“ analitiko teigimu, didžiausia euro nauda Lietuvai – išaugęs tiesioginių užsienio investicijų srautas, kurio iš anksto apskaičiuoti neįmanoma.

Būti ar nebūti euro zonoje – didelio skirtumo nėra. Svarbiausia – kaip vykdoma vidaus ekonomikos politika, teigė specialistai diskusijoje „Nordic and Baltic states in post-crisis economy“, kuri ketvirtadienį vyko Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. Buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė prisiminė, kad krizės įkarštyje niekas netikėjo Lietuvos pasirinktu ekonomikos gelbėjimo keliu.

 Nepaisant pastarųjų reformų, Slovėnija žengia link sunkios bankų krizės ir gilios recesijos, rodo naujausia šalyje atlikta Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) apklausa. Slovėnija sunkiai nukentėjo nuo sprogusio ekonomikos augimo burbulo, prie to papildomai prisidėjo laiku neatliktos reformos ir euro zonos skolų krizė, pastebima OECD ataskaitoje.

Europa sulaukė entuziazmo iš finansų rinkų. Panašu, kad spekuliacijos Graikijos pasitraukimo iš euro zonos tema kuriam laikui pasitraukė į šešėlį. Investuotojai patikėjo Europos lyderių ryžtu imtis visų būtinų priemonių, kurių prireiks siekiant išsaugoti monetarinę sąjungą. Vis dėlto, kartu maža vilties, kad Europa pakiltų tarsi feniksas iš pelenų ir pasiektų ekonominio augimo tempą, kuriuo po krizės džiaugiasi besivystančios ekonomikos.

Kiprui pasišalinus iš pirmųjų spaudos antračių atsirado naujas taikinys – Slovėnija. Naujų euro zonos aukų paieška tapo savotišku azartiniu žaidimu. Kas kitas? Šį klausimą uždavinėjo politikai, ekonomistai ir žiniasklaidos atstovai. Netrukus buvos sudaryta visa kandidatų rikiuotė. Į sąrašą pateko ir Slovėnija. Slovėnijos bankininkai, politikai ir verslo atstovai ėmė garsiai reikšti savo nepasitenkinimą dėl palyginimų su Kipru.

Penktadienį Portugalijos Konstitucinis teismas priėmė sprendimą, kuris gali sujaukti tarptautinių kreditorių planus stabilizuoti padėtį skolų kamuojamose valstybėse, praneša QZ. Anot teismo, įstatymai, kuriais siekiama sumažinti valstybinio sektoriaus darbuotojų atlyginimus, valstybines pensijas, nedarbo bei neįgalumo pašalpas prieštarauja Konstitucijai.

Po nervingų derybų Kipras tapo penktąja euro zonos nare, paprašiusia tarptautinės paramos. Salos gelbėjimo priemonės siunčia aiškią žinutę tokioms šalims kaip Liuksemburgas ir Malta – euro zonos nykštukams atėjo sunkūs laikai. Kipro gelbėjimo kaina – 40 proc. tarifu apmokestini indėliai, kurių suma viršija 100 tūkst eurų, didžiausio šalies banko „Bank of Cyprus“ restruktūrizacija ir antroje antro didžiausio šalies banko „Laiki“ sunaikinimas.

 Pernai Estijos nacionalinė skola išaugo kone dvigubai. Iš dalies tokio reiškinio kaltininkas – Europos finansinio stabilumo mechanizmas (EFSM), kuris yra skirtas gelbėti euro zonos nares, patiriančias finansinių sunkumų, praneša AFP.

 2011 metais Estijos nacionalinė skola siekė 6,1 proc. BVP ir buvo viena mažiausių visoje Europoje. Pernai šis skaičius išaugo iki 10,1 proc. ir šiuo metu siekia maždaug 1,7 mlrd. eurų.

 Kipro finansų ministrui prakalbus apie kapitalo kontrolės priemones, kurios turėtų sustabdyti lėšų nutekėjimą iš šalies, islandai nejučiomis turėjo prisiminti penkerių metų senumo įvykius, kuomet žlugus vietos bankams vyriausybei teko griebtis panašių priemonių.

