euro zona

Ispanijoje nedarbo lygis balandį, palyginus su kovu, sumažėjo 0,14 proc., o bedarbių skaičius sumažėjo 6 tūkst. 632 žmonėmis, informuoja „RTT News“. Darbo ministerijos duomenimis, balandį Ispanijoje buvo registruota 4,74 mln. bedarbių. Tai rekordiškas. Bedarbių skaičius žemės ūkio sektoriuje balandį, palyginus su kovu, sumažėjo 1 tūkst. 241 žmogumi, o paslaugų sektoriuje - 8 tūkst. 304. Bedarbių skaičius statybų sektoriuje sumažėjo 1 tūkst. 388 žmonėmis.

Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch“ naujoje ataskaitoje išdėstė penkis galimus Europos monetarinės sąjungos ateities scenarijus, informuoja „EUobserver“. Scenarijai yra tokie: Graikijos pasitraukimas iš sąjungos, pusiau fiskalinė sąjunga, euro ir Vokietijos markės koegzistavimas po Vokietijos pasitraukimo, „Jungtinių Europos Valstijų“ sukūrimas, visiškas euro zonos iširimas.

Investuotojų tarpe teiginys, esą politikai kelia didžiausią grėsmę finansų rinkoms, tapo kone aksioma, rašo „Financial Times“. Šį savaitgalį vyksiantys Prancūzijos prezidento rinkimai leis dar kartą patikrinti minėto teiginio tvirtumą. Investuotojai gali sunkiai suvirškinti tikėtiną Francois Hollande'o pergalę antrajame prezidento rinkimų ture ir nenuspėjamus Graikijos parlamento rinkimų rezultatus.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, kovą, palyginti su vasariu, gamintojų kainos euro zonoje išaugo 0,5 proc., o visoje ES padidėjo 0,6 proc. Vasarį kainos abiejose zonose atitinkamai padidėjo 0,6 ir 0,9 procento. Kovą, palyginti su tuo pačiu 2011 m. mėnesiu, gamintojų kainos euro zonoje padidėjo 3,3 proc., o ES - 3,8 proc. Lietuvoje kovą, palyginti su ankstesniu mėnesiu, gamintojų kainos padidėjo 1,1 proc., o per metus - 7,3 proc.

Euro zonos krizės epicentro vaidmenį valstybės periminėja viena iš kitos tarsi karštą bulvę. Pastaruoju metu rinkos sunerimo dėl Ispanijos ekonomikos sveikatos, rašo BBC. Ispanijos 10 metų skolinimosi kaina išaugo iki 6 proc. Tuo tarpu Vokietija tokiam pačiam laikotarpiui skolinasi mokėdama vos 1,75 proc. palūkanų normą. Visgi Ispanijos bėda yra ne skolinimosi kaina, o ligota ekonomikos būklė.

Būdama atvira ekonomika, šiemet Lietuva neišvengs neigiamų euro zonos raidos padarinių. 2011 m. įsibėgėjusi Lietuvos ūkio plėtra 2012 m. mažins pagreitį. „Danske“ bankas prognozuoja, kad 2012 m. BVP augs apie 2,7 proc., 2013 m. – 3,5 proc. Infliacijos tempai Lietuvoje lėtės, bet išliks pakankamai aukšto lygio. 2012 m. infliacija sumažės iki 3,2 proc., o 2013 m. iki 2,9 proc.

Japonijos finansų ministras Junas Azumi pareiškė, kad Japonija skirs Tarptautiniam valiutos fondui 60 mlrd. dolerių, kad užkirstų kelią skolų krizės plitimui Europoje, informuoja televizijos kompanija NHK. Japonija yra pirmoji iš G20 šalių, nepriklausančių euro zonai, pasiūliusi papildyti TVF finansus, pažymėjo ministras. J. Azumi pareiškė, kad TVF kreditingumo didinimas ir krizės užbaigimas turi labai didelę svarbą Japonijai ir Azijai, o taip pat euro zonos šalims.

Pasaulinę finansų sistemą sukrėtusi finansų krizė privertė kontrolierius akyliau stebėti bankų veiksmus, tačiau kur kas rimtesnį pavojų šiandien kelia įsigalinti šešėlinė bankininkystė. Pastaruoju metu finansų kontrolierių dėmesį labiau patraukia ne didieji pasaulio bankai, o vadinamoji šešėlinės bankininkystės sistema.

