euro zona

Beveik du trečdaliai (62,5 procento) Vokietijos piliečių įsitikinę, kad bendra Europos valiuta atlaikys visus sukrėtimus ir liks stabili ateinančiais metais. Tai rodo šeštadienį paskelbti sociologijos tarnybos "YouGov” surengtos apklausos duomenys. Kaip tik tuo galima paaiškinti vokiečių optimizmą dėl jų asmeninių finansinių perspektyvų Gyvatės metais. Tik 34 procentai apklaustųjų pareiškė, kad nesitiki iš 2013 metų nieko gero.

Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, analitikai pasaulio pabaigos neprognozuoja ir sako, kad kitąmet gyvensime kur kas geriau: nedidelė tikimybė, kad didės mokesčių našta, Lietuvos BVP bus vienas sparčiausiai šuoliuojančių ES, o eksporto apimtys nemažės. Kiekvienų metų pabaigoje analitikams pateikiame daugiau nei dešimt įvairių ekonomikos scenarijų ir prašome įvertinti jų tikimybę.

Jei Latvija 2014 metais įsives eurą, ji pagaliau gaus raktelius nuo automobilio, kurį seniai turėjo, bet negalėjo juo važinėti. Tiesa, specialistai įspėja, kad vairuoti reikės atsargiai, o Latvijos visuomenė kol kas į šį automobilį lipti nesiveržia. Latvijos Seimas per pirmą balsavimą pritarė, kad Latvija prie euro prisijungtų 2014 m. sausio 1 dieną.

Didžiąją šių metų dalį euro zona stovėjo ant bedugnės krašto, baiminantis bendros valiutos sąjungos žlugimo, kurį sukėlė įtampa dėl skolų krizės. Tačiau euro zona bent jau kuriam laikui atsitraukė nuo šio slenksčio, savo naujausioje ataskaitoje rašo banko HSBC vyriausioji Europos ekonomistė Janet Henry. „Turime veiksmų plano ateities ekonominės ir monetarinės integracijos, ypatingai bankų sektoriuje, pradžiai“, - teigia J. Henry.

Rizikos fondai išgyveno dar vienus suveržtus metus. Vidutiniškai vienas valdytojas per pastaruosius 11 mėnesių gavo tik 4,9 proc. pelno – tai visai neprimena tokių pinigų, kokiais garsėja ši industrija, rašo „Financial Times“. Nepaisant nusivylimo, kai kurios fondų investicijos atsipirko. Sauja rizikos fondų sugebėjo užsidirbti milijonus iš didelių, dažnai tiesioginių kontraversiškų statymų. 
 Graikijos obligacijos Kovo mėnesį pirkti Graikijos obligacijas neatrodė labai protingas žingsnis.

„Citi“ bankas teigia, kad galimybė, jog Graikija paliks Europos monetarinę sąjungą per ateinančius 12-18 mėn. yra 60 procentų. Tačiau toks spėjimas atrodo nesuderinamas su dabartiniais lūkesčiais, rašo Soberlook.com. Naujausias „Barclays“ tyrimas rodo, kad 70 proc. investuotojų nesitiki, kad nors viena valstybė kitais metais paliks eurą. Euro zonos lyderiai užtraukė visus stabdžius, kad užkirstų kelią euro zonos žlugimui. Ir panašu, kad rinkos tam pritaria.

Paskutinės apklausos duomenimis, didžioji dauguma europiečių (85 proc.) mano, kad valstybės narės turės glaudžiau bendradarbiauti, kad įveiktų krizę. Iš šiandien paskelbtos 2012 m. rudens Eurobarometro apklausos (Eurobarometro viešosios nuomonės apklausas du kartus per metus rengia Komisija) matyti, kad, 41 proc.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį sakė, kad, nepaisant pasaulinės ekonomikos augimo sulėtėjimo ir menko derliaus, šalies ekonomikos rezultatai yra geri, informuoja "Reuters". Per savo metinę spaudos konferenciją V. Putinas pažymėjo, kad Rusijos ūkis šiemet turėtų išaugti 3,7 proc. "Iš esmės tai geras rezultatas", - teigė V. Putinas, turėdamas omenyje, kad Rusijos ekonomikos rezultatai yra geri, ypač palyginti su euro zonos ir JAV pasiekimais.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros "Eurostat" duomenimis, šių metų spalį, palyginti su rugsėju ir atsižvelgus į sezoninius svyravimus, statybų mastas euro zonoje sumažėjo 1,6 proc., o ES padidėjo 1,6 proc. Spalį, palyginti su tuo pačiu 2011 m. mėnesiu, statybų euro zonoje sumažėjo 4,1 proc., o ES - 4,4 proc. Turimais valstybių narių duomenimis, spalį, palyginti su rugsėju, statybų mastas sumažėjo devyniose šalyse, o padidėjo šešiose.

