euro zona

Europos laukia sunkūs metai, perspėja dauguma pasaulio finansų analitikų ir ekonomistų. Recesija euro zonoje, euro valiutos devalvacija bei prasiskolinusių Europos šalių bankrotas – niūriausios analitikų prognozės šiems 2012-iems drakono metams. Apie tai, ko tikėtis 2012 metais, klausiame „Danske“ banko vyresniosios analitikės Baltijos šalims Violetos Klyvienės.

Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schauble pasisakė prieš Europos centrinio banko (ECB) vaidmens plėtimą ir bendrųjų euro obligacijų emisiją, siekiant įveikti skolų krizę euro zonoje. JAV modelis, pagal kurį numatytas begalinis papildomas pinigų spausdinimas, „nefunkcionuos Europoje“, pareiškė W. Schauble žurnalistams sekmadienį. Jeigu ECB imsis tokių pat priemonių kaip JAV federalinis atsargų bankas, tai nepadės įveikti euro zonos krizės.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel teigia, kad tai, jog agentūra „Standard & Poor's“ (S&P) ryžosi sumažinti euro zonos valstybių reitingus, rodo, kodėl Europa turi greitai patvirtinti naują fiskalinę sutartį ir pasiekti, kad nuolatinis gelbėjimo fondas pradėtų veikti ir funkcionuotų kaip įmanoma greičiau. Penktadienį S&P sumažino 9 iš 17 euro zonos valstybių skolinimosi reitingus. Vokietija išsaugojo aukščiausią AAA reitingą.

Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimas vyks sausio 30-ąją, kaip anksčiau planuota, nepaisant tą pačią dieną Briuselyje vyksiančio visuotinio streiko dėl taupymo, praneša AFP. „Patvirtinta, kad neoficialus Europos Tarybos susitikimas vyks sausio 30 dieną Briuselyje“, – pranešė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Herman Van Rompuy. ES pareigūnai svarstė galimybę pakeisti susitikimo datą ir dėl streiko rengti jį viena diena anksčiau – sausio 29-ąją.

Europos Sąjungos (ES) ekonomikos ir pinigų reikalų komisaras Olli Rehnas sukritikavo tarptautinės reitingų agentūros „Standard & Poor's“ (S&P) sprendimą sumažinti devynių euro zonos valstybių skolinimosi reitingus ir šį agentūros žingsnį pavadino „nenuosekliu“, nes, anot komisaro, euro zona ėmėsi „ryžtingų veiksmų“ kovoje su skolų krize, informuoja BBC. Kiti aukšti ES pareigūnai agentūros sprendimą taip pat įvertino neigiamai.

Tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor's“ (SP) nusprendė sumažinti Prancūzijos skolinimosi reitingą, tačiau pasigailės Vokietijos, Belgijos, Liuksemburgo ir Nyderlandų, naujienų agentūrai AFP penktadienį sakė Europos Sąjungos (ES) šaltinis. „Prancūzija neteko savo AAA reitingo“, – teigė anonimu norintis likti šaltinis, kuris pridūrė, kad agentūra apie savo sprendimą jau informavo valstybių vyriausybes.

Graikijos pasitraukimas iš euro zonos gali tapti stambaus masto katastrofa - šalis neišvengtų socialinių neramumų, rekordinės infliacijos ir karinio perversmo. Tokią nuomonę išsakė britų rizikos draudimo fondo „Toscafund“ analitikai. Jeigu Graikija paliks euro zoną, naujos valiutos įvedimas šalyje bus neįmanomas, o delsimas paskatins „indėlių iš bankų atsiėmimą ir kapitalo nutekėjimą“, mano ekonomistai.

Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi teigia, kad bankas mato „nedrąsius stabilizacijos ženklus“ rūpesčių slegiamoje euro zonos ekonomikoje, praneša AP. Tokią nuomonę M. Draghi išsakė po to, kai bankas paliko galioti 1,0 proc. bazinę palūkanų normą. Anksčiau bankas du mėnesius iš eilės palūkanų normą mažino. Taip jis elgėsi norėdamas sustiprinti euro zonos ekonomiką, kuri, anot daugelio ekonomistų, grimzta atgal į recesiją.

Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas pareiškė nepasirašysiąs biudžeto ir mokesčių dokumento, kurį planuojama priimti sausio 29 d. Briuselyje įvyksiančiame ES viršūnių susitikime. "Aš jokiu būdu nepasirašysiu šios sutarties", – pabrėžė Čekijos valstybės vadovas interviu laikraščiui "Lidove noviny". Leidinio duomenimis, savo griežtą poziciją prezidentas išdėstė laiške Čekijos premjerui Petrui Nečasui.

