Jei Latvija 2014 metais įsives eurą, ji pagaliau gaus raktelius nuo automobilio, kurį seniai turėjo, bet negalėjo juo važinėti. Tiesa, specialistai įspėja, kad vairuoti reikės atsargiai, o Latvijos visuomenė kol kas į šį automobilį lipti nesiveržia.
Latvijos Seimas per pirmą balsavimą pritarė, kad Latvija prie euro prisijungtų 2014 m. sausio 1 dieną. Pagal dabartinius duomenis bei prognozes, Latvija atitinka visus keliamus Mastrichto kriterijus, tad kitais metais Latvijos vyriausybė galės drąsiai kreiptis į Europos institucijas su prašymu prisijungti prie euro zonos.
Ekonominės naudos lobynas Euro įvedimas Latvijai turėtų akivaizdžios naudos. Visų pirma, išaugtų prekybos apimtys. Pasak „Nordea“ vyriausiojo ekonomisto Latvijoje Andrio Strazdo, moksliniai tyrimai rodo, kad per pirmus porą metų prisijungus prie euro zonos prekyba išauga 10–15 proc. ir neturi neigiamos įtakos prekybai su ne euro zonos šalimis. Taip pat beveik 60 proc. Latvijos prekybos yra vykdoma eurais, tad įsivedus bendrą valiutą sumažėtų konvertavimo išlaidos. Euro įvedimo į Latviją projektui vadovaujanti Dacė Kalsonė „Ekonomika.lt“ aiškino, kad tikimasi, sulaukti panašaus poveikio kaip ir Estijoje: „Pažiūrėję į Estiją matome, kad ten investicijų augimas įsivedus eurą greitėja, o ekonominės prognozės gerėja, nes šalis žengia į stabilesnę investicinę aplinką. Kažko panašaus tikimės ir Latvijoje.“ Be to, nepaisant euro zonos krizės, euro įvedimas Latvijai suteiktų stabilumo. „Ateityje tokie euro zonos mechanizmai kaip bankų sąjunga suteiks nacionalinei vyriausybei „perdraudimą“, – mano A. Strazdas. – Tai, tokiais paniškais atvejais kaip „Parex“ bankrotas 2008 metais, užkirstų kelią vyriausybės nemokumo grėsmei.“
Neapšviesti janiai ir majos Tačiau euro teikiami privalumai nevilioja Latvijos visuomenės. Politologo Veiko Spoličio teigimu, įvairios apklausos rodo, kad tik 14–18 proc. latvių pritaria euro įvedimui. Bendros Europos valiutos kol kas nenori ir politinė opozicija. „Manome, kad įsivesti eurą 2014 metais yra labai per anksti, – „Ekonomika.lt“ teigė didžiausios opozicijos partijos „Santarvės centras“ narys ir parlamentaras Andrejus Elksninis. – Kitos mažos šalys iš ES dabar nepriima sprendimo prisijungti. Nesuprantu, kaip tai įmanoma. Vyriausybė neklausia visuomenės nuomonės. Reikia, kad visuomenė pasitikėtų valiuta.“ Paklaustas, kada opozicija siūlytų įsivesti eurą, A. Elksninis sakė, kad tikslios datos neturi, bet užsiminė, kad, pasak Angelos Merkel, euro zona problemų nebeturės 2020 metais. V. Spolitis pasakoja, kad tokie opozicijos pareiškimai yra pasirinkta taktika, kuri daro debatus dėl euro mažiau skaidrius ir painioja visuomenę. Esą opozicija „sumala į vieną“ du argumentus: euro, kaip stabilios rezervinės valiutos įvedimą, bei euro zonos struktūrines problemas. „Opozicija sumalė šiuos argumentus taip, kad vidutinis žmogus, kuris nesupranta specialiosios terminologijos, yra supainiojamas ir nebesuvokia, kas iš tiesų dedasi, – aiškina V. Spolitis. – Euras turi daugiau pliusų nei minusų, bet paprastam Janiui ar Majai, ar Peteriui tai reiškia nedaug. Todėl dabar vyriausybė turi didelę užduotį įtikinti visuomenę, kad tai yra naudinga, ypač, mažesnes pajamas gaunančioms šeimoms.“ D. Kalsonė tikina, kad vyriausybei pavyks tai padaryti: „Visuomenė žingsnis po žingsnio keičia mąstymą, nes šis politinis sprendimas tampa skaidresnis. Kai žmonės gaus daugiau praktinės informacijos apie euro naudą, jie pasijus saugesni ir viskas bus gerai.“
