euro zona

Europos Komisijos (EK) prognozėmis, euro zonos ekonomika 2012 metais susitrauks 0,3 proc., praneša BBC. Ankstesnėje lapkričio mėnesio prognozėje buvo planuojamas 0,5 proc. prieaugis. „Manoma, kad netikėti atsigavimo trikdžiai, pastebėti 2011 m. pabaigoje, bus neišvengiami ir pirmuosius du 2012 m. ketvirčius“, - teigė Europos Komisija. Tačiau kartu pridūrė, kad 17 šalių blokas susidurs su „švelnia“ recesija ir kad stabilizavimo požymių jau pastebima.

Euro zonos finansų ministrai susitarė dėl paramos Graikijai skyrimo, tačiau šia naujiena džiaugiasi ne visi, nes šalies gyventojų laukia griežtas taupymas, rašo „guardian.co.uk“. Europos Sąjungos (ES) pareigūnai teigia, kad suplanuoto 15 proc. atlyginimų apkarpymo neužteks. Prieš tai atlyginimai jau buvo sumažinti 30 proc. Pareigūnai prognozuoja, kad šiemet Graikijos ekonomika susitrauks 4,5 proc., kitąmet bus sąstingis, o 2014-aisiais ir vėl ims augti.

Europos Sąjungos (ES) finansų ministrai susitarė dėl antrojo finansinės paramos paketo Graikijai skyrimo. Kaip skelbia šaltiniai, artimai susiję su derybomis, tam, kad Graikijai būtų skirta antrasis finansinės paramos paketas, šalis turi įsipareigoti, kad jos skola iki 2012 m. neviršys 121 proc. BVP. Graikijai bus skirta 130 mlrd. eurų parama. Galutinis sutarties tekstas dar rengiamas, pastebima pranešime.

Pirmadienį susirinkę Europos lyderiai vėl sugrįžo prie paskolos skyrimo Graikijai klausimo. Sprendžiama, ar skirti antrąją  paskolos paketo dalį (130 mlrd. eurų), be kurio kovo viduryje šaliai grėstų bankrotas. Graikijos finansų ministras Evangelos Venizelos teigia, kad šalis patenkino visas paskolos paketui gauti būtinas sąlygas ir tikisi gauti kreditorių pritarimą, tačiau derybos dėl paskolos tęsis iki paskutinės akimirkos, informuoja AFP.

Kinija užėmė antrą vietą pagal perkamo aukso kiekius. 2011 metais šalis įsigijo 770 tonų tauriojo metalo, nusileisdama vien Indijai (993 t), rašo „Telegraph“. Pasaulio aukso tarybos ekspertų nuomone, jau šiais metais Kinija gali tapti didžiausia aukso vartotoja pasaulyje. Pasak ekspertų, šalyje auga ne tik aukso papuošalų paklausa, bet didėja ir investicijos į taurųjį metalą. Tai ypač aktualu Kinijoje, kurios nekilnojamojo turto sektorius gana silpnas, pastebi ekspertai.

Šiemet susiliejimų ir įsigijimų (M&A) skaičius pasaulyje mažės, taip pat kris tokių sandorių vertės, tačiau Lietuvoje situacija išliks daug optimistiškesnė ir ženklaus tokių sandorių mažėjimo mūsų rinkoje nesitikima, prognozuoja KPMG ekspertai. Pasaulinėmis šios rinkos lyderėmis KPMG mato Didžiąją Britaniją ir JAV; blogiausiai, anot ekspertų, susiliejimų ir įsigijimų sandorių rinkoje seksis Indijai ir Vokietijai.

Šių metų sausio 13 dieną reitingų agentūra „Standard & Poor‘s“ („S&P“) sumažino 9 euro zonos valstybių skolinimosi reitingus. Prancūzija ir Austrija neteko aukščiausio AAA skolinimosi reitingo, o finansų rinkoms buvo pasiųstas perspėjimo signalas dėl regiono finansinės būklės, rašo naujienų portalas „Reuters“. Dėl šių įvykių dėmesio centre atsidūrė tokius sprendimus priiminėjančios reitingų agentūros.

Kai kurios euro zonos šalys daugiau nebenori, kad Graikija joje liktų, pareiškė Graikijos finansų ministras Evangelos Venizelos. „Tokios šalys žaidžia su ugnimi“, – ministro žodžius cituoja BBC. Tuo tarpu Graikija stengiasi parengti galutinį išlaidų mažinimo planą, kaip to reikalauja Europos Sąjunga (ES) ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) mainais į finansinę paramą.