Švelnesni konstituciniai reikalavimai, silpnesnis Europos Sąjungos (ES) Komisijos vaidmuo bei leidimas Didžiajai Britanijai vėliau prisijungti prie sutarties yra tarp naujausių finansinės drausmės sutarties, kurią ES lyderiai pasirašys kovo mėnesį, reformų.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde pareiškė, kad nepanašu, jog euras šiemet žlugs. Taip pat ji įspėjo, kad šį mėnesį pasirodysianti TVF ataskaita atskleis, jog pasaulio ekonomika auga lėčiau nei rugsėjį prognozuotais 4 proc., informuoja AFP. „Ar 2012-aisiais euras žlugs? Aš taip nemanau. Nepanašu, kad šiemet euras žlugs“, – Pietų Afrikoje vykstančio vizito metu kalbėjo Ch. Lagarde.

Didžiausias Italijos bankas „UniCredit“ įspėjo investuotojus, kad jeigu euro zonos krizė pablogės, euro gali būti atsisakyta, tačiau banko vadovas Federico Ghizzoni teigia, kad toks scenarijus tebėra nerealistiškas, informuoja AFP. „Nerimas, kad euro zonos skolų krizė pablogės, gali paskatinti sugrąžinti nacionalines valiutas vienoje ar keliose šalyse, arba, itin blogomis aplinkybėmis, apskritai atsisakyti euro“, - teigiama banko pranešime.

Nesitikėkite, jog Europą kamuojančios ekonominės problemos greitu metu bus efektyviai išspręstos. Bent jau ekonomikos ekspertai tuo tikrai netiki. „CNNMoney“ pakalbino dvidešimt iškiliausių pasaulio ekonomistų, kurie pateikė savo vertinimus apie Europos ekonominės padėties perspektyvas. Pusė apklaustų ekspertų teigė, jog Europos ekonominė būklė galėtų pasiekti augimo stadiją ne anksčiau kaip 2013 metais.

„Foreign policy“ nutarė pažvelgti į neseniai atėjusius metus ir pateikti savo įžvalgas apie būsimų ekonominių ir politinių įvykių pasekmes. 9/11 eros pabaiga. Ilgą laiką nenuginčijama aksioma buvo laikomas teiginys, kad ekonomika lemia padėtį rinkose, o nacionalinės politikos klausimai daro įtaką geopolitiniams reiškiniams, rašo „Foreign policy“. Pastaruoju metu viskas verčiasi aukštyn kojom.

Graikijos premjeras Lucas Papademos įspėjo, kad šalis savo finansinių įsipareigojimų nepajėgs vykdyti jau kovo mėnesį, nebent profesinės sąjungos sutiks su tolesniais atlyginimų mažinimais, informuoja BBC. Po susitikimų su profesinių sąjungų atstovais L. Papademos sakė, kad norint likti euro zonoje reikia dar didesnių apkarpymų. Analitikai teigia, kad tokiais pareiškimais premjeras stengiasi paruošti Graikiją naujoms taupymo priemonėms.

Euro grupės, jungiančios euro zonos finansų ministrus, pirmininkas, Liuksemburgo premjeras Jeanas Claude Junckeris pareiškė, kad Europa atsidūrė ties recesijos riba, rašo „telegraph.co.uk“. Tačiau jis pridūrė, kad Graikija nesvarsto galimybės atsisakyti euro ir grįžti prie drachmos. Trečiadienį Europos centrinis bankas pranešė, kad jame laikoma Europos bankų indėlių suma pasiekė naują rekordą - 453,18 mlrd. eurų.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy susitiks su Vokietijos kanclere Angela Merkel Berlyne sausio 9 dieną aptarti biudžeto disciplinos griežtinimo Europos Sąjungoje priemonių. Stambiausių euro zonos ekonomikų lyderiai siekia konkretizuoti planą, aptartą per gruodį vykusį ES viršūnių susitikimą, kai visos bloko šalys, išskyrus Didžiąją Britaniją, sutiko įtraukti į sutartį pakeitimus, siekdamos glaudesnės biudžeto integracijos.

