euro zona

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompey mano, kad griežtesnes taisykles, sprendžiant euro zonos skolų krizę, galima įvesti nekeičiant Europos Sąjungos (ES) sutarčių, informuoja BBC. Nutekintame ketvirtadienį prasidėsiančio ES viršūnių susitikimo pranešime jis siūlo „biudžetinį susitarimą“, kuriam nereikalingas parlamentų pritarimas ar gyventojų pritarimas rengiant nacionalinius referendumus.

Kakavos kainos pasaulio rinkose smuko, ir viena to priežasčių –  skolų krizė euro zonos šalyse, rašo laikraštis „The Financial Times“. Europa, stambiausia kakavos pupelių vartotoja, baimindamasi recesijos regione, smarkiai sumažino žaliavų, būtinų šokolado gamyboje, supirkimus. Anot laikraščio, gruodžio 5 d. ateities sandorių kakavos kaina siekė 1 tūkst. 414 svarų sterlingų už toną. Tai žemiausia kavos pupelių kaina nuo 2008 m. gruodžio ir 42 proc.

„Bloomberg“ televizija kalbino Lietuvos premjero Andriaus Kubiliaus patarėją ekonomikos klausimais Mykolą Majauską. Patarėjas pasidalino mintimis apie Lietuvos sėkmę, prižiūrint šalies finansinę padėtį, ir valstybės perspektyvas įsivesti eurą.

Tarptautinė reitingų agentūra „Standard&Poors“ pranešė, kad peržiūrės beveik visų euro zonos valstybių, įskaitant Vokietijos ir Prancūzijos, reitingus, informuoja BBC. Agentūros sprendimą lėmė nerimas dėl skolų krizės poveikio valstybių ekonomikoms. Toks „Standard&Poors“ žingsnis reiškia, kad yra 50 proc. tikimybė, jog šešių AAA reitingus turinčių valstybių skolinimosi reitingas bus sumažintas.

„Goldman Sachs“ pateikė savo pirmąsias ekonomines prognozes ateinantiems dvejiems metams, rašo „Business Insider“. Francesco Garzarelli ir Dominico Wilsono vadovaujama komanda paruošė galimus ateities scenarijus. Banko pranašystės neatrodo itin džiuginančios. Ekspertai nupiešė niūrokų spalvų paveikslą Augimas lėtės Ekspertai prognozuoja, kad ateinančius dvejus metus išsivysčiusių valstybių ekonominis augimas ir toliau lėtės.

Pirmadienį Italijos ministras pirmininkas Mario Monti parlamentui pristatys 30 mlrd. eurų vertės taupymo priemonių paketą, skirtą sutvirtinti ekonomiką ir padėti įveikti skolų krizę. Sekmadienį ministrų kabinetas pritarė kai kurių mokesčių didinimui, pensijų reformoms ir priemonėms, skirtoms paspartinti ekonomikos augimą. Įvedęs naują nuosavybės mokestį M. Monti tikisi surinkti daugiau nei 10 mlrd. eurų.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį susitiks aptarti kovos su skolų krize priemonių, informuoja BBC. Savo mintis jie išsakys penktadienį vyksiančiame Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikime. Praėjusią savaitę N. Sarkozy pažymėjo, kad Prancūzija ir Vokietija turi vaidinti pagrindinį vaidmenį, užtikrinant „zonos stabilumą“. „Kas liks iš Europos, jeigu žlugs euras? Nieko“, – praėjusią savaitę kalbėjo Prancūzijos prezidentas.

Euras netrukus švęs dešimtmetį, tačiau jubiliejaus išvakarės – nelinksmos. Vadovai nori gelbėti, visuomenė  –  atsisakyti 2002 metai – data, kai euras tapo kūnu, t.y. į apyvartą buvo išleisti euro banknotai ir monetos. Šia valiuta iš pradžių dalijosi 12 valstybių, kiek vėliau į bendrą „pinigų sąjungą“ buvo priimtos dar penkios šalys. 2012 metais sukaks lygiai 10 metų, kai buvo išleista pirmoji euro moneta.