Buvęs Italijos premjeras Silvijus Berluskonis (Silvio Berlusconi) pareiškė, kad, jeigu Europos centrinis bankas (ECB) negaus daugiau galių užtikrinti mažesnes skolinimosi kainas, Italija bus priversta palikti euro zoną, informuoja "Reuters". Interviu vietos televizijai S. Berluskonis sakė, kad ECB valiutos blokui turėtų tapti paskutinės išeities skolintoju.

Europos centrinio banko (ECB) vadovas Marijus Dragis (Mario Draghi) teigia, kad bankų priežiūros institucijos sukūrimas padės atkurti pasitikėjimą krizės nukamuota euro zona, informuoja AFP.

Kipras 2013 metas gali užimti Graikijos vietą. Šios šalies finansinės ir ekonominės problemos yra net rimtesnės nei Graikijos, pareiškė euro grupės, jungiančios euro zonos finansų ministrus, pirmininkas, Liuksemburgo premjeras Jeanas-Claude;as Junckeris. Jis priminė, kad Kipro skola beveik lygi šalies BVP, kuris siekia 17,9 mlrd. eurų. O valstybės skola, Europos Komisijos prognozėmis, 2012 metais sieks 16,8 mlrd. eurų, tai yra beveik 90 proc. BVP. Kiprui gali pririekti 9,3 mlrd.

Pirminiais duomenimis, šių metų spalį euro zonos užsienio prekybos perteklius siekė 10,2 mlrd. eurų, palyginti su 0,7 mlrd. eurų deficitu prieš metus tą patį mėnesį. 2012 m. spalį, palyginti su rugsėju ir atsižvelgus į sezoninius svyravimus, eksportas sumažėjo 1,4 proc., o importas padidėjo 0,6 proc., paskelbė Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūra "Eurostat". Negalutiniais duomenimis, visos ES užsienio prekybos deficitas šių metų spalį sudarė 9,4 mlrd. eurų, palyginti su 11,3 mlrd.

Lenkijos vyriausybė baigia derinti šalies prisijungimo prie euro zonos datą, tai gali įvykti 2017 metais, praneša diplomatiniai šaltiniai, dalyvavę penktadienį Briuselyje pasibaigusiame ES viršūnių susitikime. "Varšuva pritarė visiems pasiūlymams dėl naujų euro zonos stabilizavimo mechanizmų kūrimo, - pabrėžė diplomatas. - Lenkija parodė, kad nori tapti visateise euro zonos nare”. Iš kai kurių ES šalių delegacijų sužinota, kad dabar Varšuva derina savo prisijungimo prie euro zonos datą.

Krizės ir sumaišties metas Europos Sąjungai (ES) baigėsi, penktadienį pareiškė Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as, informuoja AFP. Paklaustas, ko jis tikisi kitais metais, F. Hollande‘as atsakė, kad norėtų matyti „labiau susivienijusią, stipresnę Europą, kuri tiki savimi ir nesukelia problemų pasauliui“. "Tas laikotarpis baigėsi. Šiemet mes padarėme daug gero darbo ir todėl apie 2013-uosius galime galvoti optimistiškai", - sakė Prancūzijos prezidentas.

Šių metų lapkritį Švedijoje, palyginus su analogišku mėnesiu prieš metus, vartotojų kainos nukrito 0,1 proc., remdamasi šalies statistikos tarnybos duomenimis praneša verslo naujienų agentūra "Bloomberg". Defliacija Švedijoje užregistruota pirmą kartą per trejus metus. Vartotojų kainos sumažėjo dėl smukusios Švedijos eksporto paklausos kitose Europos šalyse.

