euro zona

Europos investicinio banko (EIB) vadovas teigia nesitikįs, kad euro zona savo skolų krizę įveiks anksčiau nei per dvejus ateinančius metus. „Spaudimas valstybėms narėms ir visai Europos Sąjungai (ES) išspręsti savo problemas tęsis dar ilgai. Tai nesitęs vos vienus ar dvejus metus“, - Vokietijos žurnalui „Focus“ sekmadienį sakė Werneris Hoyeris. Tačiau jis pažymėjo, kad tiki, jog politinė struktūra krizei spręsti per ateinančius dvejus ar trejus metus gali patobulėti.

Finansų ministerijos duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį nacionalinis biudžetas surinko 10 mlrd. litų – 4,6 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai ir 2,4 proc. daugiau nei planuota. Mažėjantis biudžeto deficitas sumažino valstybės skolinimosi kainą iki žemesnio nei prieš krizę buvusio lygio. Ekonomistų nuomone, antrąjį šių metų pusmetį turėtų išlikti teigiamos tendencijos, tačiau augimas bus lėtesnis, o rimtesni iššūkiai gali kilti dėl nepalankių įvykių eksporto rinkose.

Praėjus penkiems metams po finansinės krizės pradžios, pasaulis atsidūrė dar blogesnėje padėtyje. Nors atrodo, kad taupymas turėjo lemti skolų lygio sumažėjimą, iš tiesų jis padidėjo, teigia „Financial Times“. Per pastaruosius penkerius metus nuo 2007 m. vasaros vienuolikos labiausiai stebimų pasaulio ekonomikų skolų lygis išaugo vidutiniškai nuo 381 proc. BVP iki 417 procentų.

Suomijos ministras pirmininkas Jyrkis Katainenas teigia, kad dabartinė euro zonos padėtis yra pavojingiausia per daugiau nei dvejus metus. „Ši padėtis yra pavojinga, labai pavojinga“, - interviu dienraščiui „Helsingin Sanomat“ sakė J. Katainenas. Jis pridūrė, kad pastarąjį kartą euro zonos padėtis tokia kritiška buvo 2010-ųjų gegužę, kai Graikija pirmą kartą atsidūrė ties žlugimo riba. Anot J. Kataineno, labai sunku įsivaizduoti, koks chaosas kiltų, jeigu euro zona iširtų.

Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch“ patvirtino aukščiausią AAA Jungtinių Valstijų skolinimosi reitingą, tačiau jo perspektyva išlieka neigiama. Savo pranešime spaudai „Fitch“ teigia, kad sprendimą palikti aukščiausią JAV skolinimosi reitingą lėmė „labai produktyvi, įvairi ir turtinga šalies ekonomika“. „Fitch“ taip pat atkreipė dėmesį į JAV monetarinį ir valiutos kurso lankstumą bei „išskirtinį finansavimo lankstumą“, esantį dėl JAV dolerio kaip pasaulinės atsargų valiutos statuso.

Tarptautinė darbo organizacija (ILO) įspėja: euro zona per ateinančius ketverius metus gali netekti 4,5 mln. darbo vietų. Šią situacija pakeisti galėtų nebent taupymo diržų atlaisvinimas. Specialistų teigimu, jeigu Europos ekonomika nebus skatinama, 17 Europos Sąjungos (ES) narių nedarbių skaičius gali pasiekti 22 mln. ILO ragina šalių Vyriausybes keisti politikos kryptį – užuot griežtai veržus diržus, imtis darbo vietų kūrimo skatinimo.

Graikijos centrinio banko valdytojas antradienį sakė, kad indėliai į bankus grįžta "patenkinamu tempu", ir paragino vyriausybę imtis tolesnių priemonių, paskatinsiančių indėlininkų pasitikėjimą šalies bankų sistema. Prieš parlamento rinkimus gegužę ir birželį graikai iš bankų atsiėmė milijardus eurų, nes baiminosi dėl politinės nežinomybės ir gresiančio šalies pasitraukimo iš euro zonos.