Krizė nebaisi Nepaisant euro, kaip valiutos, stiprumo, euro zonos krizė pareikalautų iš Latvijos išlaidų. Jai reikėtų prisidėti prie Europos stabilumo mechanizmo (ESM). Tai yra suteikti pradinę įmoką ir skolinimo garantijas. Pavyzdžiui, Estijos skolinimo garantijos Europos finansinio stabilumo fonde siekė beveik 2 mlrd. eurų. Bet, pasak Andrio Strazdo, tai yra vienintelė kaina, kurią Latvija turėtų sumokėti. „Tarkime, tai yra „narystės mokestis“, kurį reikia sumokėti už tai, kad galima būtų mėgautis euro klubo teikiama nauda,“ – mano ekonomistas. Nežvelgiame į euro krizę kaip į valiutos krizę – keletą šalių, kurios turi tam tikrų problemų, – vyriausybės požiūrį į euro krizę aiškino D. Kalsone. – Labai pozityviai žiūrime į tai, kas buvo nuveikta per pastaruosius metus. Europos institucijos išvystė daugybę papildomų instrumentų, kurie, mūsų manymu, tik sustiprins eurą.“
Latvijos ekonomika pasveiko Tačiau ar pati Latvija yra pakankamai stipri ir išbridusi iš savos krizės, kad prisijungtų prie euro zonos? Šaliai vis dar nepavyko pasiekti prieš krizę buvusio BVP, kuris per 2008–2009 metų finansų krizę krito beveik 25 proc. Ekonomistai teigia, kad lyginti dabartinę Latvijos ekonomiką su buvusia prieš krizę yra neteisinga. Martinas Kazakas, vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Latvijoje, „Ekonomika.lt“ aiškino, kad „varoma steroidais“ Latvijos ekonomika 2007-aisiais sugebėjo pademonstruoti neįprastai aukštą augimą, bet tie metai „buvo klaida, kuri niekada neturėjo nutikti“. Jam pritaria ir A. Strazdsas: „2007 metais Latvijos ekonomiką buvo galima palyginti su sportininku, vartojančiu steroidus. Taip, ekonomika augo labai greitai, o bendras produkcijos lygis buvo įspūdingas, bet jis nebuvo tvarus, nes laikinas vidaus paklausos augimas rėmėsi paskolomis ir kitokiomis kapitalo įplaukų formomis. Dabartinė ekonomikos struktūra žymiai sveikesnė, nes ji daugiausia remiasi eksportu ir tarptautiniu konkurencingumu.“ Tiesa, stiprėjančios Latvijos ekonomikos produktyvumo ir pajamų lygis tesiekia apie 60 proc. ES vidurkio, o įsivedant eurą jie turėtų būti panašūs į ES lygį. Tačiau M. Kazakas mano, kad laukti 10–15 metų, kol taip atsitiks, yra pavojinga. „Kodėl mums reikėtų laukti esant tokiam neužtikrintumui? Juk ateis kita krizė, bus likvidumo trūkumas, tačiau jei būsime euro zonoje, turėsime daugiau įrankių šioms problemoms spręsti, – svarsto M. Kazakas. – Likti su fiksuota valiuta – reiškia laukti bėdos.“
Euras – tik įrankis Euras negarantuos Latvijos ekonomikos stabilumo ir augimo, bet suteiks šaliai galimybes, kurių ji negali išnaudoti turėdama prie euro pririštą valiutą. „Įsivaizduokite, jūs turite mašiną, kiekvieną dieną ją valote, perkate draudimą, žiemines padangas, bet neturite raktelių ir negalite jos vairuoti. Vadinasi, turite du pasirinkimus: arba ją parduoti ir panaudoti gautus pinigus, arba gauti raktelius. Bet tai nereiškia, kad gavę juos nepadarysite avarijos, todėl reikia vairuoti atsargiai, – Latvijos situaciją iliustruoja M. Kazakas. – Panašiai ir su euru. Dabar turime su euru susietą valiutą, bet negalime pasinaudoti visa jos teikiama nauda, todėl mūsų valiuta nėra stabili. Reikia arba ją „atrišti“, arba įsivesti eurą.“ Ar gavus raktelius nebus sudaužytas automobilis, priklausys nuo pačios Latvijos. „Prisijungti prie euro įmanoma, – teigia V. Spolitis. – Tačiau viskas toliau priklausys nuo vyriausybių. Niekas neduos sausainio ir neleis jo ramiai valgyti. Viešuosius finansus vis tiek reikės išlaikyti tvarkingus.“ „Sakau, jei turi šansą – prisijunk prie euro, – siūlo M. Kazakas. – Ir stenkis gyventi pagal taisykles.“ Faktai: Likę žingsniai iki euro
Antras ir galutinis Latvijos seimo balsavimas dėl euro įvedimo turi įvykti iki kitų metų sausio 31 d.
Pagal Mastrichto kriterijus, infliacija Latvijoje neturi būti didesnė nei 3 proc. Prognozuojama, kad šiemet ji bus apie 2,3–2,4 proc.
Biudžeto deficitas negali būti taip pat didesnis už 3 proc. BVP. Planuojama, kad šis rodiklis Latvijoje šiemet bus 1,5 proc.
Latvija dar turės gauti pozityvias Mastrichto kriterijų atitikimo ataskaitas iš Europos Komisijos ir Europos centrinio banko
Referendumas dėl euro įvedimo teisiškai neturėtų būti rengiamas, nes sutikdami stoti į ES, Latvijos piliečiai nubalsavo ir už euro įvedimą