Šiemet pasaulio spaudos antraštėse dominavo pranešimai apie valdžios kaitą galingiausiose pasaulio valstybėse, euro zonos krizę ir išaugusį nerimą finansų rinkose. Reikšmingų įvykių gausa vertė sukti galvas ir prognozuoti būsimus pokyčius. Rinkos buliai tapė saikingo optimizmo paveikslą, tuo tarpu meškos ruošėsi blogiausiam scenarijui. CNBC išrinko aštuonias prognozes, kurioms šiemet taip ir nebuvo lemta išsipildyti. „Facebook“ burbulas Trečias didžiausias JAV istorijoje 16 mlrd.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros "Eurostat" duomenimis, šių metų spalį, palyginti su rugsėju, mažmeninės prekybos apyvarta euro zonoje sumažėjo 1,2 proc., o ES - 1,1 proc. Rugsėjį mažmeninės prekybos apyvarta euro zonoje ir ES sumažėjo atitinkamai 0,6 ir 0,2 proc. 2012 metų spalį, palyginti su tuo pačiu 2011 m. mėnesiu, mažmeninės prekybos pardavimai euro zonoje sumažėjo 3,6 proc., o ES - 2,4 proc.

Baltijos šalims nesugebant susitarti ir įgyvendinti reikšmingus bendrus projektus investicijos nukreipiamos į kitas valstybes, teigia verslo rizikos valdymo bendrovės „Coface“ Baltijos regiono vadovas Maris Lukins. Šiandien daug diskutuojama, kuri strategija – taupymo ar ekonomikos skatinimo – gali išvesti valstybes iš krizės. Ką apie tai manote jūs? Tai sudėtingas klausimas, nes per pirmąją krizės bangą buvo priimtas sprendimas taikyti ekonomikos skatinimo programą.

Euro zonos gamybos sektoriaus būklė lapkritį šiek tiek pagerėjo, tačiau apskirtai sektorius stagnacijos būsenos išliko jau 16 mėnesį, praneša AFP. Tyrimų organizacijos „Markit“ euro zonos gamybos sektoriaus pirkimo vadybininkų indeksas, atskleidžiantis tūkstančių sektoriaus atstovų veiklos pakitimus, lapkritį siekė 46,2 punkto, palyginti su 45,4 punkto spalį. "Markit" pažymėjo, kad lapkričio indeksas buvo geriausias per aštuonis mėnesius, tačiau jau 16 mėnesį iš eilės nesiekė 50 punktų.

Interviu su „Nordea Bank Lietuva” vyriausiuoju ekonomistu Žygimantu Mauricu. Justas Gavėnas, EKT: Viešojoje erdvėje šiuo metu vyrauja dvi priešingos nuomonės, susijusios su ekonomikos vystymosi perspektyvomis. Vieni teigia, kad turime ruoštis antrajai recesijos bangai, tuo tarpu kiti neįžvelgia ekonomikos lėtėjimo požymių.

Skolų krizė padalino solidariąją Europą į dvi dalis. Šiaurė nenori duoti, o Pietūs negali neimti. Derybų tarp šalių kreditorių ir šalių skolininkių kontekste derėtų atkreipti dėmesį į menkai viešinamą santykį tarp valstybės skolos, BVP ir privataus sektoriaus turto, „The Guardian“ cituoja Peterį Jurgeną, verslininką ir verslo angelų fondo valdytoją bei „New Economic Thinking“ instituto valdybos narį.

Savaitės pradžioje euro zonos finansų ministrai jau trečią kartą rinkosi, kad pasiektų naują susitarimą dėl paramos Graikijai ir įtikintų pasaulį, esą šalis pagaliau grįžo į doros kelią, rašo „Der Spiegel“. Vis dėlto Vokietijos apžvalgininkai kritiškai įvertino pasiektą susitarimą, kuriuo šimtu procentu gali džiaugtis nebent rizikos draudimo fondų valdytojai. Viena iš susitarimo dalių numato, kad Graikija galės išpirkti iš privačių investuotojų savo pačios obligacijas.

Remiantis naujausiais duomenimis, paskutinis šių metų ketvirtis euro zonos ekonomikai gali būti silpniausias nuo 2009 metų pradžios, informuoja „Reuters“. Tyrimų organizacijos "Markit" euro zonos paslaugų sektoriaus pirkimo vadybininkų indeksas, atskleidžiantis tūkstančių sektoriaus atstovų veiklos pakitimus, lapkritį sumažėjo iki 45,7 punkto - žemiausio lygio nuo 2009 metų birželio. Ekonomistai tikėjosi, kad indeksas išliks nepakitęs nuo spalio mėnesio ir tebesieks 46 punktus.