Daugėja ženklų, kad Europos ekonominė ir piniginė sąjunga byra greičiau nei politikai imasi veiksmų jai taisyti, rašo „Reuters“. Euro zonos lyderiai birželio 29 dieną nusprendė steigti bendrą zonos narių bankų priežiūros instituciją. Jos pagrindu turėtų tapti Europos centrinis bankas (ECB), tačiau kitos detalės lieka neaiškios.

„2013-aisiais bus daug blogiau, nes, kaip ir 2008 metais, šiuo metu turime ekonomikos ir finansų krizę, tačiau kitaip nei 2008-aisiais mums pradeda trūkti politikos kulkų. 2008 metais buvo galima sumažinti bazinę palūkanų normą nuo 5–6 proc. iki 0, atlikti tris kiekybinio skatinimo etapus, naudoti fiskalinio skatinimo priemones, siekiančias 10 proc. BVP, paremti bankų gelbėjimą“, – interviu „Bloomberg“ televizijai sakė jis.

Artėja aukso eros pabaiga, įspėja ekonomistai. Investuotojai raginami būti budrūs – pirkti auksą „ne popieriuje“, o grynąja forma, t.y. metalu. Apie 75–80 proc. aukso, kuriuo neva disponuoja pasaulis, iš tiesų neegzistuoja, tokias išvadas daro organizacijos „Gold Anti-Trust Action Committee“, tiriančios pasaulio bankų pateikiamus duomenis apie valstybių aukso atsargas, sekretorius Chrisas Powellas.

Jungtinė Karalystė pasirengusi uždaryti sienas Graikijos emigrantams tuo atveju, jeigu Graikija būtų pašalinta iš euro zonos, pareiškė britų premjeras Davidas Cameronas. D. Camerono žodžius antradienį cituoja „The Financial Times“. D. Cameronas pripažino, kad Didžiosios Britanijos valdžia pasirengusi padaryti „visa, ko prireiks“, kad būtų išvengta graikų antplūdžio į šalį.

Graikijos piliečiai grąžino į savo sąskaitas Graikijos bankuose iki 5 mlrd. eurų po birželio 17 d. rinkimų, kurių rezultatai išsklaidė nerimą dėl galimo šalies pasitraukimo iš euro zonos, trečiadienį praneša „RIA Novosti“ remdamasi Atėnų televizijos kanalu „Skai“. Ir vis dėlto sugrįžę į šalį kapitalai padengė tik lėšas, nutekėjusias per pastarąsias dvi savaites prieš rinkimus, patikslina televizija.

Vieną dieną euro zonos skolų krizė eina pabaigon, kitą dieną vėl gilėja, akcijų kaina tai didėja, tai mažėja. Šiais neramiais laikais žurnalas „Bloomberg Markets“ paprašė šešių milijardierių patarimo, kurios akcijos per ateinančius dvylika mėnesių rodys geresnius rezultatus nei rinka. Finansų bendrovės „Hargreaves Lansdow“ bendraįkūrėjas Peteris Hargreavesas, kurio turtą „Forbes“ vertina 1,3 mlrd.

Lietuvai, priešingai nei euro zonos šalims, dar nereikia bankų priežiūros instrumentų, teigia Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ketvirtadienį vykusioje Europos Vadovų Taryboje euro zonos valstybės sugebėjo susitarti dėl bankinės sistemos priežiūros ir siekdamos atskaitomybės pasirašys memorandumus. Penktadienio rytą žurnalistams D. Grybauskaitė sakė, kad iki beveik 5 val.

Europos Sąjungos šalių lyderiai susitarė dėl galimybės priimti 120 mlrd. eurų vertės priemonių paketą, kuris būtinas euro zonos šalių ekonomikos augimui stimuliuoti ir naujoms darbo vietoms kurti, praneša BBC. Tačiau Italija ir Ispanija reikalauja, kad joms būtų sumažintos paskolų palūkanų normos. Prancūzijos prezidentas François Hollande'as, kalbėdamas viršūnių susitikime, pabrėžė, kad sprendimas dėl Europos ekonomikai teiktinos pagalbos priemonių paketo turi būti priimtas nedelsiant.

