euro zona

Bendra Europos valiuta yra blogesnis aukso standarto variantas, o geriausia išeitis iš krizės yra sudaužyti euro zoną į gabalėlius, teigia dienraščio „The Guardian“ ekonomikos redaktorius Larry Elliotas. Buvęs JK konservatorių lyderis Williamas Hague narystę euro zonoje palygino su įkalinimu degančiame pastate be atsarginio išėjimo. Dabar graikai gali paliudyti, kad šis apibrėžimas tikslus.

Šį šeštadienį per spaudos konferenciją Maltoje Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso teigė, jog konkretūs sprendimai, užtikrinantys bendros valiutos tvirtumą, reikalingi jau šį mėnesį. „Europos šalių vyriausybės negali prarasti budrumo, jos turi sustiprinti integraciją“, – sakė žurnalistams J. M. Barroso, susitikęs su Maltos ministru pirmininku Lawrence'u Gonziu 5 +5 susitikime tarp penkių Pietų Europos tautų ir penkių Šiaurės Afrikos valstybių.

Europos lyderiams besiginčijant, kaip suvaldyti euro zonos skolų krizę, 14 Afrikos Užsachario šalių galėtų pamokyti juos, kaip išlaikyti disciplinuotą ir stabilią valiutos sąjungą, rašo BBC. Šių šalių bendra valiutos sistema, CFA frankas, garantuoja žemą infliaciją, išlaiko investuotojų pasitikėjimą ir pastaraisiais metais užtikrino tokį ekonomikos augimą apie kurį Europa gali tik pasvajoti.

Trečiadienį Europos Komisija (EK) priėmė Antrąjį bendrosios rinkos aktą, kuriame išskirta 12 esminių priemonių, kurios skirtos esamai ekonominei krizei išspręsti. „Vieninga rinka Europos piliečiams ir verslui gali suteikti daugiau“, - spaudos konferencijoje teigė už vidaus rinką ir paslaugas atsakingas EK narys Michelis Barnier. Anot jo, naujasis aktas ragina polinių sprendimų priėmėjus imtis veiksmų, susikoncentruoti ir demonstruoti rezultatus.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde per interviu žiniasklaidai pirmadienį pareiškė, kad neapibrėžtumas dėl euro zonos finansinės krizės ir vadinamojo „fiskalinio skardžio“ Jungtinėse Valstijose (kitų metų pradžioje šioje šalyje numatomo biudžeto išlaidų mažinimo ir mokesčių didinimo) lemia pasaulio ekonomikos lėtėjimą.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, 2012 m. rugpjūčio mėn. nedarbo lygis euro zonoje, atsižvelgiant į sezoninius svyravimus, sudarė 11,4 proc. Šis rodiklis išliko stabilus, palyginti su šių metų liepos mėn. Visoje ES nedarbas 2012 m. rugpjūtį sudarė 10,5 proc., ir, palyginti su liepa, nekito. Nedarbo lygis ir euro zonoje, ir visoje ES padidėjo, palyginti su 2011 m. rugpjūčiu: tada jis atitinkamai sudarė 10,2 proc. ir 9,7 proc. 2012 m. rugpjūčio mėn.

Po rekordinių augimo tempų 2011 m., remiantis patikslintais duomenimis, Estijos ekonomikos augimas siekė 8,3 proc., tačiau 2012 m. šalies ekonomika žymiai sumažino savo apsukas. 2012 m. antrąjį ketvirtį BVP augimo tempas sulėtėjo iki 2,2 proc. „Danske“ banko ekonomistai prognozuoja, kad Estijos BVP augimas šiais metais sulėtės iki 2,3 proc.

Vilniuje apsilankė lietuvių kilmės ekonomistas iš JAV Douglasas Casey, kuris tikina, kad Europos Sąjunga (ES) yra pasmerkta žlugti. Beveik prieš metus apie tai yra pareiškęs ir žinomas Lietuvos politikas, Darbo partijos (DP) pirmininkas Viktoras Uspaskichas, o Vyriausybės galva Andrius Kubilius, viešėdamas Kinijoje rugsėjo vidury, skaitė paskaitą Pekino universitete, kurios metu pastebėjo, kad Europa vystosi nuo vienos krizės iki kitos, ir iš kiekvienos krizės išeina sustiprėjusi.

