Vasarą reitingų agentūra „Standard & Poor's" (S&P) sumažino neliečiamu laikytą JAV AAA skolinimosi reitingą. Pasaulis nesugriuvo. Sausio viduryje ta pati agentūra užsimojo dar labiau: vienu laipteliu nukirto antros pagal dydį Europos ekonomikos Prancūzijos aukščiausią reitingą, kuris nebuvo liestas nuo pat 1975 metų. Kartu su juo per vieną vietą žemyn buvo sumažinti Austrijos, Maltos, Slovakijos ir Slovėnijos reitingai, o per du – Italijos, Ispanijos, Portugalijos ir Kipro. Pastarosios dvi šalys atsidūrė spekuliatyvinio reitingo zonoje. Rinkos nereagavo Daliai skaitytojų gali pasirodyti, kad po tokios žinios rinkų rodikliai turėtų pasukti neigiama kryptimi, tačiau jų reakcija buvo nedidelė.
Prancūzija ir Ispanija išplatino vidutinio ir ilgo laikotarpio skolos popierių už 14,6 mlrd. eurų (50,37 mlrd. litų). Jiems tai pavyko padaryti pigiau nei prieš reitingų sumažinimą. Prancūzijos dvejų metų trukmės obligacijų pajamingumas siekė 1,05 proc., kai praėjusį spalį jis buvo 1,58 procento. Ispanijos dešimties metų trukmės obligacijų pajamingumas buvo 5,403 proc. vietoj 6,975 proc. praėjusį lapkritį. Liūdnesnė padėtis Portugalijoje. Jos reitingui tapus spekuliatyviam, daugelis fondų vadovaudamiesi vidinėmis investavimo taisyklėmis buvo priversti atsisakyti jos vertybinių popierių. „Žmonės to laukė ir tai tebuvo viena reitingų agentūra“, – menką rinkų reakciją komentavo „Brown Brothers Harriman" pasaulinės valiutų strategijos vadovas Marcas Chandleris. S&P dar gruodį įspėjo 15 šalių, tarp jų ir Vokietiją bei Prancūziją, kad jų reitingai peržiūrimi. Kitos reitingų agentūros taip pat prabilo apie galimus reitingų mažinimus. „Fitch“ praėjusį ketvirtadienį pranešė, kad peržiūrėjusi Belgijos, Ispanijos, Slovėnijos, Italijos, Airijos ir Kipro reitingus gali juos sumažinti viena ar dviem padalomis. Sprendimą per nauja įvertinti šių šalių reitingus „Fitch“ priėmė dar gruodžio 16 dieną. „Moody's“ paskelbė, kad kol kas palieka Prancūzijos AAA reitingą, tačiau vėliau šį ketvirtį jis bus peržiūrėtas. Anot agentūros, aukščiausiam įvertinimui pavojų gali kelti auganti viešojo sektoriaus skola ar euro zonos skolų krizės paūmėjimas. Sulaukė kritikos Iškart po S&P nuosprendžio agentūros link nuskriejo tuzinas aukščiausių pareigūnų kritikos strėlių. Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Scaeuble teigė, kad agentūra galimai ne išsamiai įvertino su sunkumais susiduriančių Europos šalių pastangas sumažinti biudžeto deficitus. Pasak jo, sutarta, kad reikia mažinti agentūrų įtaką. Pernai spalį buvo pasiūlyta Europos finansų rinkos prižiūrėtojams suteikti teisę įšaldyti šalių, kurioms suteikta finansinė pagalba, kredito reitingus.