Birželio 17-osios parlamento rinkimai Graikijoje įkvėpė optimizmo, kad pavyks suformuoti vyriausybę, kuri neatmes Europos Sąjungos (ES) teikiamos pagalbos sąlygų. Tokiu būdu nebus provokuojamas šalies bankrotas – kartu ir euro zonos byrėjimas. Visi pripažįsta, kad klausimas ne išspręstas, o tik atidėtas. CNN apžvalgininkas Richardas Questas euro zoną lygina su guzu ant pripučiamo baliono, kurį paspaudus guzas iššoka kitoje vietoje.

Kurį laiką taupymo politikos šalininkai baksnojo pirštu į Baltijos šalis ir vadino jas sektinu pavyzdžiu visoms valstybėms išlaidūnėms. Tenka pripažinti, kad Baltijos šalys išgelbėjo savo viešuosius finansus. Dėl šios priežasties ne vienas politikas ir ekonomistas siūlo mokytis iš Baltijos regiono.

Kiprui kovai su skolų krize gali prireikti iki 10 mlrd. eurų paramos, tai yra daugiau nei pusė šalies BVP, teigia neįvardinti euro zonos valdžios atstovai. Tiksli prašomos paramos suma neskelbiama. Ekspertų duomenimis, šaliai gali prireikti 6 mlrd. eurų ekonomikai sustiprinti ir 2 mlrd. – finansų sektoriui paremti. Kipro valdžia oficialiai kreipėsi į Europos Sąjungą finansinės paramos birželio 25 dieną.

Euro zonos krizė tęsiasi jau pustrečių metų. Per šį laiką buvo pateikti įvairiausi krizės sprendimo scenarijai, deja, politinis trumparegiškumas ir savų interesų paisymas griauna viltis pasiekti optimalų susitarimą. Praėjusią savaitę Romoje vyko derybos tarp Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos lyderių.

Bene žymiausias pasaulio investuotojas George'as Sorosas su nerimu laukia šią savaitę įvyksiančio Europos lyderių susitikimo ir teigia, kad per tris artimiausias dienas nesiėmus tinkamų sprendimų euras patirs fiasko, rašo „Bloomberg“. G. Sorosas ilgą laiką kritikavo Europos politikus, kurie neveiksmingai bando susidoroti su monetarinės sąjungos krize. Anot G. Soroso, šiuo metu Europa atsisako atviros visuomenės idealų ir klimsta į antidemokratinį Vokietijos dominavimą.

Kontroversiškasis buvęs italų premjeras Silvio Berlusconi yra turbūt didžiausias trofėjus, kurį kol kas spėjo sumedžioti euro zonos krizė, rašo CNN. Vis dar diskutuojama, ar buvęs Italijos ministras postą paliko dėl sekso skandalo su nepilnamete, ar dėl nesubalansuoto biudžeto. Tačiau aišku viena – jis yra kaltas už tai, kad Italija, prisijungusi prie euro zonos, prarado tradicinį šalies būdą susitvarkyti su ekonominiais ciklais – valiutos devalvaciją.

Euro-2012 parodė, kaip glaudžiai sportas susijęs su politika, kitaip sakant, su finansais, su euru. Žinoma, perkeltine prasme. Graikai Europos futbolo čempionate nugalėjo didžiąją Rusiją ir kiek netikėtai iškopė į ketvirtfinalį, o dauguma Graikijos rinkėjų sekmadienį balsavo už tas politines jėgas, kurios nori Elados šalį palikti euro zonoje.

Ispanijos skolinimosi kaina ir vėl smarkiai išaugo. Palūkanos už 12 ir 18 mėnesių trukmės vyriausybės obligacijas pašoko iki 5,1 proc. per pirmąjį obligacijų aukcioną nuo tada, kai buvo pasiektas susitarimas dėl 100 mlrd. eurų vertės tarptautinės paramos Ispanijos bankams, informuoja BBC. Nepriklausomi auditoriai neskuba pateikti duomenų apie Ispanijos bankų skolas, jie suinteresuoti surinkti kuo daugiau informacijos.

