CV: Ignacy Swiecickis
Varšuvos universitete įgijo ekonomikos magistro laipsnį. Taip pat turi matematikos bakalauro laipsnį
Europos strategijų centre „demosEUROPA“ pradėjo dirbti 2008 m.
Analitinė sritis: struktūriniai pokyčiai Europos ekonomikoje, ypatingai, besikeičiantis valstybių vaidmuo ir įtampa tarp euro zonos narių ir jai nepriklausančių valstybių
Šiuo metu Lenkija laikoma realiausia pretendente tapti kita euro zonos nare. Vis dėlto nežinia dėl to, kaip ateityje bus sprendžiama euro zonos krizė atbaido šalį nuo įstojimo į bendros valiutos sąjungą.
Apie šiandienos Lenkijos ekonomikos problemas ir iššūkius bei galimybę įsivesti eurą kalbamės su Varšuvos socialinių ir ekonominių tyrimų centro ekonomistu ir Lazarskio universiteto ekonomikos profesorius Maciejus Krzakas bei Varšuvoje įsikūrusio Europos strategijų centro „demosEUROPA“ analitiku Ignacy Swiecickiu.
Pagal Mastrichto kriterijus Lenkija yra arti to, kad įsivestų eurą, tačiau panašu, kad kol kas šalis to nesiekia. Kodėl delsiate?
Maciej Krzak: Trumpai tariant, euro zoną slegia rimtos problemos, todėl dabar nėra tinkamas metas įsivesti eurą. Žvelgiant į Lenkijos ekonominius rodiklius šalis patenkina Mastrichto reikalavimus dėl palūkanų normos ir valstybės skolos, tačiau neatitinkame infliacijos bei fiskalinių kriterijų. Esant dabartinei padėčiai įgyvendinti šiuos kriterijus Lenkijai nebus paprasta. Be to, pastaruosius dvejus metus Lenkijos zloto kursas, palyginti su euru, labai svyravo ir tai buvo naudinga šalies ekonomikai.
Ignacy Swiecicki: Kalbant apie kriterijus, Lenkijos infliacijos rodiklis kol kas yra didesnis nei to reikalauja Europos Sąjunga. Blogiausia, kad Lenkijos centrinis bankas negali kontroliuoti veiksnių, kurie skatina infliacijos augimą – aukštos energijos bei maisto kainos.
Nepaisant to, bendras nenoras pateikti konkrečių euro įsivedimo datų priklauso nuo dviejų priežasčių. Pirma, šalies valdžios atstovai išreiškia savo norą prisijungti prie euro zonos, tačiau ne tokiomis sąlygomis, kokias šiandien matome. Lenkija nori pažiūrėti, kokių rezultatų duos vykdomos reformos ir kaip galiausiai išsispręs euro zonos krizė. Be to, 2008 metais šalies ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad Lenkija įstos į euro zoną 2012 metais. Tai įvyko savaitę prieš žlungant „Lehman Brothers“. Dėl to šiandien jis galbūt prisibijo pateikti konkrečią įstojimo datą.
Kokie pavojai laukia Lenkijos, jei šalis ir toliau dels prisijungti prie euro zonos?
M.K.: Darant prielaidą, kad euro zona išliks, įsivedusi eurą Lenkija galėtų prisijungti prie pagrindinių euro zonos ekonomikų. Nebūdama euro zonoje Lenkija nepatenka į pagrindinius Europos ekonominius sprendimus priimančią euro grupę.
I.S.: Šiandien galime matyti besiformuojančią dviejų greičių Europą, pagrindinės ES šalys tarpusavyje labiau integruojasi. Lenkija stengiasi iš dalies prisijungti prie šios grupės, bet kartu ir bando išlaikyti tam tikrą atstumą. Vykstant deryboms dėl ES fiskalinio pakto Lenkijai pavyko pasiekti, kad šalys, nepriklausančios euro zonai, gali dalyvauti euro grupės viršūnių susitikimuose, kai priiminėjami svarbiausi klausimai. Tačiau ilgą laiką šios pozicijos išlaikyti nepavyks: privalėsime prisijungti prie klubo, arba likti nuošalyje. Be abejo, Lenkija rizikuoja prarasti politinę įtaką Briuselyje. Jei ilgą laiką delsime įstoti į euro zoną rizikuojame prarasti šiandien turimą privilegijuotą poziciją.