Šeštadienį pasirodė „The Times“ straipsnis apie naują fenomeną – savižudybes, kurias nulėmė Europos skolų krizė. Nedarbas, nesėkmės versle ir smunkantis pragyvenimo lygis verčia žmones imtis kraštutinių priemonių. Ekonomikos Nobelio premijos laureatas Paulas Krugmanas dienraščiui „The New York Times“ sakė tikįs, kad ne vienas žmogus perskaitęs tą straipsnį, prieš akis išvydo platesnį reiškinio paveikslą.

Praėjusią savaitę Lietuvoje vėl vyko diskusijos apie prisijungimą prie euro zonos, buvo prisimintas net aukso standartas. Tad argumentai „už“ ir „prieš“. Nesibaigiant euro zonos šalių skolų krizei verslininkų pasitikėjimas euru blėsta. Audito, mokesčių ir verslo konsultacijų bendrovės KPMG atlikta apklausa parodė, kad per metus nuo 34 iki 21 proc. sumažėjo Baltijos šalių verslininkų, teigiančių, kad euras 2020 metais bus viena stipriausių pasaulio valiutų. Be to, daugiau jų (39 proc.

Prieš kelis mėnesius Graikijos mieste Volos buvo įvesta alternatyvi valiuta. Ši iniciatyva įtraukė 800 bendruomenės narių, kuriems sunkiai sekasi įpirkti prekes eurais, rašo BBC. Gyventoja Hara Soldatou Voloso centriniame turguje nužvelgia rankdarbių prekystalį ir išsirenka dekoruotas žvakes. Ji savo pirkiniu patenkinta: „Jos kainavo man tik 24 TEM, kuriuos aš užsidirbau mokydama jogos.“ Visoje turgaus zonoje jums tikrai nereikės vieno dalyko – pinigų.

Nepaisant euro zoną ištikusios krizės, Lietuvos viešojoje erdvėje šalies įstojimas į euro zoną ir toliau yra laikomas neabejotinai siektinu tikslu. Visuomenėje trūksta diskusijų, ar Lietuvai tikrai verta stengtis įstoti į euro zoną ir kokie to trūkumai, mano ekonomistas prof. Povilas Gylys. Pinigų sąjungą lygino su laivo skendimu „Mes vis stojam (į euro zoną – ELTA) ir niekaip neįstojam.

Buvęs Rusijos finansų ministras Aleksejus Kudrinas mano, kad Europoje tikėtina rimta skolų krizė, informuoja „RIA Novosti“. „Skolų krizės, augimo sulėtėjimo ir naftos paklausos smukimo scenarijus tikėtinas 40 proc.“, - interviu televizijai „Rossija 24“ sakė A. Kudrinas. „Stambios korporacijų struktūros Europoje ir visame pasaulyje jau įvertino tokį scenarijų ir bando jam pasiruošti. Mūsų valstybė ir vyriausybė taip pat turėtų būti pasiruošusi tokiems scenarijams“, - kalbėjo A. Kudrinas.

Nors vienai šaliai palikus eurą, dauguma ekonomistų prognozuoja katastrofines pasekmes. Tokiai nuostatai galima paprieštarauti remiantis praeities įvykiais, rašo CNBC. Euro zona būtų ne pirma susiskaldžiusi valiutos sąjunga. Per pastaruosius 100 metų įvyko 69 valiutos susiskaldymai. Keista, tačiau visi išėjimai iš valiutų sąjungų buvo siejami su žemu makroekonominiu lakumu. Beveik visais atvejais, išėjimas buvo sklandus.

Europos valiuta artimiausiu metu pigs. Prie tokios išvados priėjo „Bloomberg“ agentūros apklausti analitikai. Ekspertų nuomone, valstybės išlaidų mažinimas Ispanijoje ir Italijoje siekiant sukonsoliduoti šalių biudžetus vėl sukels skolų problemų euro zonoje ir pagilins recesiją regione. Dauguma ekspertų įsitikinę, kad bendros Europos valiutos pabrangimas 2,95 proc. pirmąjį metų ketvirtį buvo laikinas reiškinys. Euro kursas iki 2012 m. pabaigos gali nukristi daugiau nei 5 proc.