Vienas iš euro kūrėjų, buvęs Europos Komisijos vadovas Jacques'as Delorsas teigia, kad euro projektas nuo pat pradžių turėjo trūkumų, o šios kartos Europos lyderiai nesugebėjo išspręsti esminių jo problemų. Interviu „The Daily Telegraph“ J. Delorsas teigė, kad klaidos, padarytos kuriant eurą, pasmerkė bendrą valiutą dabartinei skolų krizei. Be to, dabartiniai lyderiai per vėlai susigriebė ir per mažai padarė, kad sustiprintų bendrą valiutą.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel nemano, kad euro zonos skolų krizė gali būti išspręsta greitai, ir penktadienį vietos politikams sakė, kad vienintelis būdas judėti į priekį yra keisti Europos Sąjungos (ES) sutartį ir suformuoti griežtesnę biudžetinę sąjungą. Anot jos, tam gali prireikti kelerių metų, praneša AP. Kalbėdama šalies politikams A. Merkel pabrėžė, kad 17 euro zonos valstybių narių turi sustiprinti ES institucijas ir euro zonos finansines taisykles.

PVM didinti negalima mažinti išlaidas. Kur padėti kablelį? Lingvistas pasakys, kad kablelį galima dėti tik vienoje šio sakinio vietoje, ekonomistas paantrins. Dabar jau nedaug kam kyla abejonių, kad euro zona yra ant antros recesijos slenksčio, o tai turės reikšmingą neigiamą poveikį ir Lietuvos ekonomikai. Sumažintos BVP augimo prognozės reiškia ir mažesnes valstybės mokestines pajamas, bei gerokai didesnį biudžeto deficito ir BVP santykį.

Graikijos Vyriausybei, tam, kad šalis išsikapanotų iš skolų pelkės, euro zonos nariai 2010 metų gegužę susitarė per trejus metus paskolinti 80 mlrd. eurų. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pasirašė susitarimą, pažadėdamas skirti dar 30 mlrd. eurų. Iš viso euro zonos šalių ir TVF pagalbos paketas Graikijai sudaro 110 mlrd. eurų.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, šių metų spalį, atsižvelgus į sezoninius pokyčius, nedarbo lygis euro zonoje siekė 10,3 proc., o rugsėjį šis rodiklis buvo 10,2 proc. Praėjusių metų spalį nedarbas sudarė 10,1 proc. Visoje ES nedarbas šių metų spalį siekė 9,8 proc., o rugsėjį jis buvo kiek mažesnis – 9,7 proc. 2010 m. spalį nedarbas ES sudarė 9,6 proc. „Eurostat“ skelbia, kad spalį darbo ES neturėjo 23,554 mln. žmonių, įskaitant 16,294 mln.

Šveicarijos banko UBS ekonomistai paskelbė, kad bendros valiutos euro atsisakymas skaudžiai smogtų bet kuriai euro zonos valstybei, tačiau labiausiai nukentėtų tos, kurių ekonomika silpnesnė. Vertindami pietinių Europos valstybių galimybes, ekonomistai teigia, jog euro atsisakymas tokios šalies gyventojui kainuotų 9,5-11 tūkstančių eurų pirmaisiais ir maždaug po 3-4 tūkstančius paskesniais metais. Tai kainuotų maždaug 40-50 proc. šalies bendrojo vidaus produkto euro atsisakymo metais.

Dėl euro zonos skolų krizės kitų metų Lietuvos biudžetas bus peržiūrėtas, bet įsipareigojimai atkurti pensijas, nepriklausomai nuo situacijos, neturėtų keistis, teigia Premjeras Andrius Kubilius. „Mes turėsime keisti kitų metų biudžeto prognozes, mažinti pajamas dėl euro zonos problemų, kurios neišsisprendžia, kurios darosi tik gilesnės.

Vokietijos parlamento Biudžeto komitetas pirmadienį pritarė pasiūlymams didinti euro zonos paramos fondą, kuriuos euro zonos finansų ministrai svarstys šią savaitę.

Pirmadienį Baltuosiuose rūmuose rengiamas JAV ir Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimas, tačiau dėl skolų krizės jį temdo tamsūs debesys, informuoja BBC. Pirmadienį Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama Baltuosiuose rūmuose priims Europos Vadovų Tarybos pirmininką Hermaną Van Rompuy ir Europos Komisijos pirmininką Jose Manuelį Barroso. Manoma, kad pagrindinė susitikimo tema bus euro zonos skolų krizė. Pastaruoju metu išaugo nerimas dėl recesijos.