Kokius pagrindinius pranašumus ir trūkumus išskirtumėte Lenkijai atsisakius zloto ir įsivedus eurą?
M.K.: Didžiausia nauda yra ta, kad tokiu būdu gali būti išvengta valiutos krizės. Tai aktualu verslui, nes stabili valiuta yra geriau nei nuolat svyruojantis zloto kursas. Be to, galima būtų tikėtis užsienio investicijų augimo.
Su valiutų mainų kursu glaudžiai susijusi kainų nustatymo skaidrumo problema. Esant eurui padidėtų konkurencija, nes vartotojai galėtų lengvai palyginti prekių ir paslaugų kainas.
Viena vertus, žemesnės palūkanų normos būtų naudingos, nes jos skatintų ekonomikos augimą. Kita vertus, tai gali sukelti didelį aktyvumą kreditų rinkoje.
Tapusi euro zonos nare Lenkija būtų priversta tvarkytis savo makroekonomines problemas pagal ES nustatytas taisykles. Kitaip tariant, šalis prarastų monetarinės politikos autonomiją.
I.S.: Tai bus reikšmingas politinis pasiekimas, nes priklausydama euro zonai Lenkija galės daryti įtaką sprendimams Briuselyje. Taip pat bus nemažai politinių privalumų: sumažės sandorių išlaidos, greičiausiai padidės užsienio prekyba. Manau, kad šalis gali tikėtis mažesnių palūkanų normų. Ilguoju laikotarpiu šalies ekonomika taps stabilesnė.
Gyventojų apklausos rodo, kad šalies gyventojų pritarimas eurui smarkiai smuktelėjo. Kokią įtaką tai gali turėti sprendimų priėmėjams?
M.K.: Pagrindinė šalies opozicinė jėga, Teisės ir teisingumo partija, skeptiškai vertina eurą ir matydama šių apklausų rezultatus gali sutvirtinti savo pozicijas. Valdžios atstovai daug kalba, kaip patenkinti Mastrichto kriterijus, tačiau nepateikia konkrečių datų, kada Lenkija galėtų prisijungti prie Antrojo valiutų kurso mechanizmo (VKM II) ar euro zonos.
I.S.: Šiomis gyventojų apklausomis pritraukiant daugiau rinkėjų labiausiai naudojasi pagrindinė opozicijoje esanti Teisės ir teisingumo partija. Kitos politinės jėgos nėra tokios priešiškos euro atžvilgiu. Tačiau nei viena iš pagrindinių politinių partijų netvirtina, kad Lenkija turėtų įsivesti eurą kaip įmanoma greičiau.
Kokie pagrindiniai iššūkiai lauktų Lenkijos euro įsivedimo procese?
M.K.: Lenkijos opozicijos balsai yra labai svarbūs, nes šalies nacionalinio banko aktas nėra pakeistas pagal Mastrichto sutarties reikalavimus. Svarstant konvergencijos klausimus nuolat primenamas šis teisinis neatitikimas. Norint priimti šias pataisas Lenkijos parlamente reikia turėti 2/3 daugumą. Be opozicijos pritarimo pasiekti šią daugumą tampa neįmanoma.
Žvelgiant iš ekonominės pusės didžiausiu iššūkiu taps fiskalinio deficito mažinimas. Lenkijos vyriausybės prognozėmis, Mastrichto kriterijų šalis turėtų pasiekti jau šiais metais, nes, anot jų, BVP augimas šiemet turėtų siekti 2,5 proc. Vis dėlto naujausi antrojo ketvirčio ekonomikos augimo rezultatai privertė smarkiai nusivilti. Be to, Lenkijos verslo ir vartotojų pasitikėjimas išlieka žemas, nedarbas, mano manymu, ateityje turėtų augti, atlyginimų augimas pastaruoju metu yra prislopintas. Ateities perspektyvos nėra labai šviesios.
