euro zona

Graikija „yra euro zonos narė ir turi ja likti“, tačiau kartu privalo parodyti, kad yra pasirengusi laikytis susitarimų dėl antikrizinių reformų šalyje, šeštadienį pareiškė Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as per susitikimą su Graikijos vyriausybės vadovu Antoniu Samaras.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį Berlyne euro zonos skolų krizę aptars su Italijos premjeru Mario Monti, informuoja AFP. „Didžiausias dėmesį jie skirs situacijai euro zonoje ir ekonominei plėtrai Europoje“, – per vyriausybės spaudos konferenciją sakė kanclerės atstovas spaudai Steffenas Seibertas. A. Merkel po vasaros atostogų jau surengė kelis susitikimus su euro zonos lyderiais.

Krizė drebinanti euro zonos silpniausias šalis gali būti apibūdinta paprastai: viskas tapo pernelyg brangu, rašo „Wall Street Journal“. Darbo jėga tapo per brangi, todėl turėjo mažėti atlyginimai. Tačiau pabrango ir maisto produktai, transportas, būstai bei gausybė kitų prekių ir paslaugų. Sparčiai augančios kainos krizės prispaustose šalyse per pirmą prisijungimo prie euro dešimtmetį išsiurbė jų ekonomikų konkurencingumą, kas galų gale lėmė augimo sulėtėjimą bei nedarbo išaugimą.

Vokietijos valdančiosios partijos (CDU) frakcijos vadovas parlamente Volkeris Kauderis penktadienį, likus vos kelioms valandoms iki kanclerės Angelos Merkel  ir Graikijos premjero Antonio Samaro susitikimo, pareiškė, kad negali būti keičiami nei Graikijos paketo sąlygose nurodyti planiniai laikotarpiai, nei paketo turinys. Manoma, kad per susitikimą su kanclere Graikijos premjeras paprašys suteikti daugiau laiko pasiekti planinius rodiklius.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį pristatė naują kampaniją, skirtą įtikinti vokiečius Europos vienybės nauda, tuo tarpu euroskepticizmas didžiausioje kontinento ekonomikoje auga, informuoja AFP. Kanclerė naują kampaniją „Aš noriu Europos“ pristatė vaizdo žinute, kurioje gyrė Europos bendradarbiavimo privalumus ir sakė, kad jie atnešė "taiką, klestėjimą ir sutarimą su kaimynėmis". "Mes išgyvename vieną iš didžiausių Europos krizių.

Suomijos Europos reikalų ministras Alexanderis Stubbas ketvirtadienį perspėjo dėl to, ką pats apibūdino kaip bandymą pastatyti „Berlyno sieną“, kuri atskirtų Šiaurės Europą nuo skolų slegiamos Pietų Europos, informuoja AFP. „Europa beveik 50 metų buvo padalinta į Vakarų ir Rytų, o šiandien beprasmiška ją dalinti į Šiaurės ir Pietų. Mes nenorime naujos Berlyno sienos“, – Švedijos dienraščiui „Dagens Nyheter“ sakė A. Stubbas.

Vokietijos biudžetas pirmąjį šių metų pusmetį – pirmą kartą perteklinis, nors daugumą Europos šalių tebeslegia didžiulė skolų našta, praneša AFP. Per sausio-birželio mėnesius į Vokietijos iždą įplaukė 8,3 mlrd. eurų daugiau nei buvo išleista. Pertekliaus suma sudaro 0,6 proc. BVP. Vokietijos biudžeto perteklius užfiksuotas pirmą kartą nuo 2007 metų. Po pasaulinės krizės šalies vyriausybė buvo priversta skolintis lėšų siekdama palaikyti ekonomiką.

Euro zonos šalių ekonominiai ir finansiniai sunkumai vidutinėje perspektyvoje išliks, šiais ir kitais 2013 metais bendrasis euro zonos BVP toliau smuks, prognozuoja JAV bankas „Citigroup“ savo ataskaitoje, kurią ketvirtadienį skelbia Londono Sitis. „Citigroup“ specialistų nuomone, dėl išliekančių sunkumų Graikija bus priversta pasitraukti iš euro zonos per artimiausius 12-18 mėnesių.

