Balsavimas Graikijoje vyks jau antrą kartą per pastaruosius pusantro mėnesio. Pirmasis vyko gegužės 6 dieną, tačiau nei viena partija negavo lemtingos balsų persvaros tam, kad būtų pajėgi suformuoti vyriausybę: nugalėtoja – centro-dešiniųjų partija „Naujoji demokratija“ gavo 18,9 proc. balsų, antrą vietą užėmusi „Syriza“ – 16,8 proc. Derybos dėl koalicinės vyriausybės sudarymo rezultatų neatnešė. O pagal įstatymą, šalies parlamentas buvo paleistas, ir paskelbti nauji, išankstiniai rinkimai.
Apklausos rinkimų išvakarėse vėl prognozuoja „Naujosios demokratijos“ pranašumą, kiek daugiau už 26 proc. apklaustųjų balsuos už ją, „Syriza“ vėl antra – 23,6 proc. apklaustųjų pasiryžę palaikyti būtent šią partiją. Dabartinė situacija atspindi skilimą, kurį išgyvena šalis, ypač griežto taupymo priemonių, kurie reikalauja kreditoriai, klausimu. Graikija įsipareigojo realizuoti griežtas išlaidų mažinimo priemones mainais už 240 milijardų pagalbą iš Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) bei už 100 milijardo skolos privatiems kreditoriams nurašymą. Tarptautiniai kreditoriai grasina atimti iš Graikijos finansavimą, jei šalis nesilaikys susitarimo.
„Syriza“ blokui vadovaujantis Alexis Tsipras pasisako prieš „diržų susiveržimo“ politiką, panašius grasinimus vadina blefu ir atėjimo į valdžią atveju žada nesilaikyti susitarimų su tarptautiniais kreditoriais. Savo ruožtu „Naujoji demokratija“ ragina surengti naujas derybas su ES ir TVF.
Kaip ten bebūtų, pakartotinių rinkimų išvakarėse Atėnai tarsi nutilo. Nėra didelių priešrinkiminių mitingų, kurie dar visai neseniai rinko dešimtis tūkstančių žmonių. Apie daugiadienius praėjusiųjų metų protestus ir masinius demonstrantų susirėmimus su policija prie parlamento primena tik sudaužyti šaligatviai ir fontanai – po eilinių riaušių juos nustojo taisyti, o tiesiog uždažė dažais.
Tačiau ši Atėnų tyla apgaulinga. Kai kurie, kadaise nepavojingi sostinės rajonai jau virto pasienio teritorijomis: žingsnis į šalį, ir prasideda getas, kur narkomanai leidžiasi narkotikus tiesiog gatvėse, kur klesti prostitucija. Policija prieš rinkimus vykdo masines operacijas ir patruliuoja gatvėse, tačiau jai už nugaros veikia vaikinai iš „Auksinės aušros“ partijos, kurios vėliava primena nacių Vokietijos simbolius, ir puldinėja migrantus.
Vieninteliai, kuriems šiuo metu Atėnuose gerai, yra turistai, kurie per 40 laipsnių karštį be kliūčių vaikšto po miesto centrą, o po dienos Akropolyje keliauja į saulėtas salas.
Daugelis graikų šiandien negali sau leisti atostogų, nes sėdi be darbo. O ir rinkimai vasarą, per karštį, kai tauta svajoja apie paplūdimius ar bent jau apie patalpas su kondicionieriais, yra išties rimtas išbandymas. Kaip kadaise pasakė didysis premjeras Andreas Papandreou, negalima gadinti žmonėms maudynių.
Tačiau graikų politikams tenka tai daryti, nes po gegužės rinkimų susitarti dėl vyriausybės suformavimo jie nesugebėjo. Iš dviejų centristinių partijų, kurios rėmė kreditinį susitarimą, viršūnėje liko tik viena – centro-dešinieji iš „Naujosios demokratijos“, kurie pasirašė memorandumą su ES ir TVF vėliau už kitus. Dešiniųjų lyderis Antonis Samaras sukėlė daugelio proeuropietiškai nusiteikusių graikų susierzinimą, kai siekė surengti rinkimus gegužę, tikėdamasis gauti daugiau balsų. Realybėje rinkėjai ėmė ir prabalsavo už pačias įvairiausias kraštutines ir populistines partijas, kad tik jos būtų prieš memorandumą. Dabar A. Samaras bando paaiškinti, kad už jį reikia balsuoti bent jau iš baimės, kad jo priešininkai kairieji radikalai išves šalį iš euro zonos ir nublokš ją dešimtmečius atgal.
„Syriza“ lyderiui A. Tsiprasui, dėl lyderystės kovojantis dėka pažadų atšaukti memorandumą, taip pat nelengva. Maža partija, iki šiol turėjusi vos keletą deputatų parlamente, turi pasiruošti potencialiam patekimui į vyriausybę, atsižvelgiant į tai, kad „Syrizą“ sudarantys 12 skirtingų judėjimų (tarp jų yra trockistų, eurokomunistų, anarchistų) ir trys pagrindiniai ekonomistai tarpusavyje nesutaria. A. Tsipras žada, kad jei jį išrinks, jau sekančią dieną prasidės „klestėjimo era“. Palūžusius žmones, sėdinčius be darbo, tai veikia labiau už bet kokius pamąstymus apie euro zoną.
Kas bebūtų sekantis Graikijos premjeras, naujam lyderiui teks susidurti su žiauria realybe: šaliai pinigų liko tik mėnesiui. Be to, iš 2 milijardų beveik 700 milijonų iki birželio 20 dienos bus išmokėta gyventojams atlyginimų ir pensijų pavidalu. Pasitraukimas iš euro zonos reikš bankų krachą ir gyventojų santaupų sunaikinimą, masišką verslo bankrotą, staigus pragyvenimo lygio kritimą. Graikija neturi konkurencingo eksporto sektoriaus, kuris sugebėtų ištempti ekonomiką vietinės valiutos devalvacijos dėka, o turizmui trūksta finansavimo ir reikalingos infrastruktūros.
Tad sekmadienį Graikijoje ne tik renkamas parlamentas. Nuo rinkimų rezultatų priklausys ne tik kreditinių susitarimų likimas. Rinkimų baigtis lems euro zonos likimą.