I.S.: Pirmiausiai turėsime atitikti biudžeto deficito reikalavimus. Tuomet šalis turės prisijungti prie VKM II ir išbūti ten bent dvejus metus. Taip pat turime išspręsti tam tikras teisines problemas, konkrečiai, papildyti šalies konstituciją. Tam reikia politinės daugumo šalies parlamente ir ją pasiekti gali būti sudėtinga. Tačiau pagerėjus padėčiai euro zonoje šią daugumą surinkti būtų galima teigiant, kad prisijungiame prie grupės, kuri augo ir vystosi.
Silpnas zlotas padėjo kilti Lenkijos eksportui. Ar šalies pramonės atstovai ir politikai laikosi bendros nuomonės dėl euro įsivedimo?
M.K.: Dauguma verslo atstovų yra už euro įvedimą. Šalies valdančioji partija taip pat laikosi tos pačios nuomonės, todėl interesų konflikto prognozuoti nereikėtų. Vyriausybei nusprendus įsivesti eurą šalies verslininkai pritartų šiam sprendimui.
I.S.: Manau, kad didžioji dauguma verslo atstovų palaiko eurą ir jų nuomonę atitinka valdžios poziciją. Silpnas zloto kursas ne visada yra naudingas, o ypatingai tuomet, kai kursas dažnai svyruoja ir verslas negali prognozuoti savo veiklos.
Estija paskutinė iš valstybių įsivedė eurą. Ar Lenkija gali ko nors pasimokyti iš šios Baltijos valstybės?
M.K.: Palyginti su Lenkija, Estija yra labai maža ir priklausoma nuo išorės pasaulio, o Lenkija turi tvirtą vidaus rinką. Žvelgiant iš procedūrinės pusės Lenkija galėtų pasimokyti, kaip tinkamai parengti tautą, kaip išreklamuoti eurą ir kaip išvengti kainų augimo prisitaikant prie naujos valiutos.
I.S.: Derėtų išskirti esminį skirtumą, kad Estija yra maža ekonomika, Lenkija pagal savo rinką yra kur kas didesnė. Todėl negalime tiesiogiai lyginti šių dviejų valstybių.
Jūsų manymu, kada Lenkija įsives eurą?
M.K.: Nemėgstu prognozuoti, nes anksčiau esu prognozavęs, kad Lenkija į euro zoną pateks dar iki 2010 metų. Šį kartą apsidrausdamas manyčiau, kad tai padaryti būtų galima iki 2020 metų, aišku, jei euras dar egzistuos.
Kaip minėjau, Lenkija neskuba įsivesti euro dėl to, kad euro zonos skolų problemos vis dar lieka neišspręstos. Be to, šalis iki galo neatitinka visų Mastrichto kriterijų, o vidaus ekonomika juda neigiama linkme. Darant prielaidą, kad Lenkijai iki 2015 metų pavyks sumažinti biudžeto deficitą iki reikiamo lygio ir šalis galės prisijungti prie VKM II, geriausiu atveju eurą turėsime 2017 metais.
I.S.: Tikiuosi, kad eurą turėsime iki šio dešimtmečio pabaigos. Jei euro zona įgyvendins reikiamas reformas ir išspręs visas finansines problemas, taip pat Lenkija įveiks artėjančių rinkimų barjerą, manau, kad eurą galime įsivesti 2015-2019 metų laikotarpyje.
CV: Maciejus Krzakas
Varšuvos socialinių ir ekonominių tyrimų centro makroekonomikos komandos koordinatorius
Lenkijos ekonominės apžvalgos redaktorius
1978 m. baigė Lenkijos ekonomikos mokyklos magistro programą, 1984 m. ten pat įgijo daktaro laipsnį
JAV Wayne‘o valstijos universitete įgijo ekonomikos mokslų daktaro laipsnį
Dirbo vyriausiuoju ekonomistu Varšuvos banke „Citibank Handlowy“
Buvęs Vašingtono Tarptautinių finansų instituto Europos departamento ekonomikos konsultantas
2006 m. Varšuvoje esančiame banke „Societe Generale“ dirbo vyriausiuoju ekonomistu
Šiuo metu Lenkija laikoma realiausia pretendente tapti kita euro zonos nare. Vis dėlto nežinia dėl to, kaip ateityje bus sprendžiama euro zonos krizė atbaido šalį nuo įstojimo į bendros valiutos sąjungą.
