Kaip ir anksčiau, piliečiai mano, kad šalinti ekonomikos krizės padarinius labiausiai pajėgi yra Europos Sąjunga, jai įkandin eina nacionalinės vyriausybės. ES lieka pirmoje vietoje (23 proc., 2 proc. punktais daugiau), nuo jos mažai atsilieka nacionalinės vyriausybės (20 proc., 1 procentiniu punktu mažiau). Trečioje vietoje – Didžiojo dvidešimtuko šalys (14 proc., duomenys nepakito), nuo jų nedaug atsilieka Tarptautinis valiutos fondas (15 proc., 2 procentiniais punktais mažiau).
Nacionaliniu mastu didžiausią susirūpinimą europiečiams kelia užimtumas (48 proc., 2 procentiniais punktais daugiau), bendra ekonominė padėtis (37 proc., 2 procentiniais punktais daugiau), infliacija (24 proc., duomenys nepakito) ir valstybės skola, o asmeniškai neabejotinai pirmauja infliacijos problema (44 proc., 1 procentiniu punktu mažiau). Europiečių nuomone, šiuo metu didžiausios ES problemos – bendra ekonominė padėtis (53 proc., 1 procentiniu punktu mažiau), nedarbas (36 proc., 4 procentiniais punktais daugiau) ir valstybių narių viešųjų finansų būklė (32 proc., 2 procentiniais punktais mažiau).
Kaip ir per ankstesnes apklausas, valstybių narių piliečiai labai skirtingai vertina savo šalies ekonomikos būklę. Trys ketvirtadaliai Švedijos ir Vokietijos gyventojų mano, kad ekonominė padėtis yra gera, dešimtyje valstybių narių tokios nuomonės laikosi mažiau kaip 10 proc. gyventojų, o Ispanijoje ir Graikijoje su tokia nuomone sutinka mažiau nei 2 proc. gyventojų.
Pagaliau, europiečiai ir toliau palaiko ES ekonomikos augimo strategijoje „Europa 2020“ pateiktas augimo, stabilumo ir darbo iniciatyvas.