Graikija gali atsidurti už euro zonos ribų, jeigu nepasirašys naujos kreditinės sutarties su ES, pareiškė oficialus vyriausybės atstovas Pantelis Kapsis (Pantelis Kapsis). „Kredito sutartis turi būti pasirašyta, antraip atsidursime už rinkų ir už euro zonos ribų“, - pareiškė P. Kapsis per televizijos kanalo „Sky“ eterį. Graikija dalyvauja derybose dėl naujos 130 mlrd. eurų paskolos sutarties su ES įgyvendinimo.

2002 metų sausio 1 dieną euras išvydo dienos šviesą. Naujoji valiuta žymėjo didžiausią Europos istorijoje pinigų pasikeitimą, rašo „The Independent“. Tą dieną Europos centrinio banko būstinėje, Frankfurte, vyko išskirtinė šventė. Prabėgus dešimtmečiui, pirmasis valiutos jubiliejus toje pačioje institucijoje buvo sutiktas patyliukais. Euro zonos valstybių sostinėse tvyro ne šventinė, o gedulinga nuotaika.

Šiais metais Lietuvai prognozuojamas nedidelis ekonomikos augimas, teigia Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas. Antradienio rytą „Žinių radijui“ N. Udrėnas sakė, kad analitikai sutaria dėl Lietuvos ekonomikos augimo, tuo metu daugelis kitų Europos valstybių balansuoja ties recesijos riba.

Stebuklas taip ir neįvyko – rimtos finansų ir ekonomikos problemos Europoje, pirmiausia euro zonoje, nenužengė praeitin kartu su 2011-aisiais. Mėnesiai vėl pradedami skaičiuoti iš naujo, o ekonomikos bėdos – senos, bet, laimė, išsprendžiamos. Bet jau toli graži ne visi ekspertai prognozuoja visišką euru paremtos sistemos žlugimą. Kad problemų Europos Sąjungoje kol kas  su kaupu, rodo naujausi įvairių šalių oficialių atstovų pasisakymai.

Klausimas, ar išliks Graikija euro zonoje, turėtų išsispręsti pirmąjį 2012 m. ketvirtį, pareiškė Graikijos bankų federacijos prezidentas Vasilis Rapanos. „Arba liksime euro zonoje sumažinę pragyvenimo lygį kiekvienam iš mūsų, arba pasitrauksime iš valiutos zonos ir sugrįšime į tą stadiją, kokioje buvome prieš kelis dešimtmečius“, - per naujametį Atėnų biržos renginį sakė V. Rapanos, kurį cituoja Atėnų naujienų agentūra.

Gruodį aktyvumas euro zonos gamybos sektoriuje smuko penktą mėnesį iš eilės, tačiau bendri duomenys buvo šiek tiek geresni nei ankstesnį mėnesį, informuoja BBC. Tyrimų organizacijos „Markit“ euro zonos gamybos sektoriaus pirkimo vadybininkų indeksas, atskleidžiantis tūkstančių sektoriaus atstovų veiklos pakitimus, ūgtelėjo nuo 46,4 punkto lapkritį iki 46,9 punkto gruodį. Žemesnis nei 50 punktų indeksas rodo, kad sektorius traukiasi.

Nepaisant besitęsiančios skolų krizės, dauguma vokiečių nemano, kad euras žlugs. Atitinkamos apklausos metu 57 proc. respondentų nurodė tikintys, kad euro zona kitais metais išliks. Tik 20 proc. apklaustųjų teigė spėjantys, kad 2012-aisiais euro nebeliks, skelbia laikraštis „Bild“, remdamasis „YouGov“ instituto apklausa. Vokiečiai lieka optimistai ir kitais finansiniais klausimais. 38 proc. jų sakė, kad kitais metais netaupys daugiau nei praėjusiais. 30 proc.

BBC apklaustų ekonomistų nuomone, recesija į Europą sugrįš kitais metais. Penktadalis apklaustųjų mano, kad euro zona, kokia ji yra dabar - turinti 17 narių, nebeegzistuos, tuo tarpu dauguma mano, kad galimybė, jog euro zona subyrės, sudaro 30-40 proc. Atlikta apklausa parodė, kad, daugumos ekonomistų nuomone, Didžiosios Britanijos palūkanų norma išliks ties 0,5 proc. riba visus ateinančius metus.