Apie šiandienos Lenkijos ekonomikos problemas ir iššūkius bei galimybę įsivesti eurą kalbamės su Varšuvos socialinių ir ekonominių tyrimų centro ekonomistu ir Lazarskio universiteto ekonomikos profesorius Maciejus Krzakas bei Varšuvoje įsikūrusio Europos strategijų centro „demosEUROPA“ analitiku Ignacy Swiecickiu.
Pagal Mastrichto kriterijus Lenkija yra arti to, kad įsivestų eurą, tačiau panašu, kad kol kas šalis to nesiekia. Kodėl delsiate?
Maciej Krzak: Trumpai tariant, euro zoną slegia rimtos problemos, todėl dabar nėra tinkamas metas įsivesti eurą. Žvelgiant į Lenkijos ekonominius rodiklius šalis patenkina Mastrichto reikalavimus dėl palūkanų normos ir valstybės skolos, tačiau neatitinkame infliacijos bei fiskalinių kriterijų. Esant dabartinei padėčiai įgyvendinti šiuos kriterijus Lenkijai nebus paprasta. Be to, pastaruosius dvejus metus Lenkijos zloto kursas, palyginti su euru, labai svyravo ir tai buvo naudinga šalies ekonomikai.
Ignacy Swiecicki: Kalbant apie kriterijus, Lenkijos infliacijos rodiklis kol kas yra didesnis nei to reikalauja Europos Sąjunga. Blogiausia, kad Lenkijos centrinis bankas negali kontroliuoti veiksnių, kurie skatina infliacijos augimą – aukštos energijos bei maisto kainos.
Nepaisant to, bendras nenoras pateikti konkrečių euro įsivedimo datų priklauso nuo dviejų priežasčių. Pirma, šalies valdžios atstovai išreiškia savo norą prisijungti prie euro zonos, tačiau ne tokiomis sąlygomis, kokias šiandien matome. Lenkija nori pažiūrėti, kokių rezultatų duos vykdomos reformos ir kaip galiausiai išsispręs euro zonos krizė. Be to, 2008 metais šalies ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad Lenkija įstos į euro zoną 2012 metais. Tai įvyko savaitę prieš žlungant „Lehman Brothers“. Dėl to šiandien jis galbūt prisibijo pateikti konkrečią įstojimo datą.
Kokie pavojai laukia Lenkijos, jei šalis ir toliau dels prisijungti prie euro zonos?
M.K.: Darant prielaidą, kad euro zona išliks, įsivedusi eurą Lenkija galėtų prisijungti prie pagrindinių euro zonos ekonomikų. Nebūdama euro zonoje Lenkija nepatenka į pagrindinius Europos ekonominius sprendimus priimančią euro grupę.
I.S.: Šiandien galime matyti besiformuojančią dviejų greičių Europą, pagrindinės ES šalys tarpusavyje labiau integruojasi. Lenkija stengiasi iš dalies prisijungti prie šios grupės, bet kartu ir bando išlaikyti tam tikrą atstumą. Vykstant deryboms dėl ES fiskalinio pakto Lenkijai pavyko pasiekti, kad šalys, nepriklausančios euro zonai, gali dalyvauti euro grupės viršūnių susitikimuose, kai priiminėjami svarbiausi klausimai. Tačiau ilgą laiką šios pozicijos išlaikyti nepavyks: privalėsime prisijungti prie klubo, arba likti nuošalyje. Be abejo, Lenkija rizikuoja prarasti politinę įtaką Briuselyje. Jei ilgą laiką delsime įstoti į euro zoną rizikuojame prarasti šiandien turimą privilegijuotą poziciją.