Tie, kas mano, kad euro zona gali subyrėti, be reikalo to tikisi, interviu televizijos kanalui „Russia Today“ pareiškė euro grupės, jungiančios euro zonos finansų ministrus, pirmininkas, Liuksemburgo premjeras Jeanas-Claude Junckeris. Pasak jo, euro zonos narių pagrindiniai rodikliai (tokie kaip valstybės skolos dydis arba biudžeto deficitas) yra geresni nei Jungtinių Valstijų, Japonijos arba Didžiosios Britanijos, o euras vis dar yra viena stabiliausių pasaulyje valiutų.

Politinės valios kriterijus gali palikti Lietuvą už durų siekiant euro, konstatuoja SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Jo teigimu, 2014-aisiais gali susiklostyti tokia situacija, kad mūsų kaimynės Latvija ir Estija jau turės eurą, o Lietuva jo įsivedusi nebus ne tik dėl Mastrichto kriterijų neatitikimo, bet ir politinės valios stokos. „Galiu įsivaizduoti, kad biudžeto deficitas šiais metais bus mažesnis nei 3 proc.

Europos Komisijos (EK) siūlymai dėl bankų sąjungos sulaukė silpno valstybių narių pritarimo. Debatuose daugiausiai dėmesio sulaukia Europos centrinio banko (ECB) galios lyginant su nacionalinėmis bankų valdybomis, kiek galių liks Europos bankų valdybai (EBA) ir krizės valdymo priemonės.

Latvijos finansų ministras Andris Vilkas penktadienį sakė, kad šalis negali elgtis kaip strutis - įkišti galvą į smėlį ir laukti, kol euro zona išspręs savo problemas. Kalbėdamas Baltijos finansų forume ministras pripažino, kad teoriškai Latvija gali rinktis iš dviejų scenarijų. Tačiau šalis turi pasirinkti kelią, vedantį į euro zoną, nes antrasis scenarijus yra neaiškus. Neaišku, ar Latvija nemėgsta euro, euro zonos valstybių ar nemano, kad euro zona yra konkurencinga.

Lietuva yra viena stipriausių šalių Europoje – taip teigia šalyje viešintis „Swedbank“ prezidentas ir valdybos pirmininkas Michaelas Wolfas. Jis teigia, kad šalies gyventojai turi galimybių skolintis, tačiau po ekonominės krizės tą daro vangiai. Pagrindine bankų klaida prieš krizę M. Wolfas įvardija jų požiūrį: visas rinkas jie vertino vienodai.

Lenkijos ekonomikos viceministras Andrzejus Dycha, lankydamasis Vilniuje, su Lietuvos atstovais aptarė dvišalius ekonomikos, prekybos, transporto, energetikos bei investicinius klausimus. Naujienų agentūra ELTA viceministro teiravosi apie Lietuvos vaidmenį Lenkijos ekonomikoje, euro zonos problemas galimus jų sprendimo būdus ir apie abiejų valstybių investicinę aplinką.

Augant nepasitikėjimui šalies bankininkystės sistema ir gilėjant euro zonos skolų krizei, Didžiosios Britanijos miestas Bristolis įveda savo valiutą – Bristolio svarą, kuri, tikimasi, skatins vietos verslo plėtrą ir palengvins kompanijoms konkurenciją su tarptautinėmis korporacijomis. Bristolio svarą vietos įmonėms buvo planuojama įvesti gegužę, tačiau dėl didelio susidomėjimo šia permaina nuspręsta ją pristatyti tik rugsėjo 19 dieną.

Spartėjantis indėlių atsiėmimo iš keturių Europos valstybių tempas kelia pavojų ekonomikos augimo atsigavimui ir kenkia pagrindiniam bendros valiutos sistemos principui – integruotai finansinei sistemai. Remiantis „Bloomberg“ duomenimis, per 12 mėnesių laikotarpį, pasibaigusį liepos 31 d., iš bankų Ispanijoje, Portugalijoje, Airijoje ir Graikijoje iš viso atsiimta 326 mlrd. eurų. Sunki Airijos ir Graikijos bankų būklė pernai įsivyravo ir Ispanijoje bei Portugalijoje.