Valdžia pasakė – euras Lietuvoje bus 2015 metais. Sudarė darbo grupes, atnaujino dar 2005 metais patvirtintą Nacionalinį euro įvedimo planą. Politinis sprendimas priimtas. Kadangi euras yra daugiau politinis nei ekonominis darinys, labai tikėtina, kad šįkart valdžiai pavyks įgyvendinti savo siekius. Nuspręsta nerengti referendumo, žmonių nuomonės nenorima atsiklausti. Argumentuojama, kad žmonės už eurą pasisakė referendume dėl stojimo į euro zoną.

Kipro gelbėjimas, pasibaigęs bankų restruktūrizavimu ir jų skolintojų nuostoliais, sukėlė įvairaus pobūdžio neracionalias baimes ir lūkesčius dėl euro zonos ateities. Vieni ekonomistai baiminasi, kad iš butelio buvo išleistas džinas, sukūręs precedentą indėlių nuvertėjimui ir kitose euro zonos šalyse. Kitiems ekonomistams šie įvykiai – tai signalas, kad euro zona nebus savitarpio pagalbos klubas, ir ateityje pervedimai tarp valstybių mažės. Ir pirmieji, ir antrieji klysta.

 Sekmadienio naktį sukurptas sandoris tarp Kipro ir tarptautinių kreditorių sukėlė pagrįstą gyventojų pasipiktinimą. Šalies gelbėjimo planas kardinaliai skiriasi nuo kitų euro zonos narių, kurios per pastaruosius kelis metus buvo atsidūrusios ties bankroto riba, gelbėjimo projektų. Netradicinį sprendimą lėmė išskirtinė Kipro ir jo bankų sistemos padėtis bei faktas, kad Kipras palūžo pernelyg vėlai.

Kuomet Kipro parlamentas atšaukė TVF ir ES 10 mlrd. eurų gelbėjimo planą Kiprui, dėl kurio šalies bankų indėlininkai būtų turėję paaukoti 5,8 mlrd. eurų, finansinė krizė įžengė į naują etapą. Jei Nikosija nesugalvos alternatyvaus būdo paskirstyti lėšas arba ES ir TVF nesušvelnins gelbėjimo sąlygų, šalies bankų sistema negaus pigių paskolų iš centrinio banko, kuris mėnesius leido bankams gyvuoti. Be šio finansavimo Kipro laukia bankų griūties ir pasitraukimo iš euro zonos perspektyva.

JAV, Japonijos ir Australijos obligacijos pasistūmėjo į viršų, kai Kipro indėlininkams buvo pritaikyta rinkliava, kuri grasina pagilinti regiono skolos krizę. Iki šiol Kipras buvo laikomas saugiu prieglobsčiu pinigams. Kipro 10 metų trukmės obligacijų pajamingumas nukrito žemiausiai per tris savaites, kai euro zonos finansų ministrai apmokestino Kipro bankų indėlius mainais už 10 mlrd.

Euro zonos finansų ministrai ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) penktadienį Briuselyje susitarė dėl 10 mlrd. eurų finansinės paramos Kiprui, kuris mainais turės taikyti „skausmingas“ priemones indėlininkams, skelbia „bloomberg.com“. Pagal naująją iniciatyvą Kipro indėlininkai, kurių banko sąskaita siekia iki 100 tūkst. eurų, turės sumokėti vienkartinį 6,75 proc. mokestį, o kurių sąskaita yra didesnė - 9,9 proc. mokestį. Tai padės surinkti 5,8 mlrd. eurų. Kipro ekonomika tesiekia 0,2 proc.

Vokietija ir Europos centrinis bankas (ECB) sugebėjo įtikinti rinkas, kad euro zona, bent kol kas, išgyvens. Vienos euro zonos narės kapanojasi krizės duobėje, tuo tarpu kiti pademonstravo esančios pajėgios susidoroti su sunkumais, rašo „The Guardian“. Ispanijoje darbo jėgos kaštai sumažėjo, o eksportas pasiekė trijų dešimtmečių aukštumas. Tuo pat metu jaunimo nedarbo lygis išaugo iki 50 proc., o būsto kainos smuko 30-40 proc. Nepaisant to žmonių gyvenimas tęsiasi.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros "Eurostat" duomenimis, ketvirtąjį 2012 metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, užimtumas euro zonoje ir ES sumažėjo atitinkamai 0,3 ir 0,2 proc. Lietuvoje užimtumas šiuo lyginamuoju laikotarpiu smuko 2,0 proc. Trečiąjį šių metų ketvirtį užimtumas euro zonoje sumažėjo 0,1 proc., o ES buvo stabilus. Ketvirtąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, užimtumas euro zonoje sumažėjo 0,8 proc., o ES - 0,4 proc.

