Pasak SEB grupės ekonomistų, pasaulio ūkio plėtrą stabdo vis platesnio masto privataus ir viešojo sektoriaus įsiskolinimų mažinimas, o lengviau atsikvėpti neleidžia politinės grėsmės atskiruose regionuose (JAV, Kinijoje, Vidurio Rytuose). Kita vertus, centrinių bankų vykdoma pinigų politika tebėra agresyviai skatinanti ir pasaulio palūkanų normų lygis išliks žemas bent jau artimiausiais metais. SEB grupės ekonomistų prognozėmis, Europos centrinis bankas bazinės palūkanų normos nebemažins, bet vengs ir jos didinimo.
Euro zonos ekonomika turi mažai galimybių greitu metu išsivaduoti iš recesijos, kuri užsitęs ir kitąmet, teigia SEB grupės analitikai. Šiemet euro regiono ūkis susitrauks 0,4 proc., 2013 m. – 0,2 proc., o 2014 m. išaugs 0,8 proc. Pasak SEB grupės analitikų, euro zonos vartojimui atsitiesti neleidžia aukštas nedarbo lygis, o įmonių norą slopina investuoti finansų sferos neapibrėžtumas. Vis dėlto eksporto tendencijos išlieka teigiamos, o krizės labiausiai apimtų šalių konkurencingumas, kad ir pamažu, bet gerėja. Be to, Vokietijos vyriausybė ateinančiais metais imsis skatinančiosios fiskalinės politikos, mažindama kai kuriuos pajamų mokesčius.
Teigiamos tendencijos būsto rinkoje ir itin laisva pinigų politika teikia stiprybės JAV ekonomikai, pastebi SEB grupės analitikai. Kita vertus, tikėtinas fiskalinės politikos sugriežtinimas (pajamų mokesčių didinimas) 2013 m. turės neigiamos įtakos vartojimui bei investicijoms. Kinijos ūkio padėtis pastaruoju metu sutvirtėjo ir sumažėjo „kietojo nusileidimo“ tikimybė, nors skatinančiosios politikos priemonių buvo pasitelkta mažiau, nei tikėtasi.
Anot SEB grupės ekonomistų, Baltijos šalių ekonomika atsispiria neigiamoms užsienio rinkų tendencijoms dėl santykinai stiprios vidaus paklausos ir tvirto eksporto konkurencingumo, o artimiausiais metais ūkio plėtra išliks gana sparti. Vartojimo atsigavimą palaikys tolesnis nedarbo lygio mažėjimas bei apčiuopiamas darbo užmokesčio didėjimas Latvijoje ir Estijoje. SEB grupės analitikai pastebi, jog daugėja ženklų, kad Latvija taps euro zonos nare jau 2014 m., tuo tarpu Lietuvos dėmesys euro įvedimui silpsta. „Lietuvos ekonomikos plėtra šiemet neblogai balansuoja tarp vartojimo ir eksporto didėjimo, silpnoji grandis yra tik užsitęsęs verslo investicijų trūkumas. Vis dėlto lėtesnis Vokietijos ūkio augimas ir nesiliausianti euro zonos recesija formuoja mažiau patrauklų veiklos foną kitais metais. Kol kas gerinamos Lietuvai ekonomiškai tolimesnių valstybių – JAV, Kinijos – ūkio prognozės, nors tenykštė plėtra taip pat turės teigiamos netiesioginės įtakos mūsų šaliai“, – sakė SEB banko Lietuvoje vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė.