Pasaulio žiniasklaidoje viena labiausiai eskaluojamų ekonominių ir finansinių temų yra Europos skolų krizė (ESK). Šios temos epicentre – Graikija. Visi jau žinome, jog Graikijos pagrindinė bėda yra didelės skolos ir nesugebėjimas įvesti reikalingas reformas. Kartais net pasigirsta balsų, siūlančių Lietuvai Heleninės Respublikos likimą, jei nebus imtasi atitinkamų veiksmų.

Ketvirtadienį Didžiosios Britanijos centrinis bankas paliko galioti rekordiškai žemą 0,5 proc. bazinę palūkanų normą. Toks sprendimas buvo priimtas per ketvirtadienį vykusį Anglijos centrinio banko Monetarinės politikos komiteto posėdį. Sprendimas atitiko analitikų lūkesčius, nes pastaruoju metu sustiprėjo nerimas dėl šalies ekonomikos atsigavimo ir euro zonos skolų krizės.

Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghis įspėjo, kad euro zonoje išlieka rizika, jog ekonomikos būklė blogės, praneša BBC. Trečiadienį ECB paliko galioti 1,0 proc. bazinę palūkanų normą. Kalbėdamas spaudos konferencijoje M. Draghis sakė, kad ši rizika yra susijusi su atsinaujinusia įtampa euro zonos skolų rinkose. „Remiantis tyrimais, pirmaisiais 2012 m. mėnesiais ekonomikos augimas stabilizavosi žemame lygyje, o metų eigoje tikimasi nedidelio atsigavimo aktyvumo.

inPaskutiniu metu pasirodė įvairių euro zonos makroekonominių duomenų – BVP, verslo pasitikėjimo indeksai, mažmeninės prekybos rodikliai, kurie nebuvo itin džiuginantys, tačiau ir ne tokie silpni, kad Europos centrinis bankas (ECB) vėl ryžtųsi nurėžti bazinę palūkanų normą. ECB balandžio 4 d. vykusiame posėdyje paliko galioti 1 procento bazinę palūkanų normą, kaip ir prognozavo „Danske Markets“ analitikai.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde teigia, kad pasaulio ekonomika po truputį kapstosi iš duobės, tačiau atsigavimas tebėra labai silpnas, ypač Europoje, informuoja AP. TVF vadovė mano, kad per didelis išsivysčiusių valstybių, tokių kaip JAV ir didesnių Europos šalių, išlaidų apkarpymas gali tik pabloginti, o ne pagerinti padėtį. „Neturėtume apgaudinėti savęs ir įtikėti apgaulingu saugumo jausmu. Atsigavimas tebėra labai silpnas.

Taip, kaip nesutarianti pora, euro zona turėtų susitaikyti su savo likimu ir išsiskirti, teigia analitinės kompanijos „Roubini Global Economics Monitor“ direktorius ir pasaulinę finansų krizę išpranašavęs žinomas ekonomistas Nourielis Roubinis.

11-metis, sukūręs pasitraukimo iš euro zonos planą, kuriame kalba apie picą ir blyną, pagrobė šlovę iš kai kurių žymiausių Europos ekonomistų. Jurre'as Hermanas buvo vienas iš 452 kandidatų, dalyvavusių konkurse Wolfsono ekonomikos premijai laimėti. 250 tūkst. svarų sterlingų (apie 990 tūkst. litų) apdovanojimą praėjusių metų spalį įsteigė britų drabužių parduotuvių tinklo „Next“ vadovas Simonas Wolfsonas, raginęs siūlyti tikėtinus siūlymus, kaip išstoti iš euro zonos.

Kovo mėnesį turėjo išaiškėti – žlugs euras ar ne. Pasaulis įtikėjo, kad jei Graikija susitars su skolininkais, krizės šešėlyje skendinčią Europą pasieks pirmieji atsigavimo spinduliai. Graikijos skolų sandoris pavyko ir kai kurie pradėjo skelbti krizės pabaigą. Tačiau kiti tikina, kad tai tik ekonominių sunkumų pradžia. Optimistiškai vertinti situaciją yra linkę politikai. Jie tikina, kad krizės įkarštis jau praėjęs ir ekonomika krypsta į gera.