„Poltizinė rizika, kelianti grėsmę euro zonai sumenko, ir jeigu valstybės narės toliau vykdys atsakingą politiką euro krizė iš esmės galėtų baigtis dar šiemet“, - sako „Berenberg“ banko vyriausias ekonomistas Holgeris Schmiedingas. Anot ekonomisto, euro žlugimo rizika šiuo metu yra itin maža, rašo CNBC. Prieš metus, kuomet vyko rinkimai Graikijoje, euro zonos subyrėjimo grėsmė buvo pasiekusi savo piką.

Antradienį Vokietijos centrinis bankas pareiškė, kad euro zonos krizė dar nesibaigė, Prancūzijos reformos stringa, o Vokietijos "Bundesbank" atidėjo milijardus naujų finansinių atsargų dėl rizikingų Europos centrinio banko (ECB) veiksmų, praneša "Reuters". Pristatydamas 2012 m. rezultatus, kuriuose matyti labai padidėję banko atidėjimai rizikai padengti, Vokietijos centrinio banko vadovas Jensas Weidmannas ragino šalių vyriausybes grumtis su finansinių reformų problemų šaknimis.

Referendumo dėl euro įvedimo Lietuvoje nebus, o minimali alga artimiausiu metu taip pat nebus didinama, sako premjeras Algirdas Butkevičius. Antradienį lankydamasis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijoje ir paklaustas ekspremjero Andriaus Kubiliaus, ką jis mano apie koalicijos partnerio Rolando Pakso pasiūlymą, kad dėl euro turi spręsti Lietuva, A. Butkevičius sakė, kad referendumo tikrai nebus. Pasak jo, toks įsipareigojimas buvo numatytas stojant į Europos Sąjungą.

Nepaisant to, kad Graikija pavyko nuraminti ekonominę ir politinę krizę, šalis išlieka didžiausiu pavojumi euro zonai ir jai gali tekti palikti vieningos valiutos sąjungą. Tai Vokietijos dienraščiui „Die Welt am Sonntag“ sakė konservatyvus Vokietijos kanclerės Angelos Merkel sąjungininkas. Aleksanderis Dobrindtas, Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) generalinis sekretorius, jau ilgą laiką kartoja, kad Graikijai būtų geriau išstojus iš euro zonos.

Nepaisant euro zonos krizės, Lietuva reiškia norą pereiti prie euro 2015 metais. Duodama interviu Vokietijos transliuotojui „Deutsche Welle“ (DW) šalies prezidentė aiškina, kodėl ji vis dar tiki, kad euras yra geras pasirinkimas, ir kur suklydo pietinės Europos Sąjungos (ES) valstybės. DW paklausus, kodėl nepaisant ekonominių problemų Lietuva vis dar siekia prisijungti prie euro zonos, mūsų šalies vadovė teigė, kad ekonominė krizė nėra euro krizė.

Galima atsargiai sakyti, kad finansų krizė baigėsi, o praėjusieji metai buvo itin sėkmingi Baltijos šalių akcijų rinkomis, mano „Swedbank“ analitikai. Tiesa, jie pastebi, kad tendencijos obligacijų rinkoje gali neigiamai paveikti Lietuvos skolinimosi kainą. „Labai atsargiai sakau, kad finansų krizė baigėsi. Įžengėme į kokybišką laikotarpį. Ateinančios geros naujienos išjudins akcijų rinkas. Įmonės ir jų pelnai augs.

Algirdo Butkevičiaus Ministrų kabinetas džiūgauja patvirtinęs euro įvedimo planą, o tautininkai reikalauja dėl lito atsisakymo surengti referendumą. Praėjusią savaitę kai kurie valdantieji politikai džiūgavo, kad Vyriausybė patvirtino euro įvedimo planą, tačiau aiškėja, kad jokio plano kol kas nėra. Eurą šalis planuoja įsivesti 2015 m., bet šis tikslas, pasak oponentų, gali būti ir nepasiektas, jei gyventojams bus per menkai išaiškinta euro įsivedimo nauda.