Finansų rinkos po sekmadienį vykusių rinkimų Graikijoje lengviau atsikvepia. Graikijos parlamento rinkimuose partija „Naujoji demokratija“, remianti finansines pagalbos sutartis iš tarptautinių institucijų, surinko 29,5 proc. ir, užsitikrinusi 50 papildomų mandatų, tapo didžiausia partija šalies parlamente. Paaiškėjus rinkimų rezultatams, EUR/USD kursas iškart šoktelėjo aukštyn, nors rinkos dalyviai ir toliau akylai stebi, kaip bus formuojama Graikijos vyriausybė.

Pirmadienį per Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimą Meksikoje pasaulio lyderiai paragino Europą imtis visų būtinų priemonių euro zonos skolų krizei įveikti, informuoja BBC. Jie išsakė rimtą susirūpinimą dėl „vienos didžiausių rizikų pasaulio ekonomikai“, pažymėjo vienas aukštas pareigūnas.

Nors Graikijos rinkimus laimėjo proeuropietiška partija, pritarianti taupymo priemonės ir likimui euro zonoje, „Citi“ ekonomistai ir toliau galvoja, kad Graikija atsisakys euro. „Europos pareigūnai džiaugiasi rinkimų rezultatais, tačiau tuo pačiu parodė, kad nauja vyriausybė turi labai mažai vietos pakeisti dabartinę finansinės pagalbos programą“, – teigia „Citi“ analitikas Juergenas Michelas.

Graikijoje savaitgalį pakartotinai vykusius parlamento rinkimus, kuriuose daugumą iškovojo už taupymą pasisakanti partija „Naujoji demokratija“, ekonomistai vertina prieštaringai. „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė sako, kad rinkimų rezultatai duos teigiamą poslinkį sprendžiant euro zonos problemas.

Preliminariais duomenimis, konservatyvi Naujosios demokratijos partija sekmadienį įvykusiuose Graikijos parlamento rinkimuose iškovojo apie 30 procentų balsų ir turės 130 deputatų mandatų iš 300. Tai naktį į pirmadienį pranešė naujienų agentūra „The Associated Press“. Daugumą Naujajai demokratijai užtikrina taisyklė, pagal kurią daugiausia balsų surinkusi partija papildomai gauna 50 vietų parlamente.

Birželio 17 dieną, sekmadienį, Graikijoje vyksta išankstiniai parlamento rinkimai. Rinkimų rezultatai nulems, ar atsiras galų gale Graikijoje vyriausybė, kuri sugebės susidoroti su žiauria finansine krize, kurį ir toliau kankina šalį. Balsavimas Graikijoje vyks jau antrą kartą per pastaruosius pusantro mėnesio.

Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi teigia, kad, esant būtinybei, bankas yra pasiruošęs suteikti tolesnę paramą euro zonos bankų sistemai, informuoja ECB. „Euro sistema ir toliau, prireikus, aprūpins mokius bankus likvidumu“, - per spaudos konferenciją sakė M. Draghi. Dėl artėjančių sekmadienio rinkimų Graikijoje auga investuotojų nerimas dėl šalies ateities bendros valiutos bloke.

Japonijos valdininkai ir šalies centrinio banko darbuotojai rengia veiksmų planą tuo atveju, jei euro zonos skolų krizė įsismarkautų. Valdžia ketina pasinaudoti 2008 m. patirtimi, kai po banko „Lehman Brothers“ griūties investuotojai mėgindami apsaugoti savo investicijas ėmėsi supirkinėti Japonijos valiutą.

Lietuva Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos kritikuojama dėl aukšto nedarbo lygio, ypač nerimą kelia jaunimo nedarbas, ir įspėjama, kad gali būti priklausoma nuo euro zonos krizės. TVF išvadose Lietuva įvertinama už tai, kad sumažino biudžeto deficitą, tačiau perspėjama, kad ūkio augimui riziką kelia išorės veiksniai, o ypač euro zonos krizė. Tai paveiktų Lietuvos skolinimosi kainą.