Pasaulinis ekonomikos atsigavimas baigia išsikvėpti, palikdamas euro zoną nedidelėje recesijoje, o JAV netrukus gali ištikti toks pat likimas, pirmadienį sumažinusi savo prognozes pranešė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), kurią cituoja naujienų agentūra „Reuters“. Dar didesnis ekonominio nuosmukio pavojus gresia, jei euro zona nesugebės pažaboti skolų krizės ir JAV politikams nepavyks susitarti dėl išlaidų mažinimo plano, perspėja EBPO.

Agentūra „Moody's“ pirmadienį įspėjo, kad spartus euro zonos skolų ir bankų krizės gilėjimas kelia grėsmę visų Europos paskolos gavėjų reitingams. „Nors “Moody's„ tiki, kad euro zonai pavyks išvengti didžiulių bankrotų, net šis “pozityvus„ scenarijus neatsiejamas nuo reitingų mažinimo rizikos pereinamuoju laikotarpiu“, - teigiama agentūros pareiškime.

Vokietijos ekonomikos ministras ir vicekancleris Filipas Resleris (Philipp Resler) Europos Komisijos planą kurti bendrąsias euro zonos obligacijas pavadino „neatsakingu“ ir patvirtino, kad Vokietija ir toliau pasisakys prieš jį. Jo nuomone, Europos Komisijos vadovas Žozė Manuelis Barozas (Jose Manuel Barroso) buvo neteisus, vėl pradėdamas diskusiją dėl Europos obligacijų kūrimo tikslingumo.

Britanijos ambasadų darbuotojams užsienyje buvo liepta pasirengti padėti britų emigrantams jeigu žlugus euro zonai prasidėtų masinės riaušės.Tokias baimes sukėlė pastaruoju metu su vis didesniu finansiniu nestabilumu susiduriančios  Italija ir Ispanija, rašo „Telegraph.co.uk.

Vokietija ir Prancūzija planuoja pateikti naują biudžeto drausmės paktą, kuris gali įtikinti Europos centrinį banką (ECB) smarkiai padidinti savo turimų vyriausybės obligacijų įsigijimus, sekmadienį skelbė Vokietijos dienraštis „Welt am Sonntag“, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Reuters“. Dienraščio teigimu, Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai buvo pasirengę palaikyti susitarimą su kitomis euro zonos valstybėmis.

Turiu jums gerų ir blogų naujienų, rašo BBC ekonomikos redaktorius Robertas Pestonas. Jeigu 2012 metais mums pavyks išvengti didelio banko arba euro zonos valstybės bankroto, tuomet ekonomika turėtų po truputėlį kopti į viršų. Ši žinia skamba visai gerai. Bloga naujiena yra ta, kad 2012 metais prasiskolinusioms valstybėms ir nusilpusiems bankams bus itin sunku susimokėti savo skolas. Ekonominio klestėjimo metais buvo švaistomasi paskolomis, daugelio jų mokėjimo terminas subręs kitais metais.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ketina siūlyti Europos Sąjungos (ES) sutarčių pataisas, skirtas pagerinti euro zonos valdymą, praneša BBC. Apie tai jie pranešė po susitikimo su Italijos premjeru Mario Monti. Pataisas jie žada pasiūlyti artimiausiomis dienomis, tačiau detalesnės informacijos kol kas nepateikė. Susitikimo metu M. Monti išdėstė savo ekonomikos programą.

Prancūzija ir Vokietija susitarė viešai nebesiginčyti dėl Europos centrinio banko (ECB) vaidmens sprendžiant euro zonos skolų krizę. Po susitikimo su Italijos premjeru Mario Monti Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel sakė, kad pasitiki ECB ir nekalbės apie jo vaidmens stiprinimą, kai diskutuos apie Europos Sąjungos (ES) sutarčių keitimą.

Ekonomikos recesijos Europoje galima išvengti, tačiau būtinos lėšos norint nuraminti finansų rinkas, teigia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vyriausiasis ekonomistas. Per interviu Italijos laikraščiui „La Stampa“ EBPO vyriausiasis ekonomistas Pjeras Karlas Padoanas (Pier Carlo Padoan) sakė, kad prognozės, kurias EBPO paskelbs pirmadienį, nurodys labai silpnas augimo perspektyvas, kurios yra pagrįstos neigiamu scenarijumi, atspindinčiu rimtą finansų krizę euro zonoje.