Premjeras Andrius Kubilius prognozuoja, kad 2012-aisiais darbo užmokestis augs, bet ne tiek, kiek buvo manyta anksčiau. Anot jo, neženklų atlyginimų augimą lems situacija euro zonoje. „Kaip rodo mūsų prognozės, atlyginimai kitais metais augs, bet augs ne tiek, kiek prognozavome dar rugsėjo mėnesį. Visų tų peržiūrėtų prognozių priežastis yra ta pati – euro zonos krizės. Turime atsiminti, kad esame labai atvira ekonomika, 60 proc. mūsų bendrojo vidaus produkto yra gaminama eksportui, 65 proc.

Baigiantis metams šalies analitikams pateikėme 11 gana pesimistinių 2012 metų scenarijų ir paprašėme įvertinti jų tikimybę. Galime nuraminti – pašnekovai pasaulio pabaigos neprognozuoja ir visi scenarijai neperkopė mažos tikimybės ribos. Labiausiai tikėtini mokesčių, emigracijos, nedarbo didėjimo Lietuvoje ir pasaulinio naftos kainų augimo scenarijai (ekonomistų vertinimus rasite teksto pabaigoje). 1. Euro žlugimas (5,5 proc.

Trečiojo šių metų ketvirčio pabaigoje Vokietijos skola siekė 2,028 trln. eurų, remdamasi Nacionalinio statistikos biuro duomenimis, informuoja AFP. Palyginti su antruoju metų ketvirčiu, didžiausios Europos ekonomikos skola išaugo 0,5 proc., arba 10,4 mlrd. eurų. Didžiausia skolos dalis - 1,289 trln. eurų – priskirtina federalinei vyriausybei, regionų skola siekia 610 mlrd. eurų, o savivaldybių - 129 mlrd. eurų. Bendra skola sudaro daugiau nei 80 proc.

Vienas svarbiausių šios Vyriausybės kitų metų prioritetų – užkirsti kelią populistiniams sprendimams, sako Andrius Kubilius. Finansinės sistemos stabilumo garantavimas, strateginių energetikos projektų įgyvendinimas, šešėlinės veiklos mažinimas – tai prioritetai, kuriuos įvardija Premjeras, kalbėdamas apie dabartinės Vyriausybės likusių vienerių metų svarbiausius darbus. – Pone Premjere, pradėjome paskutinę šių metų darbo savaitę.

Rizikos, gresiančios Europos finansų sistemai, stiprėja, ketvirtadienį pareiškė Europos sisteminės rizikos taryba (ESRB). Organizacija, įsteigta tam, kad įspėtų apie gresiančius sunkumus, pranešė, kad euro zonos skolų rinkų sunkumai ir nepasitikėjimas Europos bankais stiprino rizikas, gresiančias regionui. „Priklausomybė nuo centrinių bankų išaugo ir daugėja požymių, kad įtempta finansinė situacija turi įtakos realiajai ekonomikai“, - sakoma ESRB pareiškime.

„Saxo“ banko ekspertai gruodžio mėnesį paviešino drąsias finansinių tendencijų prognozes 2012 metams. Kasmetis „Saxo“ pranešimas susilaukia didžiulio dėmesio, nes skaitytojai gali susipažinti su tokiomis prognozėmis, kurių išsipildymo tikimybė nėra itin didelė, bet daug didesnė negu tradiciškai įsivaizduoja rinkos dalyviai. Pirmasis panašaus pobūdžio „Saxo“  pranešimas buvo publikuotas prieš dešimt metų.

Trečiadienį bankai iš Europos centrinio banko (ECB) paėmė trejų metų trukmės paskolų už beveik pusę trilijono eurų, tačiau analitikai nėra įsitikinę, kad tokios rekordinės sumos užteks norint išspręsti skolų krizę, informuoja AFP. Trečiadienį ECB pranešė, kad pirmą kartą teiks komerciniams bankams trejų metų trukmės paskolas ir taip bandys sustiprinti investuotojų pasitikėjimą euro zona. Maždaug 523 bankai paėmė paskolų už rekordinę sumą – 489,2 mlrd. eurų.

Geopolitinės grėsmės neretai būna itin komplikuotos ir sunkiai kontroliuojamos, rašo „Business Insider“. Geopolitiniai pavojai ateinančiais metais kels nerimą ne tik besivystančiose rinkose, bet ir Vakarų pasaulyje. Šiuo metu JAV ir ES išgyvena rimtą politinę krizę. Paskelbus apie Šiaurės Korėjos lyderio mirtį atsirado dar daugiau įtampos regione, kuris jau ilgą laiką pasižymi nestabilumu.