Vokietijos centrinis bankas pirmadienį įspėjo, kad šalis gali pajusti regione vykstančią finansinę krizę. Europos didžiausioje ekonomikoje matyti lėtėjimo ženklai, nors labiau nei bet kada tikimasi, kad ši parems savo kaimynes, rašo „Washington Post“. „Pasitikėjimas Vokietijos viešaisiais finansais yra pagrindinis stabilumo inkaras šioje krizėje, tačiau jo negalima laikyti savaime suprantamu dalyku“, - teigia Vokietijos centrinis bankas savo mėnesinėje ataskaitoje, ir prieštarauja kalboms dėl g...

Suomijos prezidentas Saulis Niinisto antradienį pareiškė, kad pasitraukimas iš euro zonos nepadėtų išspręsti euro zonos skolų krizės, praneša AFP. „Nėra jokio greito ir lengvo Europos krizės sprendimo. Arba bent jau aš negaliu tokio sugalvoti. ES turi iš visų jėgų stengtis įveikti problemas. Pasitraukimas iš euro zonos nėra išeitis“, - per metinį ambasadorių susitikimą Helsinkyje sakė S. Niinisto.

Kaip teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis,  niūriame euro zonos kontekste ne tik Lietuva, bet ir visos trys Baltijos valstybės demonstruoja stebėtinus rezultatus, kurie ypač pastebimi pramonėje. Pirmauja gamyboje „Baltijos valstybės yra vienos iš nedaugelio Europoje, kurių gamybos lygis jau viršija prieškrizinį lygį. Euro zonoje matome, kad jis yra 10 proc. mažesnis negu buvo 2008 m. pradžioje, Švedijoje jis yra beveik 15 proc. mažesnis.

Graikijos pasitraukimas iš euro zonos yra įmanomas, nors būtų nepaprastai brangus ir tik paskatintų nedarbo augimą, pareiškė Europos centrinio banko (ECB) valdybos narys Joergas Asmussenas, praneša AFP. Kartu jis pabrėžė, kad Graikija turi likti euro zonoje ir kad ji pajėgi išsaugoti savo narystę. Jeigu graikai vis dėlto nutartų palikti euro zoną, toks žingsnis būtų neatsiejamas nuo ekonominių sukrėtimų ne vien šioje Balkanų šalyje.

Šią savaitę daug ekonominių pranešimų sulauksime iš Lenkijos. Mūsų kaimynė paskelbs liepos mėnesio pramonės produkcijos, mažmeninės prekybos bei nedarbo rodiklius. Lenkijos ekonomika nemažina apsukų, liepą gamyba galėjo išaugti 3,9 proc. Lenkijos zlotas nuo vasaros pradžios euro atžvilgiu stiprėjo (8 proc.) ne tik dėl padidėjusio investuotojų rizikos apetito, bet ir dėl geresnių nei euro zonos Lenkijos ekonomikos perspektyvų. Vis dėlto ši šalis sunkiai tvarkosi su nedarbo problemomis.

Euro zona grįžta į recesiją, pareiškė ekonomistai, gavę oficialius duomenis, kurie vaizduoja bliūkštančią ekonomiką. Tačiau kai kurių požymių nuosmukis fiksuojamas jau ne vienerius metus, rašo „The New York Times“. Išskyrus Vokietiją, nė viena iš didžiausių Europos ekonomikų nepasiekė lygio, kuriame buvo 2008 metų pradžioje.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį palaikė antikrizinę Europos centrinio banko prezidento Mario Draghi strategiją ir paragino Europos partnerius kuo greičiau pradėti biudžeto politikų integraciją, pareiškusi, kad laikas senka. Savo vizito Kanados sostinėje Otavoje metu A. Merkel aptarė su Kanados ministru pirmininku Stephenas Harperas Europos krizę, sutartį dėl laisvosios prekybos tarp Europos Sąjungos ir Kanados bei situaciją Sirijoje.

Pabandykite įsivaizduoti valstybę, kurios gyventojai dirba mažiau laiko nei dauguma kitų, kurios darbuotojai nėra patys produktyviausi, o moksleiviai mokykloje praleidžia mažiau laiko nei kaimyninių valstybių vaikai, rašo BBC. Iš pirmo žvilgsnio toks kokteilis nežada nieko gero. Vis dėlto Vokietija sėkmingai pritaikė šį receptą. Šalis tapo visos Europos ekonomikos varikliu ir antra pagal dydį eksportuotoja visame pasaulyje.

