inPaskutiniu metu pasirodė įvairių euro zonos makroekonominių duomenų – BVP, verslo pasitikėjimo indeksai, mažmeninės prekybos rodikliai, kurie nebuvo itin džiuginantys, tačiau ir ne tokie silpni, kad Europos centrinis bankas (ECB) vėl ryžtųsi nurėžti bazinę palūkanų normą. ECB balandžio 4 d. vykusiame posėdyje paliko galioti 1 procento bazinę palūkanų normą, kaip ir prognozavo „Danske Markets“ analitikai.
Šiuo metu ECB stebi, kokios įtakos euro zonos plėtrai turės banko įvykdyti 3 metų termino lengvatinių paskolų aukcionai. Tikėtina, jog euro zona išlips iš recesijos jau greitai, o ECB dar iki 2014 m. pradžios nesiryš didinti bazinės palūkanų normos.
Įtampa atslūgo
Labiausiai tikėtinas scenarijus – ECB nekeis bazinės palūkanų normos iki 2014 m. pradžios. Pirmiausia dėl to, jog rinkos dalyvių lūkesčiai šviesėjo jau nuo 2011 m. gruodžio, ir ne vien dėl ECB likvidumo skatinimo veiksmų (LTRO).
Euro zonos makroekonominiai rodikliai jau ieško dugno atsispyrimui, o JAV duomenys rodo atsigavimo ženklus. Sankcijos Iranui brangina naftą, tad kovo mėnesį euro zonos infliacija siekė 2,6 proc. ir vis dar pranoko ECB siekiamą palaikyti 2 proc. lygį šiemet. Vargu, ar ECB bandys kovoti prieš augančias naftos kainas keliant bazinę palūkanų normą.
ECB į rinkas įliejo pigių pinigų, makroekonominiai rodikliai smarkiai nebeblogėja, o infliacijos augimo tempai nėra agresyvūs. Netrūksta analitikų, kurie tikisi, kad šiemet euro zonos metinis BVP bus neigiamas, tačiau „Danske Markets“ prognozuoja, jog per 2012 m. euro zonos ūkis pasistiebs 0,3 proc.
Teigiamas investuotojų nuotaikas atspindi ir per pirmąjį šių metų ketvirtį dviženkliais skaičiais pakilę pagrindiniai akcijų indeksai. Be to, rinkoje įvairių terminų tarpbankinės paskolų palūkanų normos eurais (EURIBOR) jau yra nuriedėjusios į istorines žemumas.
Klaidų nekartos
ECB praeityje jau du kartus kėlė bazinę palūkanų normą, tačiau tai nepadėjo pasiekti norimų tikslų – suvaldyti infliacijos, pernelyg neapribojant ekonomikos plėtros. Rinkos dalyviai tikisi, jog centrinis bankas tokios klaidos nebepakartos.
Vertinant dabartinę padėtį – aukštą nedarbo lygį, menkai tikėtina, jog kylančios naftos kainos didintų darbo užmokestį. Priešingai, brangstanti nafta turėtų nuslopinti vartotojų perkamąją galią bei paklausą.
Atsižvelgiant į pakankamai realią galimybę, jog energetinių žaliavų kainos pasieks dar didesnes aukštumas, ateityje euro zonai labiau reikės bazinių palūkanų normų mažinimo nei didinimo.
Kęstutis Celiešius
„Danske“ banko Finansų maklerio skyriaus vadovas