Pirmadienį Latvija oficialiai pasiprašė nuo kitų metų prisijungti prie euro zonos. Toks šios Baltijos šalies žingsnis rodo, kad, nepaisant blankios bendros valiutos sąjungos ateities, pasitikėjimas euru Rytų Europoje vis dar išlieka. Pirmadienį Latvijos ministrų kabinetas oficialiai paprašė Europos Komisijos (EK) ir Europos centrinio banko (ECB) įvertinti šalies pasirengimą prisijungti prie euro zonos.

LRT radijo laida „Aktualijų studija“,, Įstojus į euro zoną, Lietuvai į Europos stabilizacijos fondą reiktų iškart įnešti 800 mln. Tai prilygsta naujam suskystintųjų dujų terminalui. Maža to, įsipareigotume vėliau įnešti dar 5 mlrd. Ar šiuo metu Lietuva tai gali? Tokį klausimą ekonomistas Valdemaras Katkus antradienį iškėlė LRT radijo laidoje „LRT aktualijų studija“. Anot ekonomisto, šiuo metu euro zona visiškai kitokia nei buvo 2007 m., ir ji yra labai brangi.

Pirmadienį Airijos eksportuotojų asociacija (IEA) pareiškė, kad euro kilimas sumažins eksporto augimą Airijoje ir visoje euro zonoje, todėl Europos centrinis bankas (ECB) turėtų sumažinti palūkanų normą.

Didžiausia Islandijos informacinių technologijų (IT) bendrovė CCP yra būtent tai, ko šiai salai reikia norint išbristi iš ekonominės krizės. Ji yra globali, sparčiai auganti ir įdarbina šimtus darbuotojų, bet jos istorija taip pat atspindi nerimą dėl šalies ateities, rašo „Reuters“. CCP vadovui Hilmarui Peturssonui išgirtasis Islandijos ekonomikos atsigavimo modelis gal ir padėjo atitolinti 13 mlrd.

Euro zonos ekonomika nepradės vėl augti iki 2014 m., penktadienį pareiškė Europos Komisija ir atšaukė savo prognozę, kad recesija baigsis šiemet. Dėl lėto atsigavimo kaltinamas bankų kreditavimo stoka ir rekordinis nedarbas. Apie tai praneša "Reuters". Euro zonos šalių ekonomika, kurioje pagaminama beveik penktadalis pasaulio produkcijos, 2013 m. smuks 0,3 proc., vadinasi, euro zona antrojoje recesijoje išliks ilgiau, negu buvo numatyta iš pradžių.

Pasaulinės reitingų agentūros „Fitch Ratings“ ekspertai teigia, kad Lietuva ir Latvija prisijungs prie euro zonos atitinkamai 2015 ir 2014 metais. Jie mano, kad euro įsivedimas atneš grynosios naudos šioms mažoms, atviroms, lanksčioms ir europietiškoms (jų valiutos jau pririštos prie euro) ekonomikoms, nepaisant galimų euro zonos sunkumų ateityje. Lietuvos vyriausybė yra užsibrėžusi tikslą prie euro zonos prisijungti 2015 metais.

Nerimą kelianti tendencija ta, kad visuomenės masiškai palaiko taupymo politiką, tvirtina vienas įtakingiausių pasaulio ekonomistų, lietuviškų šaknų turintis Jeilio universiteto ekonomikos profesorius Robertas Shilleris. Prieš porą savaičių lankėtės Davoso Pasaulio ekonomikos forume (PEF). Kokį įspūdį paliko šių metų renginys? Pamenu, kad 2009-aisiais vykstant forumui Europos skolų krizė tik pradėjo vystytis ir buvo visų dėmesio centre.

Senojo žemyno bankai pradėjo grąžinti prieš metus iš Europos centrinio banko (ECB) gautas paskolas, padėjusias pagerinti jų finansinę būklę. Ar tai reiškia, kad regiono bankai jau išsigydė ligas? Šimtai Europos bankų skuba grąžinti paskolas, kurias prieš metus gavo iš Europos centrinio banko (ECB). Anot ekspertų, tai – įrodymas, kad finansų rinkos skolų krizės slegiamame žemyne pagaliau atsigauna. Vis dėlto skelbti galutinę pergalę anaiptol per anksti.