Maža, turtinga, į Vakarus palinkusi Slovėnija 2004 m. Europos Sąjungoje buvo sutikta išskėstomis rankomis, o po trijų metų ji beveik nepastebimai prisijungė ir prie euro zonos. Tačiau po penkerių metų, du milijonus gyventojų turinti šalis gali tapti pirmąja buvusia komunistine ES valstybe, kuriai prireiks finansinės paramos, rašo „The New York Times“. Slovėnijos premjeras Janezas Jansa praeitą mėnesį įspėjo, kad bėdos dėl skolų gali priversti jį kreiptis į ES pagalbos.

Euro zonos krizė jau palietė milijonus Europos Sąjungos gyventojų. Tačiau ne visiems ji sukelia tik sunkumų – kol investuotojai ir nekilnojamojo turto (NT) pirkėjai su nerimu laukia, eksportuotojams atsiveria naujų galimybių.

Europos automobilių pardavimai sausio-rugpjūčio mėnesiais sumažėjo 7,1 proc. – taip rinka skaudžiai reagavo į euro zonos skolų krizės ekonominius padarinius. Kaip rodo antradienį Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenys, rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu prieš metus, naujų automobilių įregistruota 8,9 proc. mažiau, o šių metų liepą – 7,8 proc. mažiau nei 2011 m. liepą.

Europos Komisijos (EK) prezidentas Jose Manuelis Barroso paragino Vokietijos piliečius nesirūpinti dėl savo indėlių sąskaitų saugumo po pranešimų apie ES bankų įstatymų reformą. Apie tai jis pareiškė interviu Vokietijos žiniasklaidai. „Aš nenoriu, kad indėlių sąskaitos Vokietijoje būtų naudojamos kaip analogiškų sąskaitų Ispanijoje garantija. Tai beprotybė. Mes siekiame padidinti viso euro zonos bankininkystės sektoriaus stabilumą.

Argumentai prieš euro įvedimą Latvijoje – emociniai, o ne ekonomiškai pagrįsti, Rygos konferencijos sesijoje „Kodėl reikia kovoti už eurą?“ pareiškė Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis. Komentuodamas paskutinės apklausos rezultatus, kurie skelbia, kad prisijungimą prie euro zonos palaiko tik 13 proc. Latvijos gyventojų, jis pareiškė, jog tai susiję su krize euro zonoje, apie kurią mes girdime daug ir dažnai.

Europos Komisija (EK) siūlo euro zonoje kurti vieningą bankų sistemą. EK komisaras Algirdas Šemeta, kalbėdamas apie šį pasiūlymą, LRT Televizijai sakė, kad vieninga sistema smarkiai pagerintų bankų priežiūros kokybę, o paprastam Lietuvos žmogui tai garantuotų saugumą. – Kuo, Jūsų manymu, yra svarbus Europos Komisijos pasiūlymas kurti vieningą bankų sistemą? Susidaro toks įspūdis, kad yra kuriama didelio mąsto reforma.

Laikytis sąlygų, kurias iškėlė Vokietijos valdžia, kad įsigaliotų antikrizinis euro zonos fondas ESM, nekils sunkumų. Tokią nuomonę penktadienį išsakė Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble. Pasak W. Schaeuble, Vokietijos įsipareigojimai neviršys 190 mlrd. eurų, net jeigu kuri nors šalis - fondo dalyvė - nesugebės sumokėti savo indėlio. Tokiu atveju bus sumažintas paties ESM dydis, pažymėjo ministras.

44,3 mlrd. litų – tokią sumą liepą pasiekė ir rekordus pagerino bendrasis indėlių portfelis, vien per mėnesį išaugdamas per 600 mln. litų, kai paskolų portfelis, atvirkščiai, susitraukė daugiau nei milijonu, iki 53,9 mlrd. litų. Tiesa, panaši padėtis susiklostė ir Švedijos bankuose. Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas tokį reiškinį jau pakrikštijo netipiška indėlių krize, bankų įsipareigojimai klientams didėja, o pinigai neįdarbinami.

Pastaruoju metu Europą gaubia niūrūs ekonomikos debesys ir nieko gero nežadančios prognozės. Tačiau kai kurie ekspertai įžvelgia teigiamų aspektų. Euro zonos krizės paveiktos valstybės vos suduria galą su galu bandydamos įgyvendinti joms primestas taupymo priemones.