Iškart kelios Europos ekonomikos ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį įžengė į recesiją antrą kartą per pastaruosius trejus metus, praneša AFP. Recesija konstatuojama, kai du ketvirčius iš eilės smunka bendrasis vidaus produktas (BVP). Italijos ir Nyderlandų BVP per spalio-gruodžio mėnesius, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, sumažėjo 0,7 proc., be to, nuosmukis tiek Italijoje, tiek Nyderlanduose buvo didesnis nei prognozavo analitikai. Prognozuojama, kad BVP Italijoje smuks ir 2012 metais.

Tokiją aplenkęs Ciurichas pirmą kartą per 20 metų tapo brangiausiu pasaulio miestu, rodo organizacijos „Economist Intelligence Unit“ tyrimas.Anot pasaulinio pragyvenimo išlaidų tyrimo, į pirmąjį brangiausių miestų penketuką taip pat pateko Ženeva, Osaka ir Oslas, praneša CNN.

Graikija bankrutavo, buvo pažeminta ir skęsta ugnyje. Kokiu būdu šalis, kurioje gimė demokratija, priėjo liepto galą? Graikijoje, demokratijos lopšyje, ir šiandien nėra įmanoma protestuoti, nors karinę diktatūrą čia nuvertė dar 1974-aisiais, teigia „The Guardian“. Sekmadienio vakarą dešimtys tūkstančių graikų pabandė surengti taikią demonstraciją prie parlamento rūmų. Prieš juos tuojau pat buvo panaudotos ašarinės dujos.

Europos Sąjungos (ES) parengtoje ataskaitoje, kurioje buvo nagrinėjami regiono šalių makroekonominiai duomenys iki 2010-ųjų metų, įspėjama, kad 12-ai valstybių, tarp jų Italijai ir Ispanijai, dėl viešų skolų ir konkurencingumo stygiaus gresia naujos ekonomikos krizės, rašo „EUobserver“. Ataskaitoje Belgija, Bulgarija, Kipras, Danija, Suomija, Prancūzija, Italija, Vengrija, Slovėnija, Ispanija, Švedija ir Didžioji Britanija raginamos atidžiai peržiūrėti savo makroekonomines politikas.

Euro zonos finansų ministrai atidėjo sprendimą dėl naujų paskolų skyrimo Graikijai, nes šalis neįvykdė tarptautinių kreditorių iškeltų sąlygų, būtinų gauti naują paskolų paketą, informuoja AFP. Euro zona reikalavo, kad Graikijos finansų ministras trečiadienį atvyktų į Briuselį ir išdėstytų, kaip ketina sutaupyti papildomus 325 mlrd. eurų, bei pateiktų raštiškus politikų pasižadėjimus įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) nurodytas taupymo priemones.

Vokietijos ekonomikos ministras Philippas Roesleris pirmadienį įspėjo pernelyg nesidžiaugti tuo, kad Graikijos parlamentas patvirtino būtiną naujų taupymo priemonių planą, bei gynė Berlyno ir Briuselio spaudimą Graikijai, informuoja AFP. Vietos televizijai Ph. Roesleris sakė, kad Graikijos parlamento balsavimas už taupymo priemones „iš esmės buvo būtinas“, tačiau, anot jo, tai vis tiek yra žingsnis teisingo kelio link.

Graikijos parlamentas patvirtino prieštaringai vertinamą naujų taupymo priemonių planą, kurio mainais už 130 mlrd. eurų paskolų paketą reikalauja euro zona ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF), praneša BBC. 199 parlamentarai balsavo už, o 74 pasisakė prieš naująjį taupymo planą. Tuo metu prie parlamento pastato susirinkę protestuotojai mėtė akmenis ir Molotovo kokteilius, buvo padegti keli pastatai.

Graikijos pažadai imtis griežtų taupymo priemonių nebėra pakankami, nes šalis sulaužė daug tokių duotų pažadų ir dabar, atsidūrusi „bedugnėje duobėje“, privalo imtis kardinalių sprendimų, teigia Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble. Griežtame interviu laikraščiui „Welt am Sonntag“ ministras taip pat teigė, kad tik nuo pačios Graikijos priklauso, ar ji išliks euro zonos nare, dėdama pastangas atkurti savo konkurencingumą. „Mums Graikijos pažadų jau nepakanka, – sakė W. Schaeuble.