Aplinkybės euro zonoje pernelyg sudėtingos, kad dabar galima būtų daryti kokias nors išvadas. Būtina nuolat sekti situaciją, o dėl Latvijos prisijungimo prie bendrosios Europos valiutos sąjungos svarbu būti itin išmintingiems, teigia SEB banko Latvijos padalinio makroekonomikos ekspertas Dainius Gašpuitis. „Skolų krizė dar nepasiekė dugno - daugelis svarbių sprendimų ir jų įgyvendinimas dar priešaky. Prognozuojamas labai neramus ruduo, o galimų įvykių plėtros scenarijų vis daugėja.

Pastaraisiais mėnesiais įvairių analitinių agentūrų prognozės dėl tolesnės Graikijos narystės euro zonoje tampa vis skeptiškesnės. Šių metų gegužės pradžioje reitingų agentūros „Standard & Poor's“ ekspertai, įvertinę Graikijos šansus artimiausiais mėnesiais palikti euro zoną, tokią tikimybę įvardijo esant lygią vienai galimybei iš trijų, tai yra 33,3 procento.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, šių metų birželį, palyginti su geguže ir atsižvelgus į sezoninius svyravimus, pramonės gamyba euro zonoje sumažėjo 0,6 proc., visoje ES - 0,9 proc. Gegužę pramonės gamyba abiejose zonose padidėjo atitinkamai 0,9 ir 0,8 proc. 2012 metų birželį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu ankstesniais metais, šis rodiklis euro zonoje sumažėjo 2,1 proc., o ES - 2,2 procento.

Euro zonos šalys, besistengiančios ištverti gelbėjimo programas, galėtų pasimokyti iš Islandijos, kurios atsigavimas po gelbėjimo buvo stebėtinais stiprus, teigia Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos šalyje vadovė. TVF pažymėjo, kad Islandijos pasišventimas vykdyti programą, sprendimas nuostolius primesti obligacijų savininkams, o ne mokesčių mokėtojams bei socialinio aprūpinimo sistemos apsaugojimas padėjo nuo žlugimo šalį nukreipti atsigavimo link.

Net jei kitos šalys tam nepritars, Vokietija blokuos naujos finansinės paramos teikimą Graikijai, jei ši neįgyvendins visų gelbėjimo paketų sąlygų, sekmadienį pareiškė kanclerės Angelos Merkel Konservatorių frakcijos parlamente vadovo pavaduotojas Michaelis Fuchs, rašo laikraštis „The Daily Telegraph“. „Galite mane cituoti: net jeigu stiklinė yra puspilnė, to nepakanka, kad būtų išduota tolesnė parama. Vokietija negali su tuo sutikti ir nesutiks“, - sakė M. Fuchs.

Olimpinės žaidynės nukreipė dėmesį nuo euro zonos krizės. Europos centrinio banko prezidento Mario Draghi obligacijų pirkimo planas, skirtas mažinti skolinimosi kainą, nepaisant neužbaigtumo, kuriam laikui nuramino rinkas. O nei vienai iš probleminių šalių neruošiant obligacijų aukciono, spaudimas mąžta, rašo BBC. Panašu, kad euro zonos krizė išėjo vasaros atostogų.

Euro grupės, jungiančios euro zonos finansų ministrus, pirmininkas, Liuksemburgo premjeras Žanas Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker) antradienį pareiškė, kad euro zona galėtų atlaikyti Graikijos pasitraukimą iš bendros valiutos bloko, tačiau tai nėra patrauklus pasirinkimas. „Žiūrint iš esamos perspektyvos, Graikijos pasitraukimas yra suvaldomas procesas. Tačiau tai nereiškia, kad tai trokštamas kelias“, – interviu Vokietijos televizijos kanalui WDR sakė Ž. K. Junkeris.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) perspėjo, kad, nepaisant euro zonos skolų krizės jau padarytos žalos, blogiausia dar laukia ateityje, rašo „The Guardian“. Didelis sukrėtimas regione euro zonai kainuotų daugiau nei 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), neigiamas poveikis Didžiajai Britanijai būtų beveik toks pat didelis, o JAV gali netekti 2 proc. BVP. Japonijos ekonomika dėl sukrėtimo gali susitraukti daugiau nei 1 proc.

Pasibaigus ECB tarybos susitikimui tapo šiek tiek aiškiau, kokiomis priemonėmis Mario Draghi rems į bėdą papuolusias euro zonos nares. Prieš keletą dienų ECB prezidentas pareiškė, kad imsis visų būtinų priemonių, kad išgebėtų monetarinę sąjungą, tačiau po vakarykščio susitikimo vis dar liko neatsakytų klausimų, rašo BBC. M. Draghi patvirtino banko planus supirkinėti valstybių narių obligacijas antrinėje rinkoje. Vis dėlto ECB iškėlė tris sąlygas.