Vienas iš keturių Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovės pavaduotojų Zhu Minas antradienį sakė, kad euro zonos skolų krizė dar toli gražu nesibaigė ir kad Europa turi ir toliau tikėti bendros valiutos ateitimi. „Iš esmės manau, kad krizė dar nesibaigė. Dabar ji įpusėjusi, ir mums dar yra ką nuveikti, tačiau judame teisinga linkme, o tai labai svarbu. Turėtume įgauti daugiau pasitikėjimo ir tikėti euru“, - sakė Zhu Minas per Pasaulio ekonomikos forumo renginį Kinijoje.

Vienas iš keturių Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovės pavaduotojų Zhu Minas antradienį sakė, kad euro zonos skolų krizė dar toli gražu nesibaigė ir kad Europa turi ir toliau tikėti bendros valiutos ateitimi, informuoja CNBC. „Iš esmės manau, kad krizė dar nesibaigė. Dabar ji įpusėjusi, ir mums dar yra ką nuveikti, tačiau judame teisinga linkme, o tai labai svarbu. Turėtume tikėti ir turėtume tikėti euru“, - Pasaulio ekonomikos forumo renginyje Kinijoje sakė Zhu Minas.

Naujoje Pasaulio banko ataskaitoje teigiama, kad Rytų Europa turi pažaboti šešėlinę ekonomiką, kad atsilaikytų prieš siaučiančią Europos skolų krizę ir skatintų augimą, informuoja AFP. "Per daug Rytų Europos darbuotojų ir bendrovių užsiima šešėline ekonomika.

Euro grupės, jungiančios euro zonos finansų ministrus, pirmininkas, Liuksemburgo premjeras Jeanas-Claude Junckeris netiki, kad Slovėnijai prireiks tarptautinės finansinės paramos, tačiau perspėjo apie rimtą finansinę situaciją šalyje.

Vienas garsiausių pasaulio investuotojų George'as Sorosas „Financial Times“ teigė, kad Vokietija turi du kelius: privalo arba išvesti euro zoną iš recesijos skatindama ekonomikos augimą, steigdama bendrą fiskalinės priežiūros instituciją bei inicijuoti zonai bendras obligacijas, arba palikti bendros valiutos sąjungą, tam, kad būtų išgelbėta Europos ateitis, rašo CNBC.

Šiuo metu Lenkija laikoma realiausia pretendente tapti kita euro zonos nare. Vis dėlto nežinia dėl to, kaip ateityje bus sprendžiama euro zonos krizė atbaido šalį nuo įstojimo į bendros valiutos sąjungą.

Kovoti su eurozonos krize naudojantis pigiais centrinio banko pinigais atrodo paprasta ir patogu. Tokio mąstymo proponentams atrodo, kad tokios šalys kaip Italija ir Ispanija turi ekonominių problemų, kurios verčia rinkas kelti savo skolinimosi išlaidas, dabar pasiekusias „neracionalias“ aukštumas. Anot jų, jei jos liks nestabdomos, tai galėtų labai pakenkti eurozonai ir Europos ekonomikai apskritai.

Remiantis naujausiais duomenimis galima daryti išvadą, kad Vokietijos pramonė kol kas užtikrintai atlaiko euro zonos skolų krizės audrą. Eksportas liepą, palyginus su birželiu, išaugo 0,5 proc., o pramonės gamyba – 1,3 proc. Pramonės užsakymai liepą išaugo 0,5 proc. „Tai geros naujienos, pagal kurias galima spręsti, kad Vokietijos kompanijų būklė siaučiant skolų krizei išlieka gera“, - teigia banko „Unicredit“ ekonomistas Andreasas Reesas.

Vladimiras Putinas savo politiką kreipia į Tolimuosius rytus, kur tikisi sustiprinti ryšius su Ramiojo vandenyno žiedu ir įgyvendinti ambicingą Rusijos plėtrą. Pradžia – paversti buvusią slaptą karinę tvirtovę Vladivostoką į prekybos laivais centrą, rašo „New York Times“. V. Putino pasirinktas laikas negalėtų būti geresnis.