Praėjusiais metais Baltijos šalių BVP augo sparčiausiai Europos Sąjungoje. Lietuvos BVP 2011 metais augo 5,9 proc., Estijos – 7,6 proc. Pastarasis augimas buvo sparčiausias Europos Sąjungoje. Latvijos ekonomika augo 5,5 proc. – pirmą kartą teigiamu tempu po tris metus iš eilės trukusio nuosmukio. Praėjusiais metais ūkio augimas tapo labiau subalansuotas nei 2010-aisias – stebėta visų BVP dalių plėtra pradedant privačiu vartojimu baigiant eksportu.

Euro zonos skolų krizė tęsiasi jau daugiau nei dvejus metus. Nors pastarieji Europos politikų ir institucijų priimti sprendimai leidžia tikėtis, kad blogiausia jau praeityje, šios krizės pasekmės bus jaučiamos ne vienerius metus.

Praėjusios savaitės įvykiai finansų rinkoje privertė šiek tiek suabejoti, kurios šalys iš tikrųjų eina tiesiausiu ekonominio atsigavimo keliu, o kurios yra ant recesijos slenksčio. Atrodo, jog Europos centrinio banko (ECB) prezidentas Mario Draghi yra linkęs manyti, kad blogiausi laikai euro zonai yra praėję ir ji iš tiesų laikosi geriau nei JAV.

Euro zonos skolų krizė tęsiasi jau daugiau nei dvejus metus. Nors pastarieji Europos politikų ir institucijų priimti sprendimai leidžia tikėtis, kad blogiausia jau praeityje, šios krizės pasekmės bus jaučiamos ne vienerius metus.

Praėjusiais metais kas trečias investavęs žmogus – vyresnis nei 56 metų amžiaus, o investuotojų iki 25 metų buvo tik 4 proc. 2011 m. vidutinė vieno žmogaus investicija į obligacijas siekė beveik 500 tūkst. litų, į akcijas – beveik 200 tūkst. litų, o į fondus – 34 tūkst. litų. Tai rodo „Danske“ banko statistika. „Vyresnio amžiaus žmonės turi sukaupę santaupų ir jas investuodami nori užsitikrinti finansiškai aprūpintą ateitį.

Dėl euro zonos skolų krizės iš dalies kaltos Prancūzija ir Vokietija, pareiškė Italijos ministras pirmininkas Mario Monti. Apie tai informuoja AFP. „Ši istorija (įsiskolinimų sunkumai) prasidėjo 2003 metais, kai euras buvo dar visai „vaikas“. Iš tikrųjų Prancūzija ir Vokietija nepaisė biudžeto deficito ir leistino skolų dydžio taisyklių“, - pareiškė ministrų kabinetas. Pasak jo, jeigu “euro zonos tėvai" ignoruoja taisykles, neverta tikėtis, kad jų laikysis, pavyzdžiui, Graikija.

Euro zonos skolų krizė tęsiasi jau daugiau nei du metus. Nors pastarieji Europos politikų ir institucijų priimti sprendimai leidžia tikėtis, kad blogiausia jau praeityje, šios krizės pasekmės bus jaučiamos ne vienerius metus.

Nurimus „gaisrui“ Graikijoje, euro zonoje toliau sklando baimės dėl probleminių šalių skolos valdymo – aktyviai diskutuojama dėl padėties Portugalijoje. Europoje savaitės pabaigoje vyks euro grupės ir Europos Sąjungos šalių finansų ministrų susirinkimai. Juose bus svarstomi finansinio stabilumo užtikrinimo priemonių didinimo klausimai. Vokietija vertins verslo nuotaikas Europoje taip pat bus svarbus vienos didžiausių Lietuvos prekybos partnerių Vokietijos IFO verslo pasitikėjimo indeksas.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel teigia, kad leisti Graikijai dėl skolų palikti euro zoną būtų katastrofiška, informuoja AFP. Tokią nuomonę ji išsakė duodama interviu vienai Didžiosios Britanijos televizijų. A. Merkel pažymėjo, kad po to, kai buvo priversta prašyti tarptautinės finansinės paramos, Graikija nuėjo "ilgą ir sunkų" kelią, tačiau leisti jai palikti euro zoną, anot jos, būtų didžiulė politinė klaida. "Mes priėmėme sprendimą priklausyti valiutos sąjungai.