Liepos 26 dieną Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi pažadėjo daryti viską, kad tik išsaugotų eurą. Šie žodžiai nuramino rinkas, tačiau daugelis maklerių ir ekonomistų kasydami pakaušius svarstė galimas pažado interpretacijas, rašo „Time“. M. Draghi žodžiai netruko apskrieti pasaulį. Pažadą vieningai pakartojo ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel bei Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as. Prie šio choro prisijungė ir Italijos premjeras Mario Monti.

Lietuvoje politikai ir verslininkai diskutuoja, ar pajusime antrąją krizės bangą, o „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Latvijoje Martinas Kazakas teigia, kad Baltijos šalys namų darbus paruošė, todėl yra atsparesnės sukrėtimams. Netyla diskusijos dėl antrosios krizės bangos. Ar ją pajusime? Mes ją jau jaučiame. Antra ar kuri kita banga būtų, jai būdinga kas nors nauja, palyginti su pirmąja krize, prasidėjusia 2007–2008 metais ir paskandinusia visą Europą.

Rekordines skolinimosi kainos aukštumas tarp euro zonos šalių pasiekusi Ispanija pasižadėjo imtis tvirtų, visa apimančių ekonomikos reformų, tačiau ar jų įgyvendinimas atneš laukiamų rezultatų? Birželio mėnesį euro zonos finansų ministrai sutiko skirti 100 mlrd. eurų (345 mlrd. litų) Ispanijos bankams gelbėti, tačiau šiandien ne vienas ekonomistas sutinka, jog to nepakaks, kad šalis būtų išgelbėta iš krizės, į kurią pateko 2008 metais žlugus nekilnojamojo turto rinkai.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, birželį, atsižvelgus į sezoninius pokyčius, nedarbo lygis euro zonoje, palyginti su geguže, liko nepakitęs ir siekė 11,2 proc. 2011 metų birželį nedarbas euro zonoje siekė 10,0 proc. Visoje ES nedarbas birželį, palyginti su geguže, taip pat liko nepakitęs ir siekė 10,4 proc. 2011 m. birželį nedarbas ES siekė 9,5 proc. „Eurostat“ skelbia, kad birželį darbo ES neturėjo 25,112 mln. žmonių, įskaitant 17,801 mln.

Visi kas netingi ieško išeičių iš euro krizės, tačiau bėda ta, kad daugelis sprendimų apsiriboja dviem alternatyvomis. Siūlomi euro zonos gelbėjimo planai tėra tik skirtingos šių dviejų kelių variacijos, rašo „Spiegel“. Pastaruosius kelis metus Europoje buvo taikomas taupymo režimas ir gelbėjimo paskolos ant bankroto slenksčio atsidūrusioms valstybėms. Nepaisant to vis garsiau girdisi politikų ir ekonomistų kalbos, jog Graikijos laukia nekontroliuojamas bankrotas.

Dauguma vokiečių mano, kad jų šaliai būtų geriau neturėti euro, o šalies ekonomikos ministras dar kartą suabejojo Graikijos ateitimi bendros valiutos bloke, praneša AFP. Remiantis Vokietijos laikraščio „Bild am Sonntag“ užsakymu atliktos apklausos rezultatais, 51 proc. vokiečių mano, kad didžiausiai Europos ekonomikai geriau sektųsi už euro zonos ribų, o 29 proc. apklaustųjų teigė, kad tada Vokietijos padėtis būtų blogesnė. 71 proc.

Gilėjant euro zonos krizei daugelis eilinių piliečių pajautė vyriausybių taikomų taupymo priemonių poveikį. Tačiau krizės apgaubtoje Europoje taip pat gyvena ne vienas itin turtingas asmuo, kurio asmeninis turtas nuolat auga. Nors Ispanijai netrukus gali prireikti finansinės paramos, vienas iš šios šalies gyventojų neseniai tapo turtingiausiu žmogumi euro zonoje. Jo turtas, itin turtingų asmenų stebėjimo agentūros „Wealth-X“ duomenimis, pasiekė 40,2 mlrd. JAV dolerių.

