Graikijoje, demokratijos lopšyje, ir šiandien nėra įmanoma protestuoti, nors karinę diktatūrą čia nuvertė dar 1974-aisiais, teigia „The Guardian“. Sekmadienio vakarą dešimtys tūkstančių graikų pabandė surengti taikią demonstraciją prie parlamento rūmų. Prieš juos tuojau pat buvo panaudotos ašarinės dujos. Nuodingi debesys – toks buvo valdžios atsakas ne tik į žmonių pasipriešinimą prieš naująjį taupymo priemonių paketą, tačiau ir į baimę, kuri slypi už dabartinių įvykių, praneša „Inopressa“.
Po demonstracijos išvaikymo jaunieji anarchistai, neturintys nieko bendro su tipiškais demonstrantais, pradėjo deginti bankus, parduotuves ir kavines. Neramumai nukreipė dėmesį nuo balsavimo parlamente, kuris galiausiai priėmė naujas ekonomikos gelbėjimo priemones, kurių reikalavo Europos Sąjunga. „Mes tik norėjome pasinaudoti savo demokratinėmis teisėmis“, – teigė studentė Angela Ekonomu, stovėdama prie banko griuvėsių. „Nukenčia ne politikai. Nukenčia žmonės. O priemonės, kurias dabar priiminėja, ne tik žlugdo kūrybinę dvasią, tačiau ir sėja neviltį“, – teigia ji.
Graikija ne tik atsidūrė ant ekonominio kracho slenksčio, tačiau taip pat rizikuoja tapti nevaldoma. Ekonomikos priemonės, kurių reikalauja „kreditorių trijulė“ – Europos Sąjunga, Europos Centrinis Bankas ir Tarptautinis Valiutos Fondas – sukelia griaunamąjį efektą. Nedarbo lygis, kuris kažkada buvo mažiausias visoje Europos Sąjungoje, priartėjo prie 21 procento, pramonė jau praktiškai bankrutavo, kasdien žlunga šimtai smulkesnių verslo įmonių. Gatvėse – pilna valkatų.
Naujų algų ir pensijų apkarpymų požymiai sutelkė įsiutusius graikus. Sekmadienio demonstracijoje skubėjo sudalyvauti iki šiol neregėtas viduriniosios klasės atstovų skaičius – krizė pasiekė ir juos. Pensininkas Panagiotis Ierogaloiannis gyvena už 500 eurų per mėnesį. Jis prisimena badą per šaltą 1941-ųjų metų žiemą: „Dabar pas mus irgi karas, tik kitoks – ekonominis“. Sakydamas šiuos žodžius, jis parodo į medinę lazdą, kurią nešioja su savimi, kad apsigintų nuo policijos ir padugnių, išnaudojančių demonstracijas savo tikslams.
Kitos išeities nėra, teigia ministras pirmininkas Papademosas, žadantis, kad nauja refinansavimo programa ekonomikai leis atsikvėpti. Tačiau daugelis mano, kad karas su krize jau pralaimėtas, ir reikėtų pradėti viską nuo nulio. Mokesčių inspektoriai , kuriems nebepavyksta gauti kyšių, tiesiog nustojo dirbti. Dėl to ekonominė padėtis tik dar labiau pablogėjo. Graikija atsidūrė tarp dviejų ugnių – bandydama išvengti oficialaus bankroto, ji imasi reformų, kurios sunaikina rinką ir stiprina recesiją. Plane, pasiūlytame Berlino, augimas ir vystymasis užima toli gražu ne pačią garbingiausią vietą. Nobelio premijos laureatas, ekonomistas Paulas Krugmanas yra įsitikinęs, kad Graikija jau faktiškai paskelbė defoltą: „Klausimas tik vienas – ar ji paliks euro zoną?“
Taip pat skaitykite:
Dauguma vokiečių norėtų pašalinti Graikiją iš euro zonos
Europos Komisija sveikina Graikijos parlamento sprendimą sumažinti išlaidas