Finansų ministerija, įvertinusi pirmojo 2012 m.  pusmečio Lietuvos ekonomikos raidą ir susiformavusias tendencijas esminių pakeitimų vidutinio laikotarpio  ekonominės raidos scenarijuje 2012 m. nedaro. Ūkio lėtėjimas ES ir euro zonoje pirmąjį 2012 m. pusmetį neturėjo esminio poveikio nei Lietuvos eksportui, nei vidaus paklausai.

„Societe Generale“ ekonomistė Michala Marcussen patikslino kiekvienos didžiausios pasaulio ekonomikos prognozes, kurios rodo, kad visame pasaulyje ryškėja lėtėjimo ženklai, rašo „Business Insider“. Ataskaitoje, į kurią įeina augimo ir infliacijos prognozės iki 2016 m., apžvelgia ir individualius ekonomikų aspektus ir ekonomiką lemsiančius veiksnius. Viena iš pagrindinių pasaulio tendencijų visame pasaulyje yra lėtėjanti prekyba, kurią lėmė besitraukiančios euro zonos ekonomikos.

Europos centrinio banko prezidentas Mario Draghi sako, kad valdžios pareigūnai sutiko neribotai obligacijui pirkimo programai, kuri turėtų sukontroliuoti palūkanų normas euro zonoje ir pabaigti spekuliacijas dėl euro zonos skilimo, skelbia „Bloomberg“. Programa leis kovoti su dideliu valstybių obligacijų rinkos iškraipymų, kuris pagrinde kilo dėl nepagrįstų investuotojų baimių dėl euro žlugimo galimybės, sakė M. Draghi po to, kai ECB nusprendė nemažinti rekordiškai žemos 0,75 proc.

JAV pareigūnai greitai supylė trilijonus dolerių į krūvą programų, skirtų gelbėti šalį iš finansinės krizės 2008 ir 2009 metais. Jie dažnai pažeidė įprastos politikos ribas. 2010 m. ekonomika vėl augo, rašo „Washington Post“. Europoje priešingai – lyderiai ėmėsi atsargaus požiūrio į savo finansų krizę ir dabar, kai euro zona baiginėja trečius krizės metus, atsigavimo nematyti. Europos ekonomika sustojo ir grasina užkrauti naštą didesnei pasaulio ekonomikos daliai.

Ekonomistai ir investuotojai laukia iš Europos centrinio banko (ECB) vadovo aiškaus euro gelbėjimo plano, nuo to priklauso valdininko reputacija, ketvirtadienį praneša „Bloomberg“. Daugiau nei prieš mėnesį ECB vadovas Mario Draghi pažadėjo padaryti visa, kas būtina, kad bendroji Europos valiuta būtų išgelbėta, ir dabar jam daromas spaudimas, nes investuotojai nori išsamesnės informacijos apie valstybinių obligacijų pirkimus siekiant sumažinti Ispanijos ir Italijos skolinimosi kainą ir užkirsti k...

Rugsėjo 12 dieną Nyderlandų gyventojai rinksis prie balsadėžių išreikšti savo valią parlamento rinkimuose. Šie rinkimai gali pakreipti ne tik Olandijos, tačiau ir visos Europos plėtros bei integracijos raidą. Lietuvoje rinkimai į Seimą vyks tik spalio 14-ąją, tačiau pirmieji debatai jau kaitina politines aistras dėl svarbiausių šalies ūkio klausimų.

Vakar Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute surengtoje konferencijoje „Šiaurės Europos šviesa ir šešėliai: saugumo ir tapatybės modeliai“ dalyvavę ekspertai tvirtino, kad euras šiandien tapo regiono dezintegracijos kurstytoju. Analitikai taip pat nerimauja, kad dėl bendrų tvirtų institucijų nebuvimo Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimas ilgainiui gali prarasti savo reikšmę.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis teigia, kad jo šalis prie euro zonos prisijungs, kai krizės prislėgtas bendros valiutos blokas išspręs savo problemas, informuoja AFP. „Mes esame pasirengę prisijungti, kai jūs išspręsite savo problemas ir kai mes savo žmonėms galėsime pasakyti, kad dabar prisijungti yra saugu“, - Vokietijos leidiniui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ sakė ministras.