Šią savaitę buvo paskelbtos ekonomikos, kurios turi didžiausią potencialą tapti sparčiai augančiomis ekonomikomis. Tuo tarpu Pasaulio bankas (PB) pateikė savo ataskaitą apie šalis, kurioms gresia ateinančius kelerius metus augti lėčiausiai, rašo „Business Insider“. Žemiau pateikiame dešimt šalių, turinčių daugiausia problemų dėl augimo. 10. Sirija 2012 m. BVP prognozė: -20 proc. 2013 m. BVP prognozė: 1,0 proc. 2013-2015 m. metinio BVP augimo prognozė: 2,1 proc.

Europos Sąjungos lyderiai 2012 metus užbaigė gaire, kuri skelbia, kad visi euro zonos bankai privalo turėti bendrą priežiūrą. Per įtemptas derybas buvo pasiektas susitarimas, kuris nustelbė Europos Vadovų Tarybos pirmininko Hermano Van Rompuyʼaus poziciją dėl gilesnės integracijos. Vis dėlto, kaip pareiškė Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso, ne visos durys uždarytos, bet kol kas ES lyderiai atsisako rimtai diskutuoti gilesnės integracijos tema.

Šiuo metu pasaulinės krizės nėra, o problemų yra tik pavienių šalių ekonomikose. Tokią išvadą padarė ekspertai, penktadienį dalyvavę Pasaulio ekonomikos forumo (WEF) metu rengtame susirinkime, Davose, Šveicarijoje. Per tradiciniu jau tapusį renginį tarp susitikusių svečių buvo surengtas elektroninis balsavimas. Už nacionalinio lygio problemas balsavo 67,9 proc. svečių, su pasaulinės krizės versija sutiko 32,1 proc.

  Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako pasigendanti konkretaus veiksmų plano, kuris padėtų Lietuvai tinkamai pasiruošti euro įvedimui, kas, anot jos, yra labai sudėtingas procesas. "Pasiruošimo procesas euro įvedimui yra labai sudėtingas. Jis užtrunka mažiausiai dvejus ar dvejus su puse metų. Ir būtina, kad visos valdžios struktūros - parlamento, Prezidento, partijų ir taip toliau - koordinuotai sutartų ir būtų priimtas veiksmų planas.

  Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sutarė įgyvendinti ambicingą planą – 2015 m. prisijungti prie euro zonos. „Sutarėme, kad sieksime įgyvendinti labai ambicingą planą – 2015 m. prisijungti prie euro zonos. Taip pat esame sutarę, kad artimiausiu metu Vyriausybėje bus priimtas nutarimas dėl komisijos euro įvedimo klausimais sudarymo“, – penktadienį po judviejų susitikimo kalbėjo Ministras Pirmininkas.

Lietuvos narystės euro zonoje perspektyvas aptars Ministras Pirmininkas, finansų ministras ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Toks susitikimas penktadienį planuojamas Lietuvos banke. Jame dalyvaus Premjeras Algirdas Butkevičius, finansų ministras Rimantas Šadžius ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Susitikime ketinama aptarti Lietuvos narystės euro zonoje perspektyvas.

Lankydamasis Estijoje Premjeras Algirdas Butkevičius pranešė apie Lietuvos planus įsivesti eurą 2015 metais, rašo lithuaniatribune.com, cituodamas BNS. Anot ministro pirmininko, siekdama įgyvendinti šį tikslą Lietuva ruošia specialų veiksmų planą. A. Butkevičius detalesnius euro įvedimo planus penktadienį ketina aptarti su Lietuvos banko vadovu Vitu Vasiliausku.

 Euro zonos krizė atsidūrė naujoje stadijoje, kurioje vyriausybėms sukryžiavus pirštus lieka laukti, kad ilgalaikės reformos atsipirks greičiau nei rinkėjams pabos aukštas nedarbo lygis ir griežta ekonominė politika, praneša naujienų agentūra „Reuters”. Nuo to laiko, kai Europos centrinis bankas pažadėjo imtis visų įmanomų priemonių, finansinė padėtis žymiai pagerėjo.

Investuotojų pasitikėjimas Vokietijoje pasiekė lygį, buvusį iki euro zonos krizės, praneša BBC. Europos ekonomikos tyrimų centro ZEW sudaromas investuotojų ir analitikų lūkesčių indeksas 2013 m. sausį pakilo iki 31,5 punkto - aukščiausiai per 23 mėnesius. Gruodį šis indeksas tesiekė 6,9 punkto. Po šių žinių euro vertė JAV dolerio atžvilgiu pakilo puse cento iki 1,335 dolerio. Dabar tikimasi, kad Vokietija išvengs recesijos.

