Nesitikėkite, jog Europą kamuojančios ekonominės problemos greitu metu bus efektyviai išspręstos. Bent jau ekonomikos ekspertai tuo tikrai netiki.
„CNNMoney“ pakalbino dvidešimt iškiliausių pasaulio ekonomistų, kurie pateikė savo vertinimus apie Europos ekonominės padėties perspektyvas. Pusė apklaustų ekspertų teigė, jog Europos ekonominė būklė galėtų pasiekti augimo stadiją ne anksčiau kaip 2013 metais. Septyni ekonomistai galimą Europos ekonominės situacijos pagerėjimą įžvelgė tik 2014 ar dar vėlesniais metais. Vos trys respondentai tikėjosi, jog Europos padėtis galėtų pradėti gerėti jau šių metų antroje pusėje.
Oficialiai Europa nėra recesijos būklėje, bet dauguma ekonomikos ekspertų mano, jog tokia padėtis yra tiesiog neišvengiama. Tai pripažino ir Europos Centrinio Banko prezidentas Mario Draghi, tokius nuogąstavimus išreiškęs praėjusių metų lapkritį.
Ekonominės Europos problemos gali sukelti neigiamų padarinių ir JAV. Apklausos duomenimis, vienuolika ekonomistų manė, jog Europos bėdos gali neigiamai atsiliepti JAV verslininkų ir vartotojų kreditingumui. Dar keturi ekonomistai spėjo, kad didžiausių problemų sukels JAV jautrumas Europos bankų sektoriui, jei Europos valstybės nevykdys savo skolų padengimo įsipareigojimų. Pora specialistų manė, kad didžiausia grėsmė JAV ekonomikai yra sumažėsianti eksporto į Europą apimtis.
Vertindami galimas krizinės situacijos išeitis, ekonomistai nebuvo tokie vieningi. Šeši ekspertai pareiškė, jog geriausia būtų, kad Europos Centrinis Bankas taptų finansinės krizės kamuojamų vyriausybių kreditoriumi. Visgi Draghi yra pažymėjęs, jog dabartinėje situacijoje Europos Centrinis Bankas tiesiog neturi tokios veiklos mandato. „Moody's Analytics“ ekonomisto Marko Zandi teigimu, tokia priemonė būtų pats veiksmingiausias trumpalaikio krizės suvaldymo instrumentas. Kita vertus, norint užtikrinti ilgalaikį krizės suvaldymą, būtų reikalinga imtis kitokių priemonių.
Likę ekonomistai pabrėžė būtent kitų priemonių panaudojimo būtinybę. Penki ekspertai teigė, jog yra reikalinga įgyvendinti pažangesnę euro zonos fiskalinę politiką. Trijų specialistų nuomone, yra būtina imtis žymiai radikalesnių priemonių. Jų teigimu, geriausias kelias būtų atsargus euro zonos suskaldymas, kurio metu svarbiausia būtų išvengti nepageidaujamų padarinių Europos finansų rinkoms.
„Decision Economics“ analitiko Alleno Sinai manymu, euro zonai yra reikalinga kruopščiai apgalvota reorganizacija, kurios pagrindu taptų mažesnis valstybių narių skaičius, naujos valdymo priemonės ir centralizuota fiskalinė politika.