Antroje 2012 m. pusėje pasaulio ekonomika išgyvens lėčiausios plėtros etapą, po kurios galima laukti spartesnio augimo, teigia SEB grupės analitikai šiandien Stokholme paskelbtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“. JAV ir Kinijos ekonomikos perspektyvos pastaruoju metu pragiedrėjo, tuo tarpu euro zonos ūkio plėtra stringa dėl skolų krizės. Pasaulio ekonomikos stabilumui išlaikyti ir toliau itin didelės reikšmės turės kryptinga pinigų ir fiskalinė politika.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros "Eurostat" duomenimis, šių metų rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu ir atsižvelgus į sezoninius svyravimus, statybų mastas euro zonoje sumažėjo 1,4 proc., o ES - 1,8 proc. Rugsėjį, palyginti su tuo pačiu 2011 m. mėnesiu, statybų euro zonoje sumažėjo 2,6 proc., o ES - 5,8 proc. Turimais valstybių narių duomenimis, rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, statybų mastas sumažėjo vienuolikoje šalių, o padidėjo trijose.

Europos centrinio banko (ECB) valdybos narys Joergas Asmussenas mano, kad Graikijai tikriausiai prireiks trečio gelbėjimo paketo, nes lūkesčiai, kad šalis 2015-2016 metais atgaus priėjimą prie kapitalo rinkų, atrodo nerealistiški, informuoja MNI. Interviu Vokietijos nacionaliniam transliuotojui ZDF J. Asmussenas sakė, kad oficialūs kreditoriai šią savaitę turėtų susitarti dėl Graikijos finansavimo 2013 ir 2014 metais bei išspręsti tolesnio finansavimo klausimą.

Pirminiais duomenimis, šių metų rugsėjį euro zonos užsienio prekybos perteklius siekė 9,8 mlrd. eurų, palyginti su 1,7 mlrd. eurų pertekliumi prieš metus tą patį mėnesį. 2012 m. rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu ir atsižvelgus į sezoninius svyravimus, eksportas sumažėjo 1,1 proc., o importas - 2,7 proc., paskelbė Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūra „Eurostat“. Negalutiniais duomenimis, visos ES užsienio prekybos deficitas šių metų rugsėjį sudarė 12,6 mlrd. eurų, palyginti su -10,9 mlrd.

Pasaulio bankas (PB), Europos investicinis bankas (EIB) ir Europos rekonstrukcijos ir vystymosi bankas (ERVB) ketvirtadienį pranešė, kad per artimiausius dvejus metus ketina investuoti 30 milijardų eurų į Centrinės ir Pietryčių Europos ekonomikos vystymąsi. Tarp laimingųjų valstybių, sulauksiančių finansinių injekcijų kartu su kitomis Baltijos šalimis pateko ir Lietuva, pranešama dv.ee.

Graikijoje rengiami trijų dienų streikai prieš taupymą. Pirmadienį Graikijoje vyksta viešojo transporto darbuotojų streikas. Lapkričio 5 dieną nevažinėja Atėnų metro, elektriniai traukiniai, troleibusai, informuoja AFP. Streikai rengiami tuo metu, kai braškanti šalies koalicinė vyriausybė ruošiasi parlamentui pristatyti dar vieną taupymo priemonių paketą, kuris, kaip tikimasi, padės per 2012-2014 metus sutaupyti 13,5 mlrd. eurų.

Graikijos premjeras Antonis Samaras sekmadienį dar kartą perspėjo, kad skolų prislėgta šalis gali būti priversta pasitraukti iš euro zonos, jeigu parlamentas nepatvirtins naujų taupymo priemonių, būtinų norint užsitikrinti naują tarptautinių kreditorių paskolos išmoką, informuoja AFP. „Mes turime išgelbėti šalį nuo katastrofos. Jeigu nepajėgsime likti euro zonoje, niekas nebeturės prasmės“, – sakė jis. Parlamentas trečiadienį turėtų balsuoti dėl įstatymo projekto, pagal kurį numatomi 18 mlrd.

Pagrindinė Graikijos profsąjunga lapkričio 6-7 dienomis rengs naują visuotinį streiką ir juo išreikš pasipiktinimą naujomis taupymo priemonėmis, kurių vyriausybė ketina imtis, siekdama užsitikrinti naują tarptautinių kreditorių paskolos išmoką, informuoja AFP. „Pagrindinis tikslas ir reikalavimas, kad parlamentas atmestų nepriimtinas, žalingas ir priverstines priemones, kurias primetė „trijulė“, - teigiama profsąjungos GSEE pranešime spaudai.