Kitas Vokietijos politikas, šalies užsienio reikalų ministerijos vadovas Guido Westerwelle teigė, kad Europa turi steigti savo nepriklausomas reitingų agentūras, užuot pasikliovusi amerikiečių agentūromis. Europos Sąjungos ekonomikos ir pinigų reikalų komisaras Ollis Rehnas S&P sprendimą pavadino neatsakingu ir sakė, kad dėl to apgailestauja, nes euro zona ėmėsi ryžtingų veiksmų, kuriais pavyko šiek tiek nuraminti finansų rinkas. S&P vadovas Dougas Petersonas pirmajame interviu, kai tapo šios agentūros vadovu, sakė, kad jo valdoma bendrovė sekė nustatytais vertinimo kriterijais, kurie buvo sugriežtinti prieš JAV reitingo sumažinimą. „Komanda, vertinanti skolinimo reitingus, yra pasaulinės klasės“, – sakė jis. Parodė realybę „Time“ rašo, kad S&P sprendimas atskleidė, kaip rimtai turi aukotis euro zonos valstybės, kad išsaugotų eurą. Europos lyderiai tikina, kad pertvarkos juda teigiama kryptimi, tačiau reitingų agentūra mano, kad jų veiksmų esamoms problemos išspręsti nepakanka: „Jų siūlymai nesuteikia pakankamai pagalbos nei su problemomis susiduriančioms šalims, nei pakankamai teikia struktūrinių pokyčių euro zonos veikimo modeliui.“ Agentūra taip pat išreiškė susirūpinimą, kad Europos lyderiai tinkamai neįvertina tikrųjų krizės priežasčių. „Jų nuomone, dabartiniai finansiniai neramumai kyla dėl periferinių valstybių palaidos fiskalinės politikos. Mes manome, kad dabartinės finansinės problemos yra išorinio disbalanso ir konkurencinių skirtumų tarp euro zonos branduolio ir periferinių šalių pasekmė„, – teigiama S&P pranešime. Europa karpydama biudžetus ir didindama mokesčius silpnina ekonomikas, todėl joms tampa sunkiau pasiekti iškeltus fiskalinius tikslus, o tai veda į kitą biudžeto karpymo ir mokesčių didinimo etapą. Galiausiai ekonomikos panyra į recesiją, skolinimosi kaina kyla ir tai didina spaudimą šalių finansams. Taip Europa atsiduria užburtame rate. Lietuvos nepaveiks Skaičiuojama, kad šiemet Lietuvai teks pasiskolinti iki 10,3 mlrd. litų. Du trečdalius šios sumos tikimasi pasiskolinti tarptautinėse rinkose. „Ekonomika.lt“ pašnekovai tikino, kad S&P sprendimas sumažinti devynių Europos šalių reitingus Lietuvai skolinimo kainos padidinti neturėtų. „Lietuvos reitingai šiuo metu yra stabilūs, – teigė finansų ministrė Ingrida Šimonytė. – Neapibrėžtomis sąlygomis, kuriomis finansų rinkos gyvuoja pastarąjį pusmetį, galbūt sunku tikėtis, kad reitingus bus skubama gerinti, net jeigu šalis vykdo nuoseklią ir atsakingą finansų politiką. Konkrečių euro zonos valstybių reitingų peržiūrėjimas yra susijęs su tų valstybių, taip pat euro zonos, kaip pinigų sąjungos, esamomis ar potencialiomis problemomis, kurias įžvelgia pati reitingų agentūra. Žinoma, didesnės dalies valstybių reitingų peržiūrėjimas vienu metu juos mažinant sukelia tam tikrų papildomų svyravimų finansų rinkose, tačiau šalys ir toliau vertinamos individualiai."
„Swedbank Markets“ tarnybos Lietuvoje vadovas Tomas Andrejauskas sakė, kad Lietuvai skolinimasis tarptautinėse rinkose neturėtų daug pabrangti, nebent pasirodytų nauja blogų naujienų puokštė, pavyzdžiui, Graikijos negalėjimas išpirkti išleistų obligacijų.
Su tuo sutiko ir banko „Finasta„ makroekonomistė Rūta Medaiskytė: „Lietuvai tiesioginės įtakos neturėtų būti. Pablogintas reitingas nėra labai geras dalykas – tai reiškia padidėjusį rizikos vertinimą regione. Jei Vakarų Europai nelabai sekasi dėl skolų, tai ir Lietuva, besiskolinanti užsienyje, gali susidurti su didesne skolinimosi kaina.“ Tačiau tai priklauso nuo to, kaip rinkos reaguoja į tokius sprendimus, o į pastarąjį reaguota gana švelniai. I. Šimonytė negalėjo pasakyti, kada Lietuva bandys vėl skolintis užsienio rinkose: „Nuolat stebime tiek vidaus, tiek užsienio rinką ir vertiname galimybes skolintis.“ FAKTAI Žada dar S&P pranešė, kad per ateinančias keturias savaites gali būti mažinami vyriausybių, su jomis susijusių objektų ar finansinių bendrovių reitingai. S&P keturiolikai euro zonos šalių, tarp kurių yra ir Prancūzija, nustatė neigiamą perspektyvą. Tai reiškia, kad tikimybė, kad per ateinančius dvejus metus šių šalių reitingai bus sumažinti, yra lygi vienai trečiajai. Aukščiausią AAA reitingą euro zonoje šiuo metu turi Vokietija, Suomija, Nyderlandai ir Liuksemburgas. Tačiau pastarosioms trims šalims nustatyta neigiama perspektyva.Straipsnio puslapiai:
Martynas Pasiliauskas