Euro zonos finansų ministrai pareiškė abejones dėl naujojo Graikijos taupymo priemonių plano prieš susitikimą Briuselyje, kur bus nuspręsta dėl 130 mlrd. eurų siekiančios paramos, skelbia BBC. Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble teigė, jog Graikijos taupymo planas „dar nepasiekė lygmens, kada būtų galima jį patvirtinti“. Graikijos vyriausybė ketvirtadienį po ilgai trukusių derybų susitarė dėl galutinio valstybės biudžeto išlaidų mažinimo plano.

Dėl euro zonos skolų krizės žlunga vis daugiau bendrovių, todėl pernai grėsmė iškilo daugiau nei 1,5 mln. darbo vietų Europoje, informuoja AFP. Bendrovės „Creditreform“ atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad nemokių bendrovių skaičius 15-oje senųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių narių bei Norvegijoje ir Šveicarijoje pernai padidėjo 0,3 proc., iki 174 tūkst. 917. Išaugęs bendrovių bankrotų skaičius kelia vis didesnę grėsmę darbo vietoms, pernai grėsmė iškilo 1,5 mln.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso antradienį patikino, kad Graikija liks euro zonoje. Tokią nuomonę jis pareiškė po to, kai Komisijos vicepirmininkė Neelie Kroes pareiškė, kad Graikijos pasitraukimas iš euro zonos nenugramzdintų bendros valiutos sąjungos į krizę, informuoja AFP. „Norime Graikijos euro zonoje. Graikijos pasitraukimo iš euro zonos kaina būtų didesnė nei tolesnės paramos jai teikimas“, – žurnalistams sakė J. M. Barroso.

Daugiau kaip pusė Vokietijos gyventojų mano, kad Graikija turėtų pasitraukti iš euro zonos ir vėl įsivesti savo nacionalinę valiutą drachmą. Tai rodo naujausio sociologinio tyrimo duomenys, kuriuos sekmadienį paskelbė laikraštis „Bild am Sontag“. Tokios nuomonės yra 53 procentai apklaustųjų. Matyti Graikiją euro zonoje nori tik 34 procentai suaugusių VFR gyventojų. Sekmadienį vyksta intensyvios derybos, kurių tikslas – suderinti dar 130 milijardų eurų pagalbos suteikimo Graikijai sąlygas.

Finansinė parama sunkumų drebinamai Graikijai gali būti padidinta dar 15 mlrd. eurų. Būtent tiek prireiks Atėnams padengti savo įsiskolinimus, atsižvelgus į privačių investuotojų sutikimą nurašyti dalį šalies skolos. Ši suma papildys antrąjį paramos paketą, kuris kol kas siekia 130 mlrd. eurų, praneša AP, remdamasi savo šaltiniais. Būtinas lėšas arba skirs euro zonos šalys, arba jos bus nurašytos centrinių bankų ir privačių kreditinių organizacijų.

Naujos patikimos apklausos rezultatai atskleidė, kad euro zonos bankai rodo vis mažiau noro skolinti, o vartotojai nenoriai skolinasi, rašo „EUobserver“. Per pastarąsias šešias savaites Europos centrinis bankas (ECB) apklausė 124 euro zonos bankų atstovus, atsakingus už paskolų teikimą. Apklausos rezultatai atskleidė, kad „smarkiai išaugo“ baimės lygis tiek tarp skolintųjų, tiek tarp besiskolinančiųjų. Dėl šios paskolų mini krizės Europai šiemet bus sunkiau išvengti recesijos.

Bendra Europos valiuta išliks tik tuomet, jei euro zona taps federacija, ketvirtadienį laikraštyje „Lidove noviny“ išspausdintame straipsnyje teigia Čekijos premjeras Petras Nečasas, kuris taip pat klausia, ar Čekijos Respublika nori įsivesti eurą pagal naujas sąlygas ir kada šalis turėtų tai padaryti. „Šiuo metu euro zona neturi kito pasirinkimo –arba ji suirs, o to nenori niekas, arba ji pereis prie federalinio ekonominio subjekto“, savo straipsnyje rašo P. Nečasas.