Tarptautinė užsienio valiutų atsiskaitymų sistema „CLS Bank International“ sudaro tarpbankinių mokėjimų struktūros pagrindą, rašo dowjones.com. Šiuo metu sistemoje atliekami streso testai, kuriais stengiamasi sumodeliuoti galimą euro žlugimą ir šio įvykio pasekmes tarptautinei atsiskaitymų sistemai. Minėtas testas tapo pirmuoju požymiu, indikuojančiu tarpvaliutinių atsiskaitymų sektoriaus ruošimąsi blogiausiam galimam scenarijui.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2011 m. spalį, palyginti su rugsėju, Lietuvos apdirbamosios pramonės produkcija atmetus sezoniškumo įtaką sumažėjo 3,4 proc. Apdirbamosios gamybos, išskyrus naftos produktų gamybą, produkcija sumenko 7,4 proc. Negana to, 2011 m. spalį, lyginant su 2010 m. spalio mėnesiu apdirbamosios pramonės gamybos, išskyrus naftos produktų gamybą, produkcijos apimtys taip pat susitraukė, o nuosmukis siekė 1,3 proc.

SEB grupės analitikų šiandien paskelbtoje naujausioje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“ konstatuojama, kad pastaruoju metu makroekonominė situacija pasaulyje tampa vis sudėtingesnė. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) sudarančių 34 šalių ekonomikos augimas sulėtės iki 1,2 proc. 2012 m. ir 1,8 proc. 2013 m. Tikimybė, kad faktinė BVP plėtra pranoks prognozes yra menka, tuo tarpu atvirkštinis scenarijus yra realesnis.

Vos per keletą dienų Ispanijos skolinimosi kaina ženkliai šoktelėjo į viršų ir pasiekė Italijos palūkanų aukštumas, rašo BBC verslo skilties redaktorius Robertas Pestonas. Panašu, kad investuototojų baimės, susijusios su mokumo rizika, persmelkė rinkas. Nerimas dėl Ispanijos pradeda lenkti susijaudinimą, kurį sukėlė italai. Trečiadienį Ispanija tarptautinėse rinkose pasiskolino  3,6 mlrd. eurų už 6,975 proc. palūkanų normą. Šis kaina didžiausia per pastaruosius 15 metų.

Tyrimų bendrovės „Ramboll“ surengta apklausa atskleidė, kad jeigu šiandien Danijoje vyktų referendumas dėl euro įvedimo, dauguma – 63,2 proc. – danų balsuotų prieš, informuoja „EUobserver“. Ankstesnių „Ramboll“ apklausų rezultatai rodė pusiausvyrą tarp „taip“ ir „ne“ balsų. Pastaruoju metu euro zoną slegia sunki skolų krizės našta, todėl mažėja ir pasitikėjimas bendra bloko valiuta.

Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jose Manuelis Barrosas ir toliau ragina įvesti bendras 17 euro zonos valstybių narių euroobligacijas ir mano, kad tai bus veiksmingas finansų krizės sprendimo būdas, praneša AP. Su tokia jo nuomone nesutinka Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Pirmadienį J. M. Barrosas pareiškė, kad euroobligacijų planas „yra geras sumanymas“, nes jį įgyvendinus išlaidauti mėgstančios valstybės nebegalėtų gyventi ant mokių ir apie biudžetą galvojančių valstybių kuprų.

Vokietijai ir Didžiajai Britanijai ir vėl nepavyko susitarti pagrindiniais klausimais, susijusiais su Europos ateitimi. Penktadienį per susitikimą Berlyne Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas nepasiekė kompromiso dėl finansinių operacijų mokesčio Europoje, kuriam Didžioji Britanija nepritaria.

Keletas aukštų Rusijos pareigūnų pastarojo meto pareiškimų leidžia teigti, kad Maskva yra pasiryžusi įnešti savo indėlį gelbstint euro zoną nuo krizės.