Ispanijai gali prireikti visapusiško 300 mlrd. eurų vertės gelbėjimo paketo iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Europos Sąjungos (ES), jeigu šalies skolinimosi kaina ir toliau nemažės, remdamasi neįvardintu šaltiniu euro zonoje pranešė naujienų agentūra „Reuters“. Anonimu panoręs likti euro zonos pareigūnas sakė, kad Ispanijos finansų ministras Luisas de Guindosas tokią galimybę aptarė su Vokietijos finansų ministru Wolfgangu Schaeuble per antradienį Berlyne vykusį jų susitikimą.

Latvija – pavyzdinė Europos Sąjungos valstybė, interviu Latvijos radijui pareiškė Latvijos finansų ministras Andris Vilkas. „Mes būsime pavyzdinė valstybė pagal visus parametrus ir būsime laikomi pavyzdžiu“, - sakė ministras komentuodamas ekonomikos plėtros 2012 m. rodiklius. Jis pastebėjo, kad procesai ES ekonomikoje turėjo įtakos Latvijai, ir antrąjį pusmetį plėtra sulėtėjo. Tačiau šalis turi visas galimybes pasiekti, kad šiais metais šalies BVP išaugtų 4 proc.

Nereikia guostis iliuzijomis, jog Graikija išspręs savo problemas būdama euro zonoje. Apie tai interviu Latvijos radijui pareiškė Latvijos finansų ministras Andris Vilkas. „Reikia rasti būdą, kaip kiek įmanoma greičiau „išlydėti“ Graikiją iš euro zonos. „Ir kuo greičiau, tuo geriau", - pabrėžė A. Vilkas. 'Situacija Graikijoje labai labai sunki, - sakė A. Vilkas.

Į Atėnus vėl atvyko skolintojų trejeto – Europos Sąjungos, Europos centrinio banko ir Tarptautinio valiutos fondo – inspektoriai, turintys įvertinti, ar Graikija pasiekė nors kiek pažangos. Tačiau, kaip pranešama, Graikiją nuo bankroto gelbėjantys kreditoriai jau sotūs, Vokietijos aukšto rango pareigūnai vienas po kito kalba apie galimą jos pasitraukimą iš euro zonos. Skelbimų, kad verslas parduodamas, Graikijoje daugybė.

Remiantis naujausiais statistikos duomenimis, Švedijos ekonomika išlieka atspari nuosmukiui euro zonoje. Stipri viešųjų finansų būklė, atsparus eksporto sektorius ir palyginti sveika darbo rinka apsaugojo Švediją nuo didelio neigiamo Europos problemų poveikio, nors šalies ekonomikos augimas ir sulėtėjo.

Šiuo metu yra 90 proc. tikimybė, kad Graikija paliks euro zoną per artimiausius 12–18 mėnesių, tvirtina banko „Citi“ vyriausiasis ekonomistas Willemas Buiteris. W. Buiteris, kuris gegužės mėnesį sugalvojo terminą „Grexit“, paskutinį pusmetį nuolat vertina tokio įvykio tikimybę. Šiandien jis jau praktiškai įsitikinęs, kad pirmoji euro zonos narė, kuriai buvo suteikta finansinė parama, neturės kito pasirinkimo kaip tik palikti vieningos valiutos sąjungą.

Estijos prezidentas Toomas Ilvesas pagarsėjo, kai savo „Twitter“ paskyroje atsikirto „New York Times“ rašančiam ekonomistui Paului Krugmanui. Savo tinklaraštyje Nobelio ekonomikos premijos laureatas P. Krugmanas sumenkino sėkmingą Estijos programą kovoje su pasauline ekonomine krize.

Skęstančioje Europoje darosi vis sunkiau rasti valstybę, kuri būtų priimtina saugumo ieškantiems investuotojams. Net ir Vokietija praranda pasitikėjimą, rašo „Businessweek“. Investuotojams itin sunku pripažinti šią tiesą, pakanka atkreipti dėmesį į rinkų reakciją, kuomet reitingų agentūra „Moody's“ pakeitė Vokietijos reitingo perspektyvą į neigiamą. Kaip ir buvo galima tikėtis, po šio žingsnio Vokietijos 10 metų obligacijų pajamingumas pakilo, tačiau tik 0,07 proc.

Euro zonos šalys turi būti pasirengusios padėti Ispanijai, kurios skolinimosi kaina toliau auga, pareiškė Liuksemburgo finansų ministras Lucas Friedenas.

Pasaulinę finansų krizę išpranašavęs žinomas ekonomistas Nurielis Rubinis (Nourieli Roubini) mano, kad tvirto ir savarankiško Jungtinių Valstijų ekonomikos atsigavimo laukti neverta, o augimas ateityje tikriausiai nesieks nusistovėjusių rodiklių, informuoja CNBC. Anot N. Rubinio, dėl Amerikos ekonomikos persišaldymo viso likusio pasaulio ekonomika užsikrės plaučių uždegimu.