Bendroji Europos Sąjungos (ES) rinka švenčia dvidešimtemį, tačiau ji dar neveikia taik, kaip reikėtų, ketvirtadienį Baltijos investuotojų forume teigė Lietuvos eksportuotojai. Euro klausimas – esminis SBA koncerno verslo plėtros vadovas Egidijus Valentinavičius džiaugėsi, kad bendroji ES rinka auga. ,,Per šiuos metus mes galėjome integruotis į dideles korporacijas, mūsų našumas geresnis. Tapome kur kas geriau integruoti.

Pasibaigus antrajam šių metų ketvirčiui valstybių skolos santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP) euro zonoje pasiekė 90,0 proc., palyginti su 88,2 proc. BVP rodikliu po pirmojo ketvirčio. Visoje Europos Sąjungoje (ES) skola padidėjo nuo 83,5 iki 84,9 proc. BVP. Palyginus su antruoju praėjusių metų ketvirčiu, valstybių skola išaugo ir euro zonoje (nuo 87,1 iki 90,0 proc.), ir visoje ES (nuo 81,4 iki 84,9 proc.). Antrojo ketvirčio pabaigoje Lietuvos skola sudarė 44 mlrd. 157 mln.

Naujasis 500 mlrd. eurų vertės euro zonos gelbėjimo fondas susidūrė su nauju iššūkiu - Europos Sąjungos (ES) Aukščiausiasis teismas turės nutarti, ar fondas nepažeidžia ES įstatymų ir dabartine savo forma neturėtų būti uždraustas. Nepriklausomo Airijos parlamento nario Thomas'o Pringle'o skundas teismą pasiekė antradienį. ES Aukščiausiasis teismas turi galią sustabdyti Europos stabilumo mechanizmo (ESM) veiklą.

Interviu su „Swedbank“ vyriausiuoju ekonomistu Nerijumi Mačiuliu. Justas Gavėnas, EKT: Viešojoje erdvėje šiuo metu vyrauja dvi priešingos nuomonės, susijusios su ekonomikos vystymosi perspektyvomis. Vieni teigia, kad turime ruoštis antrajai recesijos bangai, tuo tarpu kiti neįžvelgia ekonomikos lėtėjimo požymių.

Vokietijos dienraštis „Sueddeutsche Zeitung“ trečiadienį rašo, kad Graikija turės papildomus dvejus metus, per kuriuos turės stiprinti biudžetą. Apie tai esą rašoma Graikijos ir tarptautinių kreditorių supratimo memorandumo juodraštyje. Graikijos vyriausybė dabar turės laiko iki 2016 metų subalansuoti biudžeto deficitą, kad jis siektų planinį Europos Sąjungos (ES) 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklį.

Prancūzijos verslo pasitikėjimas smuko iki žemiausio lygio per daugiau nei trejus metus, nes menkas euro zonos ekonomikų augimas neigiamai atsiliepė eksportui, o dėl didesnių mokesčių sumažėjo vidaus paklausa. Remiantis nacionalinio statistikos biuro „Insee“ duomenimis, verslo pasitikėjimas sumažėjo nuo 90 punktų praėjusį mėnesį iki 85 punktų spalį - žemiausio lygio nuo 2009 metų rugpjūčio. „Bloomberg“ ekonomistai tikėjosi, kad pasitikėjimas sieks 90 punktų.

Lietuvoje viešintis žymus Lenkijos ekonomistas Leszekas Balcerowiczius savo paskaitoje Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute gyrė Lietuvos sprendimus krizės metu ir pareiškė, kad jokio reikalo keisti dabartinę politiką nėra. Buvęs Lenkijos finansų ministras pažėrė kritikos gerovės valstybei ir patikino, kad kiekviena valstybė savo ekonomines problemas privalo išspręsti pati.

Euro zonos šalių lyderiai pasidžiaugė Graikijos pasiekta pažanga vykdant finansinio sveikimo programą, teigiama Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimo, vykstančio Briuselyje, pranešime. 17 šalių vyriausybių ir valstybių vadovai įvertino „Graikijos vyriausybės ryžtingumą“ bei „ženklias graikų tautos pastangas“ ir leido suprasti, kad netrukus Atėnai gaus pirmąją finansinės paramos dalį.

Europos Sąjungos (ES) ekonomikos ir pinigų reikalų komisaras Ollis Rehnas ketvirtadienį pareiškė, kad, jeigu laikysis dabartinės ekonomikos krypties, Latvija prie euro zonos gali prisijungti 2014 metais. „Įmanoma, kad jie prisijungs 2014 metais.