Išaugęs investuotojų nerimas dėl Italijos valstybės skolos Europą įstūmė į naują skolų krizės etapą. Kuris scenarijus pildosi? Kol padėtis Graikijoje bent jau kol kas atrodo kontroliuojama, pasaulis sužiuro į Italiją. Tai, kas šiandien ten vyksta, parodys visiems, ar pastaruosius pusantrų metų stebėjome tragediją, ar kai ką mažiau rimta. Politinė suirutė Sutriko ir Italijos politinė sistema, negalinti suteikti ateities garantijų.

Lietuvos ir Estijos ekonomikos kitais metais augs sparčiau nei kitos jų Europos Sąjungos (ES) rytinės kaimynės. Pasaulio banko pranešime teigiama, kad abiejų Baltijos valstybių bendrojo vidaus produkto (BVP) prieaugis kitąmet sieks 3,5 proc., tuo tarpu visam regionui numatomas vidutiniškai 2,1 proc. augimas. Nuo eksporto priklausomą Rytų Europos ekonomikos atsigavimą po didžiausio nuosmukio nuo komunizmo žlugimo laikų apsunkina naujos recesijos JAV grėsmė ir Europos skolų krizė.

Euro zoną drebina sisteminė krizė, kurią įveikti pavyktų tik tuomet, jeigu dėl to tai rimtai susirūpintų visos šalys, trečiadienį pareiškė Europos Komisijos (EK) pirmininkas Žozė Manuelis Barozas (Jose Manuel Barroso). „Mes susidūrėme su tikra sistemine krize, kuriai įveikti būtinas visų šalių dalyvavimas ir svarbios papildomos priemonės“, - sakė Ž. M. Barozas, kalbėdamas Europos Parlamente.

Antradienį Europos Sąjunga (ES) pareiškė, kad ketina leisti investuotojams paduoti reitingų agentūras į teismą ir reikalauti kompensacijų, jeigu jos „sąmoningai arba dėl aplaidumo“ pažeis ES nuostatus, praneša AP. Toks Europos Komisijos siūlymas yra dalis naujų taisyklių skolinimo reitingų agentūroms, kurios buvo užsipultos 2008 metais ir dabar, vyraujant euro zonos skolų krizei.

Naujausi antradienį paskelbti ūkio augimo duomenys rodo, kad euro zona grimzta į recesiją, teigia analitikai. To priežastis – užburtas vyriausybių išlaidų karpymo ir kritusio namų ūkių vartojimo bei mažėjančio bankų skolinimo ratas, praneša naujienų agentūra AFP. Europos Sąjungos duomenimis, skolų prislėgtos 17 šalių vienijančios euro zonos ekonomikos augimas liepos-rugsėjo mėnesį siekė vos 0,2 proc. Šiems rodikliams nemenkos įtakos turėjo vasarą šoktelėję Vokietijos vartotojų išlaidos.

Viena stambiausių Europos ekonomikų greičiausiai bus priversta palikti euro zoną ir grįžti prie nacionalinės valiutos – liros, kad įveiktų skolų krizę. Apie tai laikraštyje „The Financial Times“ rašo pasaulinę finansų krizę išpranašavęs žinomas ekonomistas Nourielis Roubinis. „Tokios stambios ekonomikos pasitraukimas iš euro zonos paskatins bloko subyrėjimą ir tokia tikimybė nuolat auga“, – sakė N. Roubinis. Šiuo metu Italijos valstybės skola sudaro 121 proc.

Kaip ir buvo prognozuota, Estijos ekonomikos augimas trečiąjį šių metų ketvirtį sulėtėjo iki 7,9 proc. Nors į eksportą orientuotos pramonės indėlis į BVP pyragą sumažėjo, jos įtaka ir toliau išlieka didžiausia. Tačiau akivaizdu, kad Estijos pramonė jau pajuto neigiamų išorinių ekonomikos tendencijų įtaką. Rugsėjo mėn. parduotos pramonės rezultatai buvo rekordiškai maži - metinis augimo tempas sudarė vos 6 proc., o elektronikos pardavimai per mėnesį smuko apie 48 proc.