Paaštrėjusios euro zonos bėdos šią savaitę vėl gali grėsti nuostoliais rizikingoms turto klasėms. Svarbių politinių įvykių nenusimato, tad daugiau dėmesio sulauks euro zonos ekonominiai rodikliai. Vertinant pramonę – daugiau pesimistų Antradienį bus skelbiami Vokietijos bei visos euro zonos liepos mėnesio gamybos pasitikėjimo indeksai (PMI). Prognozuojama, jog Vokietijoje indeksas nežymiai pakils nuo 45 iki 45,1 lygio, o euro zonoje - nuo 45,1 iki 45,2 lygio.

Siaučiant euro zonos skolų krizei blokui nepriklausančios Europos Sąjungos šalys euro įsivedimą vertina vis atsargiau, informuoja „EUobserver“. Bulgarijos finansų ministras Simeonas Djankovas „The Financial Times Deutschlan“" sakė, kad, nors jo šalis ir atitinka narystei euro zonoje keliamus reikalavimus, reikia palaukti ir įsitikinti dėl bloko taisyklių veiksmingumo ir ateities. „Mes nusprendėme palaukti“, – sakė S. Djankovas.

Graikija turėtų pradėti mokėti pusę išmokamų pensijų ir valstybinio sektoriaus atlyginimų drachmomis, pirmadienį „Reuters“ agentūra cituoja vieno žymiausių Vokietijos konservatoriaus žodžius. Alexanderas Dobrindtas, Vokietijos Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) generalinis sekretorius, jau seniai tvirtina, kad Graikija turėtų pasitraukti iš euro zonos. „Su Graikija mes atsidūrėme aklavietėje. Šaliai neturi būti toliau teikiama parama.

Augant susirūpinimui, kad problemos Ispanijoje gilėja, euro kursas Japonijos jenos atžvilgiu nukrito iki žemiausio lygio per 11 metų, informuoja BBC. Ankstyvojoje prekyboje Azijoje euro kursas jenos atžvilgiu nusmuko iki 94,71 jenos, žemiausio lygio nuo 2000 m. lapkričio. Penktadienį Ispanijos Valensijos regionas paprašė centrinės valdžios suteikti finansinę paramą iš naujojo gelbėjimo fondo, netrukus po to Madrido skolinimosi kaina ženkliai šoktelėjo.

Finansinės problemos Ispanijoje dar labiau paaštrėjo, nepaisant euro zonos sprendimo suteikti Ispanijai 100 mlrd. eurų paskolą šalies bankams gelbėti, praneša BBC. Ispanijos akcijų indeksas IBEX nukrito beveik 6 proc. Tai yra staigiausias kritimas per dvejus metus. Daugumos bankų akcijų vertė nukrito 7 proc., nors bankui „Caixabank“ sekėsi šiek tiek geriau. Jo akcijos nukrito 3,6 proc., bet „Bankia“ rezultatai buvo prastesni, indeksas nukrito daugiau nei 10 proc.

Vokietijos Bundestagas ketvirtadienį pritarė milijardinei paramai Ispanijos bankams, praneša agentūra AFP. Už balsavo 473 deputatai, 97 buvo prieš ir 13 susilaikė. Ispanija birželio 25-ąją iš Europos finansinio stabilumo fondo oficialiai paprašė pagalbos savo bankams. Per 18 mėnesių šalies bankams bus skirta 100 mlrd. eurų. Pirmieji 30 mlrd. turėtų būti išmokėti dar šį mėnesį. Paramai Ispanijai turi pritarti visų euro zonos šalių parlamentai.

Pirmą kartą nuo tada, kai Didžioji Britanija aštuntajame dešimtmetyje prisijungė prie bendrosios rinkos, šalis eksportuoja daugiau prekių į šalis už Europos Sąjungos (ES) ribų, rašo „telegraph.co.uk“. Kompanijos sutelkė pastangas į sparčiai augančias ekonomikas Lotynų Amerikoje ir Azijoje, nes stengiasi kompensuoti nuosmukį euro zonoje, kurioje Britanijoje pagamintų prekių paklausa mažėja. Remiantis nacionalinio statistikos biuro duomenimis, per tris mėnesius iki gegužės maždaug 51 proc.