Italijos finansų ministras Vittorious Grillis mano, kad Graikijai prireiks daugiau laiko įgyvendinti reformas ir sustiprinti savo ekonomikos būklę, tačiau iš euro zonos ji nepasitrauks. „Ji tikrai gali ir bus išsaugota. Akivaizdu, kad restruktūrizacijos procesas yra dar sudėtingesnis nei mūsų, tačiau alternatyvų nėra. Tikrai prireiks daugiau laiko, bet Graikija bus išsaugota“, – Italijos žiniasklaidai sakė V. Grilli.

Nobelio ekonomikos premijos laureatas Josephas Stiglitzas mano, kad Graikija ir Ispanija skendi „ne recesijoje, o depresijoje“ ir dėl jų ekonominio nuosmukio kaltina griežtas taupymo priemones, informuoja AFP. J. Stiglitzas taip pat sakė, kad Tarptautinio valiutos fondo(TVF) prognozės dėl euro zonos ūkio augimo yra pernelyg optimistiškos. Fondas numato, kad euro zonos ūkis šiemet susitrauks 0,4 proc., o kitąmet išaugs 0,2 proc.

Estai europinę valiutą jau turi, kaimynai latviai eurą žada įsivesti 2014-aisiais, o lenkai bendros Europos valiutos sukūrimą pavadino klaida. Lietuvos ekonomistai ne tokie drąsūs kaip broliai latviai – pasak jų, mūsų šalis eurą įsivesti galėtų 2016–2017 m. Norint prisijungti prie euro zonos, Lietuvai būtina laikytis Mastrichto kriterijų. Tai reiškia tolesnį biudžeto deficito ir išlaidų mažinimą bei daug rimtesnę nei dabar valdžios institucijų kovą su infliacija.

Likus mėnesiui iki galutinių derybų dėl Europos Sąjungos biudžeto 2014–2020 metams, Europos politikai vis dar neranda sprendimo, koks jis turėtų būti. Vieną svarbiausių Europos Sąjungos valstybių uždavinių – derybas dėl bendro biudžeto – užgožia euro zonos problemų sprendimas. Pokalbiai dėl Europos Sąjungos biudžeto vis nejuda iš vietos, nors derybas siekta baigti dar iki metų pabaigos, o tam beliko vos pora mėnesių.

Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble prieš šią savaitę vyksiantį Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą paragino gilinti Europos integraciją ir sukurti naujo komisaro pareigybę bei keisti Europos Parlamento sprendimų priėmimo tvarką. Dėl tokios reformos išryškėtų dviejų greičių Europos tendencija. "Turime daryti didesnius žingsnius fiskalinės sąjungos kryptimi. Turime pasinaudoti šia galimybe", - grįždamas iš kelionės Azijoje žurnalistams sakė W. Schaeuble.

Pirminiais duomenimis, šių metų rugpjūtį euro zonos užsienio prekybos perteklius siekė 6,6 mlrd. eurų, palyginti su -5,7 mlrd. eurų deficitu prieš metus tą patį mėnesį. 2012 m. rugpjūtį, palyginti su liepa ir atsižvelgus į sezoninius svyravimus, eksportas pakilo 3,7 proc., o importas - 2,1 proc., paskelbė Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūra „Eurostat“. Negalutiniais duomenimis, visos ES užsienio prekybos deficitas šių metų rugpjūtį sudarė 12,6 mlrd. eurų, palyginti su -22,1 mlrd.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, šių metų rugpjūtį, palyginti su liepa ir atsižvelgus į sezoninius svyravimus, pramonės gamyba euro zonoje padidėjo 0,6 proc., o visoje ES – 0,3 proc. Liepą pramonės gamyba abiejose zonose padidėjo atitinkamai 0,6 ir 1,0 proc. 2012 metų rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu ankstesniais metais, šis rodiklis euro zonoje sumažėjo 2,9 proc., o ES – 1,8 procento.

Bendras Europos šeimų turtas nuo praėjusiųjų metų vidurio iki šių metų vidurio sumažėjo beveik 11 trilijonų dolerių. Priežastis ta pati – besitęsianti euro zonos skolų krizė. Nepaisant to, tyrimas parodė, kad milijonieriai dėl šių tendencijų nenukenčia. Per artimiausius penkerius metus savo kaip milijonierių statusą įtvirtins 46 milijonai pasaulio žmonių.