Kokius pagrindinius pranašumus ir trūkumus išskirtumėte Lenkijai atsisakius zloto ir įsivedus eurą?
M.K.: Didžiausia nauda yra ta, kad tokiu būdu gali būti išvengta valiutos krizės. Tai aktualu verslui, nes stabili valiuta yra geriau nei nuolat svyruojantis zloto kursas. Be to, galima būtų tikėtis užsienio investicijų augimo.
Su valiutų mainų kursu glaudžiai susijusi kainų nustatymo skaidrumo problema. Esant eurui padidėtų konkurencija, nes vartotojai galėtų lengvai palyginti prekių ir paslaugų kainas.
Viena vertus, žemesnės palūkanų normos būtų naudingos, nes jos skatintų ekonomikos augimą. Kita vertus, tai gali sukelti didelį aktyvumą kreditų rinkoje.
Tapusi euro zonos nare Lenkija būtų priversta tvarkytis savo makroekonomines problemas pagal ES nustatytas taisykles. Kitaip tariant, šalis prarastų monetarinės politikos autonomiją.
I.S.: Tai bus reikšmingas politinis pasiekimas, nes priklausydama euro zonai Lenkija galės daryti įtaką sprendimams Briuselyje. Taip pat bus nemažai politinių privalumų: sumažės sandorių išlaidos, greičiausiai padidės užsienio prekyba. Manau, kad šalis gali tikėtis mažesnių palūkanų normų. Ilguoju laikotarpiu šalies ekonomika taps stabilesnė.
Gyventojų apklausos rodo, kad šalies gyventojų pritarimas eurui smarkiai smuktelėjo. Kokią įtaką tai gali turėti sprendimų priėmėjams?
M.K.: Pagrindinė šalies opozicinė jėga, Teisės ir teisingumo partija, skeptiškai vertina eurą ir matydama šių apklausų rezultatus gali sutvirtinti savo pozicijas. Valdžios atstovai daug kalba, kaip patenkinti Mastrichto kriterijus, tačiau nepateikia konkrečių datų, kada Lenkija galėtų prisijungti prie Antrojo valiutų kurso mechanizmo (VKM II) ar euro zonos.
I.S.: Šiomis gyventojų apklausomis pritraukiant daugiau rinkėjų labiausiai naudojasi pagrindinė opozicijoje esanti Teisės ir teisingumo partija. Kitos politinės jėgos nėra tokios priešiškos euro atžvilgiu. Tačiau nei viena iš pagrindinių politinių partijų netvirtina, kad Lenkija turėtų įsivesti eurą kaip įmanoma greičiau.
Kokie pagrindiniai iššūkiai lauktų Lenkijos euro įsivedimo procese?
M.K.: Lenkijos opozicijos balsai yra labai svarbūs, nes šalies nacionalinio banko aktas nėra pakeistas pagal Mastrichto sutarties reikalavimus. Svarstant konvergencijos klausimus nuolat primenamas šis teisinis neatitikimas. Norint priimti šias pataisas Lenkijos parlamente reikia turėti 2/3 daugumą. Be opozicijos pritarimo pasiekti šią daugumą tampa neįmanoma.
Žvelgiant iš ekonominės pusės didžiausiu iššūkiu taps fiskalinio deficito mažinimas. Lenkijos vyriausybės prognozėmis, Mastrichto kriterijų šalis turėtų pasiekti jau šiais metais, nes, anot jų, BVP augimas šiemet turėtų siekti 2,5 proc. Vis dėlto naujausi antrojo ketvirčio ekonomikos augimo rezultatai privertė smarkiai nusivilti. Be to, Lenkijos verslo ir vartotojų pasitikėjimas išlieka žemas, nedarbas, mano manymu, ateityje turėtų augti, atlyginimų augimas pastaruoju metu yra prislopintas. Ateities perspektyvos nėra labai šviesios.