Ispanijos skolinimosi kaina ketvirtadienį pasiekė dar vieną euro eros rekordą, praneša BBC. Palūkanos už dešimties metų trukmės Ispanijos vyriausybės obligacijas ketvirtadienį išaugo iki 7 proc. Graikija, Portugalija ir Airija tarptautinės finansinės paramos buvo priverstos prašyti, kai jų skolinimosi kainos viršijo 7 proc. ribą.

Savaitgalį pasaulį apskriejo žinia apie 100 mlrd. eurų paskolų paketą, skirtą Ispanijos bankų gelbėjimui, rašo „The Wall Street Journal“. Pirmadienio rytą finansų rinkas apėmė trumpalaikė ekstazė, pasaulio biržose akcijų indeksai džiugiai stiebėsi į viršų, deja, antradienį emocijos drastiškai pasikeitė. Rinka išklausė ekspertų vertinimus ir nutarė, kad parama Ispanijai buvo sumodeliuota netinkamai. Netrukus Ispanijos skolinimosi kaina pakilo iki naujų aukštumų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Lietuva neketina kuo greičiau įsivesti eurą, ir pabrėžia griežtos ir atsakingos fiskalinės šalies politikos laikymąsi. „Lietuvoje nenustatyta datos, kada įsivesime eurą. Tai gali būti naudinga, kad pasirengtume viduje. Neketiname kuo greičiau įsivesti euro.

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's“ antradienį sumažino dviejų didžiausių Kipro bankų reitingą, praneša AFP. Kipro bankai, teigiama „Moody's“ išplatintame pareiškime, patirs didelių nuostolių tuo atveju, jeigu Graikija pasitrauks iš euro zonos.

Baimė dėl euro zonos ateities skatina ne tik nerimą, bet ir galimybę pigiau praleisti vasaros atostogas krizės paliestuose Pietų Europos šalių kurortuose, rodo tyrimai. Tiesa, Lietuvos kelionių organizatoriai ir agentūros skelbia, kad kelionių kainos iš Lietuvos į Pietų Europą beveik nesumažėjo. Didžiosios Britanijos pašto biuras apskaičiavo, kad Ispanija šiuo metu yra pati pigiausia šalis poilsinėms kelionėms, lyginant kainų sumažėjimą su ankstesniu laikotarpiu.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso teigia, kad Europos bankus turėtų prižiūrėti tarpvalstybinė institucija su gelbėjimo fondu, finansuojamu iš mokesčių finansinėms institucijoms, informuoja AFP. J. M. Barroso interviu „The Financial Times“ pažymėjo, kad šį ambicingą planą galima įgyvendinti iki kitų metų ir dėl jo nereikės keisti galiojančių sutarčių. „Europos valstybės narės dabar daug aiškiau supranta būtinybę eiti į priekį integracijos, ypač euro zonoje, atžvilgiu.

Analitinės kompanijos „Roubini Global Economics Monitor“ direktorius, pasaulinę finansų krizę išpranašavęs žinomas ekonomistas Nourielis Roubini mano, kad Europos valstybių vyriausybės turėtų sumažinti mokesčius ir padidinti atlyginimus ir taip skatinti augimą, o ne tęsti taupymo politiką.

Silpni finansiniai pagrindinių pasaulio valstybių rodikliai ir nesibaigianti euro zonos skolų krizė sukėlė pastebimą naftos kainų nuosmukį. Kas ir kodėl turėtų dėl to labiausiai sunerimti? Praėjusią savaitę paskelbti duomenys apie smukusį naujų darbo vietų kūrimą JAV ir išaugusį šalies nedarbo lygį dar įpylė žibalo į pasaulio ekonominių problemų ugnį.

