Praėjusios savaitės įvykiai finansų rinkoje privertė šiek tiek suabejoti, kurios šalys iš tikrųjų eina tiesiausiu ekonominio atsigavimo keliu, o kurios yra ant recesijos slenksčio. Atrodo, jog Europos centrinio banko (ECB) prezidentas Mario Draghi yra linkęs manyti, kad blogiausi laikai euro zonai yra praėję ir ji iš tiesų laikosi geriau nei JAV. Vis dėlto, jei paklaustumėte Federalinio rezervų banko primininko Beno Bernanke, jis pasakytų, kad pagal ekonomikos atsigavimą JAV yra smarkiai išsiveržusi į priekį. Esant skirtingoms nuomonėms, tvirtinti galima tik tai, kad visi žaidėjai – Europa, JAV ir Azija – bando atsitiesti ir visi susiduria su skirtingomis kliūtimis. Kai vienas iš jų suklumpa, pasiseka kitam.
Penktadienį, kovo 23 dieną, euras pakilo nuo ketvirtadienio žemiausio taško – 1,3135 dolerio – ir pasiekė trijų savaičių aukštumas prieš dolerį ties 1,3295. Tą pačia dieną jis pabrango 0,4 proc. jenos atžvilgiu iki 109,40. Penktadienį Kopenhagoje vykusiame Europos lyderių susitikime buvo susitarta euro zonos gelbėjimo fondą padidinti 800 mlrd. eurų. Tai idealus būdas užbaigti mėnesį, nes rinkos atsikvėps lengviau, regėdamos, kad buvo sukurta pakankamai stipri apsauga, net jeigu situacija Portugalijoje, Italijoje ir Ispanijoje toliau prastės. Tai stiprina pasitikėjimą euru, tačiau dėl nuolatinio nerimo, susijusio su euro zonos krize, prognozės toli gražu nėra optimistinės. Atrodo, kai tik išsprendžiamas vienas klausimas, jo vietą užima kitas.
Pavyzdžiui, praėjusią savaitę, netikėtai paaiškėjo, kad gamintojai Vokietijoje ir Prancūzijoje susiduria su rimtais sunkumais. Tiek praėjusį penktadienį, tiek šią savaitę prie euro stiprėjimo prisidedantis veiksnys yra pablogėję JAV ekonomikos rodikliai. JAV gyvenamųjų būstų duomenys buvo prastesni nei tikėtasi – prekybos statistikos padalinys penktadienį paskelbė, kad naujų namų vienai šeimai pardavimai vasario mėnesį buvo 1,6 proc. mažesni. Stagnacija nekilnojamo turto sektoriuje stabdo visos JAV ekonomikos atsigavimą. Taip, nedarbo lygis mažėja, tačiau to neužtenka. FED pirmininkas B. Bernanke, rodos, tai pripažino jau pirmadienį pareikšdamas, kad, vykdant skatinamąją pinigų politiką, nedarbo problema gali būti išspręsta greičiau, tokiu būdu jis sustiprino būgštavimus, jog rengiamasi trečiajai monetarinio stimuliavimo programai (QE3). Per dvidešimt jo kalbos minučių doleris staigiai krito, šitaip kilsteldamas eurą net iki 1,3368 – aukščiausio lygio nuo kovo 1 d. Antradienis buvo dar viena puiki diena eurui, nes Italijos vyriausybė aukciono metu sėkmingai išplatino 2,817 mlrd. eurų obligacijų emisiją. Euras dolerio atžvilgiu pašoko iki 1,3385, taip pasiekdamas naujas kovo mėnesio aukštumas.
Kita valiuta, pasipelniusi iš prastos penktadienio JAV gyvenamųjų būstų statistikos, buvo jena, kuri dolerio atžvilgiu pakilo iki 82,25 ir užbaigė didžiausią savaitinį brangimą nuo paskutinės 2011 metų savaitės. Tačiau nuo pirmadienio jena vėl pradėjo tirpti svyruodama apie 82,72 jenos už JAV dolerį ir 109,74 jenos už eurą. Antradienį dėl nutekėjusių gandų apie tai, kad Japonijos centrinis bankas ketina tęsti monetarinį stimuliavimą, jenos vertė dar kartą smuktelėjo. Rinkos spaudimas, anksčiau tekęs silpnam doleriui, persidavė jenai ir lėmė dolerio brangimą prieš Japonijos valiutą: už dolerį pirkta 83,13 jenos.
Monetarinis stimuliavimas lemia valiutos vertės eroziją. Pats geriausias to pavyzdys yra Japonijos valiuta, beveik nevaldomai silpnėjanti nuo ankstyvo vasario, kai Japonijos centrinis bankas pradėjo skatinamąją pinigų politiką. Doleris – dar viena valiuta, kurią veikia menkiausios užuominos apie monetarinio stimuliavimo politiką, praeityje devalvavusią „žaliuosius“. Deja, Japonijos atveju šie gandai nutekėjo kritiniu metu, kaip tik tada, kai buvo tikima, jog Japonijos valiutą sustiprins repatriacija. Galima sakyti, kad šiuo momentu investuotojai yra atsargūs kiekvienos valiutos atžvilgiu. Trūksta patikimų faktų ir nė viena valiuta negali būti laikoma saugiu užutekiu. Laikas parodė, kad pergalės buvo trumpalaikės, o dėl netikėtų naujienų, kurios tapo labai įprastu reiškiniu, sunku tiksliai prognozuoti. Vieną dieną Italija lemia smarkų euro brangimą dolerio atžvilgiu, tačiau kitą dieną vietoje to investuotojai gali sutelkti dėmesį į Ispaniją ir imti pirkti rizikingą dolerį.
Peter Leonidou, „Alpari finansinės paslaugos” pardavimų vadovas
