Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, šių metų rugpjūtį, palyginti su liepa ir atsižvelgus į sezoninius svyravimus, pramonės gamyba euro zonoje padidėjo 0,6 proc., o visoje ES – 0,3 proc. Liepą pramonės gamyba abiejose zonose padidėjo atitinkamai 0,6 ir 1,0 proc.
2012 metų rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu ankstesniais metais, šis rodiklis euro zonoje sumažėjo 2,9 proc., o ES – 1,8 procento.
Lietuvoje šių metų rugpjūtį pramonės gamybos mastas padidėjo 4,6 proc., o per metus – 11,1 proc.
Rugpjūtį, palyginti su liepa, investicinių prekių gamybos mastas euro zonoje padidėjo 0,7 proc., o visoje ES išliko nepakitęs. Trumpalaikio vartojimo prekių gamyba euro zonoje padidėjo 1,3, o ES –1,0 proc. Tarpinio vartojimo prekių gamyba euro zonoje išliko nepakitusi, o ES sumažėjo 0,1 proc. Euro zonoje ilgalaikio vartojimo prekių gamyba padidėjo 3,9 proc., o ES – 2,4 proc. Energijos gamyba euro zonoje padidėjo 0,9 proc., o ES –0,3 proc.
Turimais ES narių duomenimis, 2012 m. rugpjūtį, palyginti su liepa, pramonės gamyba padidėjo trylikoje šalių, sumažėjo aštuoniose, o Airijoje išliko nepakitusi. Daugiausia gamyba padidėjo Portugalijoje (6,8 proc.), Lietuvoje (4,6 proc.), Slovėnijoje (4,0 proc.) ir Graikijoje (2,5 proc.), o daugiausia sumažėjo Čekijoje (-2,9 proc.), Danijoje (-2,8 proc.), Rumunijoje ir Suomijoje (po -1,1 proc.).
2012 metų rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu prieš metus, ilgalaikio vartojimo prekių gamyba euro zonoje ir ES sumažėjo atitinkamai 4,9 ir 2,9 proc. Tarpinio vartojimo prekių gamyba euro zonoje smuko 4,9 proc., o ES –3,8 proc. Trumpalaikio vartojimo prekių gamyba euro zonoje sumažėjo 1,4 proc., o ES –0,8 proc. Investicinių prekių gamyba euro zonoje sumažėjo 1,9 proc., o ES –0,8 proc. Energijos gamybos mastas euro zonoje išliko nepakitęs, o ES sumažėjo 0,5 proc.
Turimais ES valstybių narių duomenimis, pramonės gamyba lyginamuoju laikotarpiu sumažėjo vienuolikoje šalių, o padidėjo taip pat vienuolikoje. Daugiausia gamybos apimtys sumažėjo Italijoje (-5,2 proc.), Ispanijoje (-3,2 proc.) ir Čekijoje (-3,1 proc.), o labiausiai padidėjo Slovakijoje (17,0 proc.), Lietuvoje (11,1 proc.) ir Latvijoje (8,1 proc.).