I.S.: Pirmiausiai turėsime atitikti biudžeto deficito reikalavimus. Tuomet šalis turės prisijungti prie VKM II ir išbūti ten bent dvejus metus. Taip pat turime išspręsti tam tikras teisines problemas, konkrečiai, papildyti šalies konstituciją. Tam reikia politinės daugumo šalies parlamente ir ją pasiekti gali būti sudėtinga. Tačiau pagerėjus padėčiai euro zonoje šią daugumą surinkti būtų galima teigiant, kad prisijungiame prie grupės, kuri augo ir vystosi.
Silpnas zlotas padėjo kilti Lenkijos eksportui. Ar šalies pramonės atstovai ir politikai laikosi bendros nuomonės dėl euro įsivedimo?
M.K.: Dauguma verslo atstovų yra už euro įvedimą. Šalies valdančioji partija taip pat laikosi tos pačios nuomonės, todėl interesų konflikto prognozuoti nereikėtų. Vyriausybei nusprendus įsivesti eurą šalies verslininkai pritartų šiam sprendimui.
I.S.: Manau, kad didžioji dauguma verslo atstovų palaiko eurą ir jų nuomonę atitinka valdžios poziciją. Silpnas zloto kursas ne visada yra naudingas, o ypatingai tuomet, kai kursas dažnai svyruoja ir verslas negali prognozuoti savo veiklos.
Estija paskutinė iš valstybių įsivedė eurą. Ar Lenkija gali ko nors pasimokyti iš šios Baltijos valstybės?
M.K.: Palyginti su Lenkija, Estija yra labai maža ir priklausoma nuo išorės pasaulio, o Lenkija turi tvirtą vidaus rinką. Žvelgiant iš procedūrinės pusės Lenkija galėtų pasimokyti, kaip tinkamai parengti tautą, kaip išreklamuoti eurą ir kaip išvengti kainų augimo prisitaikant prie naujos valiutos.
I.S.: Derėtų išskirti esminį skirtumą, kad Estija yra maža ekonomika, Lenkija pagal savo rinką yra kur kas didesnė. Todėl negalime tiesiogiai lyginti šių dviejų valstybių.
Jūsų manymu, kada Lenkija įsives eurą?
M.K.: Nemėgstu prognozuoti, nes anksčiau esu prognozavęs, kad Lenkija į euro zoną pateks dar iki 2010 metų. Šį kartą apsidrausdamas manyčiau, kad tai padaryti būtų galima iki 2020 metų, aišku, jei euras dar egzistuos.
Kaip minėjau, Lenkija neskuba įsivesti euro dėl to, kad euro zonos skolų problemos vis dar lieka neišspręstos. Be to, šalis iki galo neatitinka visų Mastrichto kriterijų, o vidaus ekonomika juda neigiama linkme. Darant prielaidą, kad Lenkijai iki 2015 metų pavyks sumažinti biudžeto deficitą iki reikiamo lygio ir šalis galės prisijungti prie VKM II, geriausiu atveju eurą turėsime 2017 metais.
I.S.: Tikiuosi, kad eurą turėsime iki šio dešimtmečio pabaigos. Jei euro zona įgyvendins reikiamas reformas ir išspręs visas finansines problemas, taip pat Lenkija įveiks artėjančių rinkimų barjerą, manau, kad eurą galime įsivesti 2015-2019 metų laikotarpyje.
CV: Maciejus Krzakas
Varšuvos socialinių ir ekonominių tyrimų centro makroekonomikos komandos koordinatorius
Lenkijos ekonominės apžvalgos redaktorius
1978 m. baigė Lenkijos ekonomikos mokyklos magistro programą, 1984 m. ten pat įgijo daktaro laipsnį
JAV Wayne‘o valstijos universitete įgijo ekonomikos mokslų daktaro laipsnį
Dirbo vyriausiuoju ekonomistu Varšuvos banke „Citibank Handlowy“
Buvęs Vašingtono Tarptautinių finansų instituto Europos departamento ekonomikos konsultantas
2006 m. Varšuvoje esančiame banke „Societe Generale“ dirbo vyriausiuoju ekonomistu