Euras sulaukė rudens, nors mažiau nei prieš metus daug kas abejojo tokia sėkme. Po išskirtinai ramaus rugpjūčio Europos politikai kibs į naują darbymetį. Šiemet, kaip ir praėjusį rudenį, pagrindiniu darbotvarkės klausimu išliks euro zonos ateitis, rašo „The Wall Street Journal“. Metų metais ekonomikos teoretikai svarstė, kas nutiktų, jeigu didelė euro zonos narė, tarkim Ispanija, prarastų rinkų pasitikėjimą ir prieigą prie finansų šaltinio.

Galimą Graikijos valdančiųjų sprendimą trauktis iš euro zonos (ir tikėtinas jo pasekmes kitoms Europos pinigų sąjungos valstybėms) šiuo metu galima laikyti hipotetine prielaida. Pirmiausia todėl, kad tokio precedento euro zonoje iki šiol nėra buvę. Kita vertus – ir dėl to, kad, nepaisydama įvairių ekonomikos ekspertų ir aukšto rango politikų raginimų, Graikija iki šiol neigia ketinanti žengti tokį žingsnį.

Euro zonos subyrėjimas Vokietijai kainuotų 10 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), teigia Vokietijos vyriausybės patarėjas ekonomikos klausimais Larsas Feldas, kurio komentarai dažnai sukelia karštų diskusijų tarp vokiečių. Pasak ekonomisto, vien tik Graikijos pasitraukimas iš valiutos sąjungos sukeltų rimtų rizikų Vokietijos verslui. Bendras euro zonos valstybių ir įmonių sektoriaus įsiskolinimas Vokietijai siekia 3,5 trln. eurų.

Kitas Graikijos valstybinių išlaidų mažinimo etapas, suplanuotas 2013-2014 m., bus paskutinis, pareiškė Graikijos vyriausybės vadovas Antonis Samaras, praneša „Associated Press“. „Daugelis šių priemonių gana skausmingos, tačiau kartu jos neišvengiamos. Be jų šalis praras pasitikėjimą“, - pabrėžė A. Samaras. Kartu jis pastebėjo, kad Graikijos ekonomika nebeatlaikys tolesnių griežto taupymo priemonių. Valstybės išlaidas planuojama sumažinti 11,5 mlrd. eurų.

Šių metų rugpjūtį nedarbas Vokietijoje auga jau penktą mėnesį iš eilės, tam daugiausia įtakos turi euro zonos skolų krizė, skaudžiai smogusi didžiausios regiono ekonomikos darbo rinkai, ketvirtadienį pranešė Federalinė įdarbinimo agentūra. Kaip rodo oficialūs duomenys, bedarbių skaičius rugpjūtį, atsižvelgus į sezoninius svyravimus, išaugo daugiau nei prognozuota – 9 tūkstančiais. Bendras bedarbių skaičius rugpjūtį siekė 2,9 mln. žmonių. Nedarbo lygis išlieka nepakitęs ir siekia 6,8 proc.

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's Investors Service“ sumažino Didžiojo dvidešimtuko (G20) šalių ekonomikos augimo prognozę 2012-2013 m. laikotarpiu dėl pablogėjusių besivystančių ekonomikų grupės perspektyvų, praneša naujienų tinklapis rbc. G20 ekonomikų prieaugis 2012 m. sieks apie 2,8 proc. (lyginant su 3 proc. balandį prognozuotu prieaugiu) ir 3,4 proc. - 2013 metais (pagal ankstesnę prognozę - 3,5 proc.), pranešama atnaujintoje 2012-2013 m. „Moody's“ prognozėje.

Prancūzijos vyriausybė taip nori, kad kompanijos įdarbintų jaunus žmones, jog yra pasirengusi padengti didžiąją dalį jų atlyginimų, praneša AP. Prezidentas Francois Hollande'as ministrų kabinetui trečiadienį sakė, kad nori paskelbti karą prieš nedarbą, ir pristatė planą, pagal kurį vyriausybė padengtų didžiąją dalį dešimčių tūkstančių jaunų žmonių, įdarbintų kitais metais, atlyginimų išlaidas. Nedarbo lygis Prancūzijoje siekia 10 proc.