Vokietijos vyriausybė sutinka nusileisti kitų euro zonos šalių reikalavimams padidinti Europos Sąjungos nuolatinio stabilizavimo mechanizmo (ESM) kapitalą, rašo žurnalas „Spiegel“. Žurnalo teigimu, Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble nusileis kitų euro zonos šalių ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) reikalavimams ir nebeblokuos pastangų didinti ESM kapitalą.

Ketvirtinėje apžvalgoje „ „Ernst & Young“ euro zonos ekonomikos prognozė“ teigiama, kad regiono ekonomika šiemet patirs švelnų nuosmukį, o „lipti iš duobės“ pradės nuo 2013-ųjų. Prognozuojama, kad euro zonos BVP 2012 m. mažės 0,5 proc., o 2013 m. didės 1 procentu.

Euro grupė pirmadienį patvirtino antrąjį 130 mlrd. eurų paskolų paketą Graikijai, informuoja BBC. Euro zonos valstybių finansų ministrų susitikimas sekė po sėkmingo Graikijos obligacijų apsikeitimo sandorio. Tikimasi, kad Graikijos skolos santykis bendrojo vidaus produkto (BVP) atžvilgiu 2020-aisiais sumažės iki 117 proc. Tokią prognozę po susitikimo išsakė euro grupės pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris.

Euro zonos ekonomika rodo „nežymaus atsigavimo“ požymių, teigiama naujausioje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaitoje, informuoja BBC. EBPO priklausančių šalių bendras svarbiausių duomenų indeksas sausį, palyginti su praėjusių metų gruodžiu, išaugo. Anot EBPO, indeksas minėtu laikotarpiu išaugo ir Didžiojoje Britanijoje. Jungtinių Valstijų ir Japonijos ekonomika taip pat rodo pakilimo ženklų.

Naujausiais oficialiais duomenimis, Estijos bendrasis vidaus produktas (BVP) pernai, palyginus su 2010-aisiais, išaugo daugiausia iš Europos Sąjungos (ES) šalių – 7,6 proc., praneša AFP. Patikslintais duomenimis, augimas buvo 0,1 proc. didesnis nei pirminiais. Pagrindinėms Estijos prekybos partnerėms kovojant su euro zonos skolų krize paskutinį praėjusių metų ketvirtį šalies BVP augimas sulėtėjo iki 4,5 proc.

Finansinė krizė euro zonoje pasibaigė, tačiau ekonominė - dar tęsiasi, pareiškė Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, pasibaigus Europos Sąjungos (ES) viršūnių pavasario susitikimui. „Mes su dideliu palengvėjimu verčiame naują puslapį – finansinė krizė euro zonoje pasibaigė, nors ekonominė - dar ne“, - pabrėžė jis. „Šis ES viršūnių susitikimas buvo pirmas susitikimas nuo praėjusių metų rugpjūčio, kuris nėra neeilinis ir antikrizinis“, - pridūrė N. Sarkozy.

Smarkaus pasaulio ekonomikos sulėtėjimo tikimybė susilpnėjo dėl politinių priemonių, neseniai priimtų euro zonoje ir skirtų kovai su skolų krize, ketvirtadienį pranešė Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Tačiau Fondas perspėjo, kad rizikos pasaulio augimui išlieka. Savo ataskaitoje, parengtoje Didžiojo dvidešimtuko (G20) finansų ministrams, TVF pareiškė, kad euro zona turi ryžtingai veikti daugelyje sferų, kad įveiktų skolų krizę.

Europos Vadovų Tarybos posėdyje dalyvaujanti Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir dar 24 ES valstybių vadovai pasirašė naująją Europos sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje, kuri įpareigos Europos šalis laikytis griežtos finansinės drausmės ir vykdyti atsakingą ekonominę politiką. Nors sutartis yra privaloma euro zonai, prie jos prisijungė visos ES valstybės, išskyrus Jungtinę Karalystę ir Čekiją.

25 ES šalių lyderiai, tarp jų ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė, penktadienį pasirašė sutartį, numatančią fiskalinės drausmės sąlygas. Kad sutartis įsigaliotų, ją dar turi ratifikuoti mažiausiai 12 euro zonos narių. Lietuva, kaip ne euro zonos narė, sutarties ratifikavimo metu galės rinktis, ar taikyti visas jos nuostatas, ar dalį, išlaikant pagrindinius principus.