Naujasis Graikijos ministras pirmininkas Lucas Papademosas teigia, kad pagrindinis naujosios vyriausybės tikslas yra siekti vieningumo dėl Graikijos narystės euro zonoje, informuoja BBC. "Sprendimai, kuriuos priimsime, bus lemiami Graikijos žmonėms", - sakė jis ir pridūrė, kad euras yra būtinas šalies gerovei. Kad užsitikrintų gyvybiškai svarbias paskolas, skolų slegiama Graikija turi greitai patvirtinti Europos Sąjungos (ES) parengtą gelbėjimo programą.

Vokietijos vyriausybė nėra užsibrėžusi tikslo mažinti euro zonos narių-šalių skaičių, jos politika siekiama vien tik stabilizuoti valiutų sąjungą apskritai, ketvirtadienį sakė Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atstovas Steffenas Seibertas. Pasak jo, Vokietijos politikos tikslas - šalinti problemas, trukdančias stabilizuoti bloką.

Politinė ir ekonominė krizė Italijoje pakurstė nerimą dėl euro zonos padalijimo, nes Europos Sąjunga (ES) nepajėgs išgelbėti trečios pagal dydį regiono ekonomikos. Besitęsiant krizei Europos Komisijos pirmininkas Žozė Manuelis Barozas (Jose Manuel Barroso) griežtai įspėjo dėl euro zonos padalijimo keliamų grėsmių. ES šaltiniai naujienų agentūrai „Reuters“ teigė, kad Prancūzijos ir Vokietijos pareigūnai diskutavo dėl tokio žingsnio.

Vokietijos eksportuotojai, didžiausios euro zonos ekonomikos stuburas, teigia galintys apsieiti be bendros euro valiutos. Tai trečiadienį pareiškė BGA pramonės federacijos vadovas Antonas Boerneris, praneša naujienų agentūra AFP. „Mums svarbu laisva rinka, tačiau mums nebūtina bendra valiuta. Ar Vokietijai egzistuoja gyvenimas be euro? Taip, jis egzistuoja“, – Berlyne kalbėjo jis. Eksportuotojai „gali gyventi be euro“, pridūrė A. Boerneris.

Pasaulio ekonomika vis labiau skyla – JAV atsigauna, tikimasi, kad Kinija taip pat atsigaus, o euro zonoje laukiama recesijos paskutinįjį šių metų ir pirmąjį 2012 m. ketvirtį. Nors dėmesys sutelktas į euro zonos nestabilumą, tikima, kad stiprėjanti JAV ir Kinijos galia sumažins rizikos tikimybę per ateinančius ketvirčius. Pagrindinė nežinomybė – euro zonos krizės plėtra. Kinija per artimiausius ketvirčius turi galimybę tapti varomąja pasaulio ekonomikos jėga.

Suomijos vyriausybės vadovas Jirkis Katainenas (Jyrki Katainen) paragino smarkiai prasiskolinusią Italiją nesitikėti pagalbos iš euro zonos valstybių ir savo problemas energingai spręsti pačiai, praneša agentūra AFP. „Sunku įsivaizduoti, kad Europa turėtų priemonių tempti ant savo pečių visas italų skolas, - pareiškė premjeras antradienį parlamente Helsinkyje.

Bandymai įteigti, kad Europos Sąjunga ir bendroji valiuta netrukus bus išgelbėti atrodo vis labiau ir labiau desperatiški, rašo „Daily Mail“. Valdžios perversmas Atėnuose, kurį stebėjome savaitgalį, tikrai nebus paskutinis demokratijos principų pažeidimas įvykdytas vardan Europos vienybės. Ilgai kovojusi Graikija pasidavė ir sutiko su pralaimėjimo sąlygomis. Dabar atėjo Italijos eilė ištverti kritikos ugnį.

Auganti Kinija – lyg kūdikis, kuriam dar reikia išmokti elgtis su pasauliu, išskirtiniame interviu ,,Ekonomika.lt” sakė Honkongo ekonomistas Kui Wai Li. Spalio pabaigoje Vilniuje viešėjęs ekspertas sako esąs tikras, kad Kinija imsis gelbėti griūvančią... Spalio pabaigoje Vilniuje viešėjęs ekspertas sako esąs tikras, kad Kinija imsis gelbėti griūvančią euro zoną tik tada, jei ši išpildys jos keliamas sąlygas. Į Kiniją pradedama žvelgti kaip į euro gelbėtoją.