Praėjusių metų pabaigoje nedarbas euro zonoje pasiekė rekordines aukštumas, skelbia agentūra „Eurostat“. Septyniolikoje Europos Sąjungos valstybių, kurias vienija bendra valiuta, gruodžio mėnesį buvo 10,4 procentai bedarbių. Lapkričio mėnesį nedarbo lygis siekė 10,3 proc., skelbia bbc.co.uk. Gruodį net 16,5 mln. žmonių euro zonoje neturėjo darbo, 751 tūkst. daugiau nei prieš metus. Didžiausias nedarbo lygis fiksuotas Ispanijoje (22,9 proc.), žemiausias – Austrijoje (4,1 proc.

Savaitės pradžioje Europos rinkose ir vėl slogios nuotaikos, nes atsinaujinęs susirūpinimas dėl Graikijos erzina investuotojus. Bet tai nesutrukdė Lietuvai surengti sėkmingą vienų metų trukmės obligacijų aukcioną būtent tada, kai šalis pranešė, kad jos ekonomika praėjusiais metais išaugo 4,3 procento, rašo „The Financial Times“. ELTA primena, kad, negalutiniais Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) prieaugis, palyginti su 2010 m., sudar...

Euro zonos bankai prašys du kartus padidinti paramą, kurią skiria Europos centrinis bankas (ECB). Apie tai rašo „The Financial Times“,remdamasis bankų atstovais. aip rašo laikraštis, jei ECB sutiks su bankų prašymais, 2012 m. vasarį parama finansinėms įstaigoms gali padidėti iki trilijono eurų. Kai kurie stambiausių Europos bankų vadovai, nepanorę skelbti savo pavardžių, pranešė laikraščiui apie savo ketinimus prašyti ECB netgi ne padvigubinti, o patrigubinti finansinę paramą.

25 iš 27 Europos Sąjungos (ES) šalių nusprendė pasirašyti naują fiskalinės drausmės sutartį, kuria siekiama sugriežtinti biudžeto drausmę, praneša BBC. Čekija ir Didžioji Britanija atsisakė pasirašyti šią sutartį. Britų ministras pirmininkas Davidas Cameronas teigė, kad jo vyriausybė imsis veiksmų, jeigu sutartis kels grėsmę šalies interesams. Pasak D. Camerono, jis yra „teisėtai susirūpinęs“ dėl ES institucijų veiksmų siekiant įgyvendinti fiskalinę sutartį.

27 Europos Sąjungos (ES) valstybių narių vadovai Briuselyje susirinko į neformalų Europos Vadovų Tarybos posėdį, kuriame turėtų būti pritarta Europos finansinės drausmės sutarčiai. Taip pat bus svarstomos priemonės Europos ekonomikos augimui ir užimtumui skatinti. Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad sutartis nepakankamai ambicinga, praneša BBC.

Metiniai Lietuvos ūkio augimo tempai 2011 m. buvo įspūdingi – ekonomika augo sparčiausiai per paskutinius trejus metus – 5,8 proc. IV ketvirtį Lietuvos ekonomikos metinis augimas sulėtėjo iki 4,3 proc. ir buvo šiek tiek mažesnis nei prognozavo „Danske“ bankas (5,0 proc.). Lietuvos ekonomikos priklausomybė nuo išorinių veiksnių išlieka didelė. Įvertinus pakankamai neigiamas pasaulines tendencijas, lūkesčiai dėl palaipsniui mažėjančių ekonomikos apsukų buvo pamatuoti.

Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti Danija pradeda aiškintis valstybių narių poreikius sudarant septynerių metų Bendrijos biudžetą. Derybos dėl šio biudžeto yra vadinamos vienos sudėtingiausių, nes dalis valstybių ragina stipriai mažinti finansavimą. Lietuva ir kitos šalys tokiai pozicijai nepritaria ir baiminasi, kad gaus mažiau pinigų iš Europos Sąjungos nei iki šiol.

Reitingų agentūra „Fitch“ penktadienį sumažino penkių eurozonos šalių skolinimosi reitingus. Į agentūros akiratį pateko Ispanija, Italija, Belgija, Slovėnija ir Kipras. Taip pat pablogintos prognozės Airijai. Agentūros teigimu, šių šalių prasta finansų būklė ir pažeidžiamumas kelia didelį nerimą rinkoms.

Euro grupės, jungiančios euro zonos finansų ministrus, pirmininkas, Liuksemburgo premjeras Jeanas Claude'as Junckeris mano, kad Graikijos valstybės-kreditoriai turėtų nurašyti dalį Graikijos skolos, penktadienį praneša Belgijos agentūra „Belga“. Kiek anksčiau ES nurodė privatiems kreditoriams nurašyti iki 50 proc. Graikijos skolos – taip šalies skolos našta (300 mlrd. eurų) sumažėtų 100 mlrd. eurų.