2012 ir 2013 metais Estijos ekonomika išaugs po 2,3 proc., prognozuoja audito firmos „PricewaterhouseCoopers“ (PwC) analitikai. PwC analitikų prognozės optimistiškesnės nei šalies centrinio banko ekspertų, kurie prognozuoja vos 1,9 proc. ekonomikos prieaugį kitais metais. Dauguma komercinių bankų prognozuoja apie 2 proc. ūkio prieaugį. Kartu pažymima, kad audito firmos prognozė pesimistiškesnė nei Finansų ministerijos prognozė, kuria remiantis buvo parengtas kitų metų biudžetas.

Europos centrinis bankas (ECB) pirmą kartą teiks komerciniams bankams trejų metų trukmės paskolas ir taip bandys sustiprinti investuotojų pasitikėjimą euro zona, informuoja BBC. Bankas tikisi, kad išduos 450 mlrd. eurų paskolų. Kai buvo pranešta apie tokį ECB planą, Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy sakė, kad bankai šiuos pinigus galėtų investuoti į euro zonos valstybių skolas. Tačiau analitikai nėra tikri, kad bankai paskolų lėšas naudos būtent taip.

Šalių, kurios paliktų euro zoną, ekonominė situacija taptų dar sunkesnė ir neįmanoma prognozuoti, kuo tai gali baigtis kitoms Europos Sąjungos (ES) narėms, laikraščiui „The Financial Times“ pareiškė Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi, komentuodamas ES perspektyvas tuo atveju, jeigu euro zona subyrėtų. M. Draghi  pirmtakas ECB vadovo poste Jeanas Claude Trichet euro zonos iširimo tikimybę pavadino „absurdiška“ prielaida.

Pasaulio ekonomika demonstruoja tendencijas, būdingas Didžiajai 1920–1930 metų depresijai. Kaip rašo „The Financial Times“, apie tai pareiškė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde, kalbėdama JAV Valstybės departamente. Pasak jos, prie tokių tendencijų galima priskirti ekonominę izoliaciją, didėjantį kai kurių šalių protekcionizmą, taip pat toliau mažėjančias gamybos apimtis.

Reitingų agentūros „Standard & Poor's“ Europos skyriaus vyriausiasis ekonomistas Jeanas-Michelis Sixas teigia, kad laikas, per kurį euro zona turi išspręsti savo skolų problemas, eina į pabaigą ir euro zonai gali prireikti dar vieno šoko, kuris priverstų imtis ryžtingų veiksmų. Praėjusią savaitę agentūra perspėjo dėl euro zonos valstybių, Europos Sąjungos (ES) ir Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) skolinimosi reitingo sumažinimo.

Aukštas Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karinių pajėgų generolas Martinas Dempsey sako nerimaujantis „dėl galimų visuotinių neramumų“, Europą kaustant finansinei krizei, skelbia BBC. Generolas M. Dempsey sako, kad neaišku, ar paskutiniai žingsniai, kurių ėmėsi Europos Sąjungos (ES) lyderiai, bus pakankami išlaikyti euro zonos stabilumą. Jis taip pat pridėjo, kad euro zonos subyrėjimas turėtų pasekmių ir Pentagonui.

Europos lyderiai teigia, kad 26-ios iš 27-ių Europos Sąjungos (ES) šalių narių parėmė euro zonos krizės problemų sprendimo paktą dėl mokesčių ir biudžeto politikos, praneša BBC. Vienintelė Jungtinė Karalystė (JK) pareiškė tokio susitarimo nepasirašysianti. Anot šalies ministro pirmininko Davido Camerono, jis tokiu būdu privalėjo apsaugoti britų interesus, kartu ir šalies finansų rinkas. Visos 17 euro zonos narių susitarimą parėmė.

Briuselyje vyksta karštas Europos Sąjungos viršūnių susitikimas, kurio metu tikimasi apsispręsti, kokiu keliu Europa turėtų eiti, norėdama susidoroti su pastaruoju metų ją kamuojančiais rūpesčiais. Sprendimas nebus lengvas, sunku tikėtis, kad valstybės narės susitars dėl ekonomiškai optimaliausių priemonių. Teks suderinti 27 valstybių interesus, kurie ne visuomet sutampa. BBC nusprendė trumpai apžvelgti kokie yra ES valstybių narių lūkesčiai šio viršūnių susitikimo kontekste.