Šiaurės ir Baltijos šalys vieningai pritaria Europos finansinės drausmės sutarčiai, kuri, pasak Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės, naudinga visai Europai. Lietuvos Prezidentė ketvirtadienį pirmininkavo NB6 susitikimui, kuriame laikantis Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo tradicijos aptariamos ir suderinamos pozicijos regionui svarbiausiais ES klausimais.

Europos Sąjungos šalims pavyks įveikti finansinius sunkumus tuo atveju, jeigu jos pajėgs įsitvirtinti pasaulio rinkoje. Tokią nuomonę išsakė ketvirtadienį Vokietijos kanclerė Angela Merkel prieš prasidedant eiliniam antikriziniam ES viršūnių susitikimui. „Mano nuomone, mes privalome gerinti savo konkurencingumą pasauliniu mastu“, – pastebėjo Vokietijos vyriausybės vadovė.

Europos Sąjunga pasiekė finansų krizės dugną, ketvirtadienį pareiškė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy. „Europos Sąjungos finansų rinkose jau pastebime aiškių stabilizavimo požymių, vyksta pozityvusis perversmas. Anksčiau buvo nemažai kalbama apie neišvengiamą euro žlugimą, dabar šių pokalbių nebegirdėti“, - pabrėžė H. Van Rompuy. „Europa suėmė savo likimą į rankas, pastaruosius dvejus metus ES šalių lyderiai įtemptai dirbo bandydami išsikapstyti iš skolų krizės.

Europos centrinis bankas (ECB) antradienį laikinai uždraudė priimti Graikijos obligacijas kaip užstatą teikdamas paskolas komerciniams bankams. Kaip žinoma, ECB rinkoje pats superka finansinių sunkumų turinčių euro zonos šalių vyriausybių išleistas obligacijas ir jas priima kaip užstatą, skolindamas pinigus tų šalių komerciniams bankams.

Tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor's“ („S&P“) sumažino Graikijos skolinimosi reitingą iki „atrankinio mokesčių nevykdymo“, informuoja BBC. S&P teigia, kad sprendimą lėmė susitarimo su skolintojais sąlygos. Anksčiau agentūra Graikijos skolinimosi reitingą jau buvo sumažinusi iki „šlamšto“ lygio. Praėjusią savaitę euro zonos finansų ministrai susitarė dėl antrojo 130 mlrd. eurų paskolų paketo Graikijai, o privatūs kreditoriai ir investuotojai sutiko nurašyti 53,5 proc.

Savaitgalį vykusio Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikimo metu šalių finansų ministrai teigė, kad euro zonos šalys turi padidinti savo gelbėjimo fondą, jeigu nori gauti didesnę G20 valstybių paramą, praneša BBC. Anot ministrų, toks žingsnis yra „būtinas“ norint, kad G20 šalys pervestų daugiau lėšų į Tarptautinį valiutos fondą (TVF). Šiuo metu Europos finansinio stabilumo fondą (EFSF) sudaro 500 mlrd.

Dabar euro zona investuotojams yra saugesnė vieta nei buvo vos prieš keletą mėnesių, po Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimo sakė Europos centrinio banko (ECB) vadovas Marijus Dragis (Mario Draghi), informuoja AFP. Anot jo, daugybė susitikimo dalyvių pažymėjo, jog situacija euro zonoje labai pasikeitė po paskutinio susitikimo lapkritį. „Paskutinis praėjusių metų ketvirtis buvo labai silpnas.

Jau aišku, kad euro zonos krizė truks ir visus 2012 metus, nors akcijų rinkos anksti atsigavo – vasarį. Derybos tarp Graikijos ir bankų dėl Graikijos valstybės skolos jau galbūt baigėsi, tačiau pakankamas bankų dalyvavimas susitarime abejotinas. O Tarptautinis valiutos fondas (TVF) iškėlė oficialaus sektoriaus skolos sumažinimo klausimą. Tuo buvo pasiųsta žinutė, kad privačių obligacijų turėtojų „apkarpymas“ gali būti nepakankamas norint Graikijai grąžinti finansinį stabilumą.