Praėjusiais metais Baltijos šalių BVP augo sparčiausiai Europos Sąjungoje. Lietuvos BVP 2011 metais augo 5,9 proc., Estijos – 7,6 proc. Pastarasis augimas buvo sparčiausias Europos Sąjungoje. Latvijos ekonomika augo 5,5 proc. – pirmą kartą teigiamu tempu po tris metus iš eilės trukusio nuosmukio. Praėjusiais metais ūkio augimas tapo labiau subalansuotas nei 2010-aisias – stebėta visų BVP dalių plėtra pradedant privačiu vartojimu baigiant eksportu.
Visiško imuniteto prastėjančiai ekonomikos plėtrai Vakarų Europoje Baltijos šalims išlaikyti nepavyks. Po ankstesniojo sunkmečio užsienio prekybos reikšmė Baltijos ekonomikoms išaugo, ir dėl anksčiau santykinai labiau susitraukusios paklausos jos tapo atviresnės. Dabartiniai euro zonos ekonominės plėtros trikdžiai pasijus ir Baltijos šalyse – 2012-aisiais ekonomikos augimas bus lėtesnis. Tačiau šalys prekybos ryšiais yra susiję su santykinai stipresnėmis ir šiemet augsiančiomis regiono ekonomikomis – Vokietija, Šiaurės šalimis, Lenkija ir Rusija. Tad tai padės išvengti rimtesnio sulėtėjimo. Prognozuojame, kad Lietuvos ir Latvijos BVP 2012 metais augs 2,0 proc., Estijos – 3,0 proc. ir ekonomikos vėl bus vienos sparčiausių Europos Sąjungoje.
Bendras ekonominis klimatas leidžia tikėtis ir ne tokios sparčios infliacijos kaip 2011 metais. Silpnesnė ekonominė aplinka reiškia ir suvaržymus iš paklausos pusės, kurie nesudarys esminių prielaidų kainoms didėti. Daugiau neapibrėžtumo ir pagrindo nerimauti sudaro pasaulinio masto veiksniai. Tvyranti politinė įtampa naftos rinkoje pastaruoju metu vėl lėmė aukštesnes naftos kainas, kurios yra reikšmingas infliacijos veiksnys Baltijos ekonomikoms. Vis dėlto, labiau tikėtina, kad tiek silpnesnės ekonomikos sąlygos, tiek palyginamosios bazės efektai lems, kad 2012 metais infliacija bus mažesnė. Lietuvoje vidutinė metinė infliacija gali sulėtėti nuo 4,1 proc. iki 2,2 proc., Latvijoje – nuo 4,4 proc. iki 2,6 proc. ir Estijoje – nuo 5,0 proc. iki 3,3 proc.