Naujoje tarpvyriausybinėje euro zonos valstybių ir kelių kitų Europos Sąjungos (ES) narių sutartyje numatoma, kad valstybių biudžetai privalės būti subalansuoti, o biudžetų struktūriniai deficitai negalės siekti daugiau nei 0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Penktadienį anksti rytą pasiektas susitarimas numato, kad šioje sąjungoje nori dalyvauti ir šešios euro zonai nepriklausančios valstybės: Bulgarija, Danija, Latvija, Lietuva, Lenkija bei Rumunija.

Kiekvienais metais įvairios žiniasklaidos priemonės renka metų geriausius. Balsas.lt taip pat nusprendė išrinkti savo nominantus: skandalus, metų poras, netektis, įvykius ir laimėjimus. Tik jūs, Balsas.lt skaitytojai, galėsite išrinkti labiausiai nusipelniusius ir nuvylusius. Kasdien pristatysime po vieną nominaciją ir prašysime jūsų atiduoti savo balsą. Šįsyk siūlome išrinkti metų verslo netektį. 1. Bronislavo Lubio mirtis Euras piniginiu pavidalu pasirodė 2002 metais.

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį sukritikavo Didžiąją Britaniją dėl to, kad ji liko nuošalyje ir nepritarė Europos Sąjungos (ES) sutarties pakeitimams, rašo „EUobserver“. ES sutarties pakeitimai yra skirti valstybių narių biudžetų griežtinimui ir kovai su skolų krize. „Ne Europa, o britai nesutaria, jie lieka nuošalyje. Europa yra vieninga“, – penktadienį prieš ES viršūnių posėdį kalbėjo D. Grybauskaitė.

Pastangos išgelbėti euro zoną, keičiant Europos Sąjungos (ES) sutartį,  žlunga. Iš pradžių kalbėta, kad 17 šalių, įeinančių į valiutos bloką,  iki kitų metų kovo pasirašys konvencijos pataisas, tačiau Vengrijai ir Didžiajai Britanijai griežtai pasisakius prieš, nutarta tęsti derybas tarpvalstybiniu lygmeniu ir derėtis dėl bendrų taisyklių biudžeto deficitams sureguliuoti. (Papildyta 12.17 val.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė Seimui pristatė naują biudžeto projektą, pagal kurį beveik visos valstybės išlaidos turėtų mažėti 4 proc., o pensijos atkuriamos tik iš dalies. Pasak finansų ministrės, dėl euro zonos skolų krizės kitais metais valstybės BVP augimas neišvengiamai bus mažesnis, sieks apie 2,5 proc., ir pataisytas biudžetas tai įvertina. „Gali turėti plačiausią pasaulyje krūtinę, bet niekada neuždengsi euro zonos problemų“, - sakė ji.

Majų išpranašauta pasaulio pabaiga Europos finansus gali užklupti dar 2012-ųjų išvakarėse – bendrosios euro zonos tvarumui jau skaičiuojamos paskutinės dienos. Iki pastarųjų dienų euro zonos žlugimas ar skilimas kiekvieno bent kiek ekonomiką išmanančio žmogaus akyse atrodė tolimas ir neįmanomas vien dėl to, kad būtų per daug aukų. Bet kai gelbėjimas tampa brangesnis už išsaugojimą, padėtis gali apsiversti aukštyn kojomis.

Tarptautinė reitingų agentūra „Standard&Poor's“ įspėjo, kad jeigu sumažins euro zonos valstybių reitingus, ji gali sumažinti ir Europos Sąjungos (ES) bei didelių euro zonos bankų skolinimosi reitingus. Pirmadienį agentūra įspėjo, kad jeigu ES lyderiai penktadienį vyksiančio ES viršūnių susitikimo metu nesusitars dėl veiksmingo kovos su krize plano, ji gali sumažinti beveik visų 17 euro zonos valstybių skolinimosi reitingus.

Švedija ilgam atidėjo planus prisijungti prie euro zonos, nes skolų krizė valiutos sąjungos narėse šalies gyventojams daro itin nemalonų poveikį, pareiškė Švedijos finansų ministras Andersas Borgas. Pasak A. Borgo, euras funkcionuoja „ne taip, kaip mes tikėjomės“. „Problemos pasirodė daug sudėtingesnės“, - pridūrė jis. Kartu finansų ministras pabrėžė, kad jis nėra euroskeptikas ir neatmetė galimybės, kad ilgalaikėje perspektyvoje Švedija įstos į valiutos sąjungą.