Milijardierius investuotojas George'as Sorosas, sakydamas kalbą Davose, susirinkusiai auditorijai be jokių užuolankų kalbėjo apie Europos Sąjungos finansines problemas, rašo portalas CNBC. Jis teigė, kad Europa yra įklimpusi į „nuosmukio spiralę“, kuri pati save sustiprina.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Lietuvos prisijungimui prie rengiamos euro zonos sutarties, kuria būtų užtikrinama didesnė fiskalinė drausmė ir stipresnis ekonominės politikos koordinavimas, pranešė Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius.

Investuotojų pasitikėjimas Europa sustiprės, jeigu Europos finansinio stabilumo fondas (EFSF) ir Europos stabilumo mechanizmas (EMS) nuspręs susivienyti į bendrą Europos struktūrą, pareiškė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde. „Jeigu abu šie fondai galėtų sudaryti „bendrą Europos taupyklę“, tai taptų galingu signalu, sustiprinančiu investuotojų pasitikėjimą Europa“, - pažymėjo TVF vadovė.

Dauguma rodiklių byloja, kad euro zona yra recesijoje. Dėl lėtesnių nei anksčiau prognozuota Lietuvos eksporto augimo tempų „Danske“ bankas mažina šalies ekonomikos augimo prognozes nuo 3,8 proc. iki 2,7 proc. šiais metais. Remiantis prognozėmis, euro zonos ekonomikos augs 0,3 proc. šiais metais, tačiau nuosmukis bus trumpas. „Danske“ bankas prognozuoja, kad jau 2013 m. augimas paspartės iki 1,5 proc.

Vengrijai jau kuris laikas nesiseka, jos valiuta forintas nuolat krito palyginti su euru, o skolinti pinigų šaliai niekas irgi nenori, praneša „Panorama“. Praeitą mėnesį Vengrijos valiuta forintas labai smarkiai krito palyginti su euru. O kainos ir taip žemesnės 20 procentų. Vengrijos valiuta forintas pernai nuo metų pradžios smuko net 12 procentų, o daugelis Vengrijos gyventojų pasiskolinę Šveicarijos frankais, kurie pastaruoju metu nuolat brango.

Stiprus Europos ekonomikos atsigavimas mažai tikėtinas, net jeigu gresianti recesija bus silpna, antradienį pareiškė Pasaulio bankas. Artimiausioje ateityje Europos ekonomikos augimas bus menkas, jį apsunkins skolos, kurios suvaldomo lygio gali nepasiekti iki 2030-ųjų. Bankas teigia, kad Europą gali išgelbėti tik didelės reformos vyriausybėse.

Euro zonos ekonomika 2012 metais susitrauks 0,3 proc. ir šiek tiek paaugs 2013 metais. Viso pasaulio ekonomika abejais metais paaugs po 3,1 proc., sako „Swedbank“ analitikai. Dabartinę Europos Sąjungos (ES)  šalių ekonomikos situaciją „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis palygino su alpinistais, kopiančiais į kalną. Vienas neatsargus bet kurio alpinisto žingsnis sukeltų pavojų visiems, kopiantiems iš paskos. „Yra 40 proc.

Šiais metais turėtume gerokai priartėti prie galimybės įsivesti vieningą Europos Sąjungos (ES) valiutą. Europos Komisija ir Europos centrinis bankas šiemet vertins Lietuvos atitiktį Mastrichto kriterijams, rašo „Lietuvos žinios“. Kai kurių ekonomistų vertinimu, realu, kad Lietuva juos atitiks dar šiemet, taigi jau 2014-aisiais galėtume įsilieti į euro zoną. Neviršijus reikiamo biudžeto deficito lygio ir aprimus infliacijai formalių kliūčių tam gali nebelikti.

Dėl euro zonos skolų krizės, silpnos pasaulio ekonomikos būklės ir artėjančių prezidento rinkimų nuotaikos Prancūzijos gamybos sektoriuje sausį netikėtai subjuro. Pasitikėjimo sumažėjimas sustiprino ekonominio pesimizmo nuotaikas šalyje. Nacionalinio statistikos biuro „Insee“ duomenimis, gamybos sektoriaus nuotaikų indeksas sumažėjo nuo 94 punktų gruodį iki 91 punkto sausį. Tai žemiausias rodiklis nuo 2010-ųjų vasario.

