Liepos 26 dieną Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi pažadėjo daryti viską, kad tik išsaugotų eurą. Šie žodžiai nuramino rinkas, tačiau daugelis maklerių ir ekonomistų kasydami pakaušius svarstė galimas pažado interpretacijas, rašo „Time“.
M. Draghi žodžiai netruko apskrieti pasaulį. Pažadą vieningai pakartojo ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel bei Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as. Prie šio choro prisijungė ir Italijos premjeras Mario Monti.
Vis dėlto išskyrus skambius žodžius plačiajai auditorijai taip ir nebuvo pateiktos konkrečios priemonės, kuriomis Ispanija ir Italija bei kitos probleminės valstybės bus ginamos nuo spekuliantų išpuolių.
Šią savaitę ėmė ryškėti galimo scenarijaus kontūrai. Gali būti, kad Europos stabilumo mechanizmas (ESM) gaus banko licenciją. Euro zonos narės jau anksčiau sutarė įsteigti šią bendros valiutos gelbėjimo instituciją, kuri kontroliuos 700 mlrd. eurų vertės fondą, tačiau dar nenusprendė dėl visų jos galių.
ESM pakeis 2010 metais sukurtą kuklesnio biudžeto, pirmtaką. Tikimasi, kad ESM pradės savo veiklą metų pabaigoje, kuomet visos 17 euro zonos narių ratifikuos susitarimą dėl jo steigimo. 80 mlrd. eurų ESM skirs valstybių narių vyriausybės, tuo tarpu likusią sumą sudarys garantijos.
Nors naujasis darinys įgijo mechanizmo vardą, tačiau iš tiesų ESM bus Liuksemburge veikianti institucija. Teoriškai, gavęs banko licenciją ESM ženkliai sutvirtins savo galias ir galės padėti valstybėms kaip Ispanija ar Italija refinansuoti skolas bei ilgam nuraminti jautrias finansų rinkas.
ESM, kaip ir kiti bankai, galėtų skolintis iš ECB, tai leistų pasinaudoti įvairiais finansiniais instrumentais ir padidinti skolinimo galią tiek, kad pakaktų išgelbėti visas euro zonos nares.
ESM buvo kuriamas siekiant suteikti jam teisę pirkti valstybių skolos vertybinius popierius tiesiogiai iš besiskolinančių valstybių, o išimtiniais atvejais tokias operacija būtų galima atlikti ir antrinėje rinkoje. Banko licencija palengvintų šį procesą.
Kol kas banko licencija tėra viena iš alternatyvų, tačiau šaltiniai iš Vokietijos ir Prancūzijos vyriausybių atskleidė, kad Ispanijos, Italijos bei Prancūzijos finansų ministerijų pareigūnai aktyviai palaiko minėtą idėją. Vakar ši žinia buvo paviešinta Vokietijos dienraštyje „Suddeutsche Zeitung“, tačiau finansų ministro atstovas paneigė tokius planus. Tuo tarpu Liuksemburgo užsienio reikalų ministras pareiškė, kad pagrindinis tikslas yra ne prieiga prie neriboto ir besąlygiško pinigų šaltinio, o galimybė sukurti instrumentą, kuris leistų apsisaugoti nuo spekuliacijų. Bankinės licencijos idėją plėtojo ir „Le Monde“.
Kalbos apie banko licencijos išdavimą pasirodė kaip tik prieš ECB tarybos susitikimą, kuris įvyks rytoj. Mažai tikėtina, kad šio susitikimo dienotvarkėje būtų sprendžiamas minėtas klausimas, tačiau galima neabejoti, jog jis sklandys ore.
Austrijos centrinio banko vadovas Ewaldas Nowotny duodamas interviu „Bloomberg“ teigė, kad pasiūlymas suteikti ESM banko licenciją turi savų pliusų ir būtina tęsti diskusiją šiuo klausimu.
Savo ruožtu M. Draghi slepia kortas. Netrukus ECB vadovas susitiks su JAV iždo sekretoriumi Timothy Geithneriu, kuris viešėdamas Europoje reikalaus euro zonos vadovų imtis ryžtingų veiksmų. Be to, T. Geithneris akis į akį susitiks su Vokietijos centrinio banko vadovu Jensu Weidmannu, kuris stovi skersai ECB kelio. J. Weidmannas priešinasi bet kokiems pasiūlymams, kurie leistų ECB įsikišti tiesiogiai ir pagelbėti su sunkumais susiduriančioms sąjungos narėms. J. Weidmannas ne kartą pareiškė, kad neverta išmesti dar daugiau pinigų į kiaurą maišą, esą skolose skendinčioms valstybėms tokios priemonės jau nebepadės.
Mėgstamiausia J. Weidmanno frazė – ultima ratio (paskutinė priemonė). Kartą Vokietija jau sužlugdė Prancūzijos, Ispanijos ir Italijos siūlymą kolektyvizuoti riziką išleidžiant euroobligacijas. A. Merkel pareiškė, kad kol ji bus gyva, toks instrumentas nebus įteisintas. Vis dėlto vokiečiai pritarė ESM steigimui, tačiau jo atitiktį Vokietijos konstitucijai dar turi įvertinti Konstitucinis teismas. Žadama, kad teismo sprendimas bus paskelbtas rugsėjį. Euro zona laukia, ką nuspręs Vokietijos konstitucinės teisės korifėjai, mat būtent jie nustatys, kokias teises ir pareigas Europos ekonominis variklis turi gelbėdamas savo kaimynes.
Tiesa, prasiskolinusioms euro zonos narėms išrišimo niekaip nenori duoti ir Suomija. Suomiai yra visiškai nenusiteikę savo mokesčių mokėtojų pinigais gelbėti pietiečius, todėl ispanams ir graikams teko su Suomija sudaryti atskirą susitarimą, kurio pagrindu už paramą buvo suteiktas užstatas. Šią savaitę Helsinkyje lankysis M. Monti, galbūt bent jam pavyks sušildyti ledines suomių širdis.