Italijos premjeras Marijus Montis (Mario Monti) kalba, pavadinta "Vadovavimas sunkiomis sąlygomis", šią savaitę pradės kasmetinį Pasaulio ekonomikos forumą (WEF) Davose, Šveicarijoje. Į konferenciją susirinks daugiau nei 1,5 tūkst. verslo ir apie 50 šalių vyriausybės vadovų. Daugelis iš jų, kaip ir M. Montis, susirūpinę, kaip įveikti krizę, o atskiroms įmonėms ir ekonomikoms išgyventi finansinę suirutę. "Aišku, kad pasaulio ekonomikos ateitis priklauso nuo to, ar bus susigrąžintas pasitikėjimas.

parčiausiai augsiančių ir mažėsiančių 2013 -ųjų metų ekonimikų reitinge Europos valstybėms nosį nušluosto tokos šalys, kaip Mongolija, Libija, Angola ir kitos trečiojo pasaulio šalys. Remiantis naujausiais antrinės kompanijos „Economist Intelligence Unit“ (EIU) skaičiavimais, sparčiausiai ekonomika šiais metais augs Makao mieste. Esanti antroje vietoje Mongolija gali padėkoti Kinijai už pagalbą didinant ekonomikos augimo tempą.

2013 m. pasaulio ekonomika gali imti augti greičiau, nors tebėra didelė naujos recesijos bangos rizika. Ją gali sukelti sunki išsivysčiusių šalių, ypač euro zonos, padėtis. Tokios prognozės pateikiamos ketvirtadienio Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) pranešime "Pasaulio ekonomikos padėtis ir prognozės". Pranešime teigiama, kad 2012 m. pasaulio BVP prieaugis turėtų pasiekti 2,2 proc., 2013 m. - 2,4 proc., 2014 m. - 3,2 proc.

Portugalija trečiadienį mažesnėmis palūkanų normomis išleido tris serijas trumpalaikių ir vidutinės trukmės obligacijų už 2,5 mlrd. JAV dolerių. Iždo vekseliai, kurių terminas yra trys mėnesiai, parduodami už 300 mln. eurų. Jų paklausa 3,8 karto viršijo pasiūlą, o pelnas sudarė 0,667 proc., palyginti su 1,936 proc. ankstesnio obligacijų platinimo pelnu. Tuo pat metu už 1,2 mlrd. eurų išleista obligacijų, kurių terminas yra 12 mėnesių.

Paskutinįjį 2012 m. ketvirtį nuosmukis euro zonoje, panašu, tik dar labiau gilėjo, nors naujų neigiamų sukrėtimų bendros valiutos sąjunga nepatyrė. „Danske Bank“ analitikai prognozuoja, jog euro zonos BVP ketvirtąjį ketvirtį mažėjo 0,2 proc. Nuosmukį iš dalies sukėlė visuotiniai mėginimai sumažinti gamybines atsargas.

Olandijos finansų ministras Jeroenas Dijsselbloemas, palyginti naujokas Europos Sąjungos (ES) politikoje, šiuo metu laikomas favoritu užimti euro grupės, kurią sudaro 17 euro zonos narių finansų ministrai, vadovo postą, rašo Vokietijos naujienų portalas „Der Spiegel“. Oficialus pranešimas dėl vadovo pasikeitimo bus pateiktas tik sausio 21 dieną, bet Briuselyje ir kitose euro zonos valstybių sostinėse 46-erių Olandijos finansų ministras jau atvirai laikomas paskirtu dabartinio euro grupės vado...

Aistė Plaipaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Artimiausioje perspektyvoje – antroji B. Obamos inauguracija sausio gale. Europoje nusimato nemažai pokyčių: vasarį į valdžią Italijoje bandys grįžti S. Berlusconi, vasarą Europos Sąjungos gretas papildys Kroatija, rudenį Vokietija rinks Bundestagą ir naują kanclerį, kuriuo, neabejojama, vėl taps Angela Merkel. Niūrios prognozės Ispanijai – ekspertų manymu, šalyje krizė tik gilės.