Po didžiulio spaudimo iš Europos Sąjungos lyderių, Ispanija savaitgalį nusprendė oficialiai paprašyti 100 mlrd. eurų pagalbos savo bankams. Paskolą šalis naudos bankų kapitalui atkurti, tačiau įsiskolinimas bus įtrauktas į valstybės skolą. Dėl drastiškai smukusios ekonomikos permainos buvo būtinos, tačiau ilgalaike sprendimo nauda abejojama.

Kipras artimiausiu metu gali prašyti Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos, pirmadienį pareiškė šalies finansų ministras Vasas Siarlis, informuoja „RIA Novosti“. Birželio pabaiga yra galutinis terminas, iki kurio Kipro centrinis bankas turės rasti mažiausiai 1,8 mlrd. eurų, kad nenusižengtų ES kapitalo taisyklėms. Kartu ministras neatmetė galimybės, kad paramos gali prireikti ne vien bankininkystės sektoriui.

Euro kūrimo pradžioje tylėję specialistai dabar pripažįsta, kad Europos valiutos schema yra ydinga. Kintant pasaulio ekonomikai ir finansams prie jų taikosi ir valiutų sistemos. Tačiau euro zona sumeistrauta taip, kad šalims tenka tarnauti eurui ir taikytis prie jo, o ne atvirkščiai. Bendra Europos Sąjungos (ES) valiuta buvo sukurta siekiant įgauti ekonominį stabilumą, išvengti devalvacijos ir kainų šuolių.

1992 metais tai buvo 15 valstybių valiutos sąjunga. Po dviejų metų, biudžeto deficitų augimas prarado kontrolę, įsiviešpatavo hiperinfliacija, o ekonomikos susitraukė. Sovietų Sąjungos rublio zonoje liko tik dvi narės.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) buvo įkurtas po Antrojo pasaulinio karo. 1945 m. gruodžio mėnesį buvo pasirašyta šio fondo steigimo sutartis, o veiklą jis pradėjo 1947 m. kovo 1 dieną.

Garsus amerikiečių investuotojas milijardierius Warrenas Buffettas teigia manąs, kad Jungtinės Valstijos išvengs dar vienos recesijos, nebent ją sukeltų Europa. „Recesijos nebus, nebent įvykiai Europoje pakryps taip, kad jų problemos pasieks mus“, - teigia W. Buffettas. Dėl Europos skolų krizės euro zonai gresia žlugimas. Didžiojo septyneto ekonomikų finansų ministrai ir centrinių bankų vadovai antradienį susitarė derinti atsakus į krizę ir stiprinti pastangas ją įveikti.

Dėl ekonominės ir politinės krizės Graikijoje kas antras vokietis yra už šios šalies pasitraukimą iš euro zonos, rodo apklausa, kurios rezultatus skelbia agentūra AFP. 49 proc. Vokietijos gyventojų teigė norintys, kad Atėnai atsisakytų bendrosios Europos valiutos. 39 proc. mano, kad graikai turėtų likti euro zonoje. Be to, dauguma respondentų pareiškė remiantys kanclerės Angelos Merkel (Angela Merkel) taupymo kursą. 63 proc.

Šių metų gegužės mėnuo kapitalo rinkoms buvo prasčiausias nuo 2011 m. rugsėjo, kai investuotojai pardavinėjo ne tik akcijas, bet ir kitas rizikingas investicijas (žaliavas, eurą ir kitų mažų ekonomikų valiutas), susilaikė nuo investavimo į nekilnojamąjį turtą. Rizikos vengimo tendencijas lemia įtampa finansų rinkose dėl lėtėjančio pasaulio ūkio augimo, neramumų Ispanijos finansų sektoriuje ir galimo Graikijos pasitraukimo iš euro zonos.

Graikijos pasitraukimas iš euro zonos paveiktų ne vieną pasaulio kompaniją, todėl jos griebiasi priemonių šiam smūgiui sušvelninti. Ekspertai pritaria: reikia būti pasirengus viskam. Kol finansų krizė Graikijoje gilėja, kompanijos rengiasi visiems scenarijams: nuo socialinių neramumų iki visiško finansų sistemos kracho.