Vasarą reitingų agentūra „Standard & Poor's" (S&P) sumažino neliečiamu laikytą JAV AAA skolinimosi reitingą. Pasaulis nesugriuvo. Sausio viduryje ta pati agentūra užsimojo dar labiau: vienu laipteliu nukirto antros pagal dydį Europos ekonomikos Prancūzijos aukščiausią reitingą, kuris nebuvo liestas nuo pat 1975 metų. Kartu su juo per vieną vietą žemyn buvo sumažinti Austrijos, Maltos, Slovakijos ir Slovėnijos reitingai, o per du – Italijos, Ispanijos, Portugalijos ir Kipro.

Europos akcijų biržų augimas išblėso ir artimiausių savaičių įvykiai gali nulemti, ar ir kada mes sulauksime naujo investuotojų nuotaikų nuosmukio Europos atžvilgiu, rašo „Business Insider“. Šią savaitę Europos vadovai pradeda susirinkimų maratoną, kurį užbaigs sausio 30 įvyksiantis Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimas. Tačiau iki tol įvyks dar nemažai esminių įvykių, nuo kurių gali priklausyti Europos ateitis.

Jeigu Tarptautinis Valiutos Fondas (TVF) neegzistuotų, tuomet kas nors neišvengiamai turėtų sukurti panašią instituciją, rašo „The Telegraph“ apžvalgininkas Jeremy Warneris. Neretai TVF taiko griežtas ir skausmingas priemones, todėl ši institucija sulaukia nemažai kritikos, vis dėlto reikia pripažinti, kad šalims, nuo kurių nusigręžė rinkos, ji tampa paskutinės vilties skolintoju, leidžiančiu nors trumpam atsikvėpti ir imtis reformų.

Trečiadienio rytą vėl kiek šoktelėjo degalinių švieslenčių skaičiai ties benzino ir dyzelino kainų stulpeliais. Kai kuriuose didžiųjų Lietuvos miestų „Statoil“ degalinėse A98 benzino kaina pakilo iki 4,76 Lt/l., A95 iki 4,67 Lt/l., dyzelino iki 4,27 Lt/l., rodo kurokainos.lt. Nuo 2012 metų pradžios A98 benzino kainos paaugo maždaug 20 centų, panašiai tiek kilo ir dyzelino kainos.

Pasaulio bankas perspėjo besivystančias šalis būti pasiruošusioms „realiai“ grėsmei, kad, pagilėjus euro zonos skolų krizei, pasaulio ekonomika gali nugrimzti į 2008-2009 metais išgyventą nuosmukį. Pasaulio bankas sumažino ekonomikos augimo prognozes ir savo naujausioje oficialioje ataskaitoje teigia, kad Europą tikriausiai jau ištiko recesija. Jeigu euro zonos skolų krizė pagilės, pasaulio ekonomikos augimo prognozė bus dar prastesnė.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy pirmadienį stengėsi neteikti didelės reikšmės aukščiausio AAA reitingo praradimui. Penktadienį „Standard & Poor's“ (S&P) sumažino devynių euro zonos valstybių, tarp jų ir Prancūzijos, skolinimosi reitingą. N. Sarkozy teigia, kad agentūros sprendimas nepaveiks Prancūzijos planų įgyvendinti reformas ir mažinti biudžeto deficitą. „Mano giliu įsitikinimu, tai nieko nekeičia.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia pritarianti griežtesnei euro zonos ir visos Europos Sąjungos (ES) fiskalinei kontrolei, kuri leistų užkirsti kelią nepamatuotam išlaidų didinimui bei politiniam populizmui. Antradienį „Žinių radijui“ Prezidentė sakė, jog mažoms ir į eksportą orientuotoms ekonomikoms būtinas stabilumas didesnėse eksporto rinkose, ko šiuo metu dažnai pasigendama.

Pirmadienį Europos centrinis bankas (ECB) pranešė, kad praėjusią savaitę įsigijo trigubai daugiau euro zonos vyriausybių obligacijų, praneša AFP. Praėjusią savaitę ECB įsigijo euro zonos vyriausybių obligacijų už 3,76 mlrd. eurų, o ankstesnės savaitės suma siekė 1,10 mlrd. eurų. Tačiau ši suma toli gražu nesiekia praėjusios vasaros rodiklių, kai per vieną rugpjūčio savaitę ECB įsigijo obligacijų už 22 mlrd. eurų.