Mažai vilties, kad ES išliks
„Taip, kaip ES valdoma šiandien, mažai vilties, kad ji išliks. ES turi sukurti tokį savo valdymo instrumentą, kad galėtų greitai reaguoti į pasaulinės rinkos ir ekonomikos pokyčius ir priiminėti sprendimus greitai. Jeigu dabartinė valdymo struktūra išliks, ES bus pasmerkta žlugti“, – naujienų portalui Balsas.lt telefonu sakė V. Uspaskichas.
Pasak jo, net jei ES sukurs tokią struktūrą, verta atkreipti dėmesį į du pagrindinius dalykus, kuriuos kažkodėl jau pradėjo taikyti atvirkščiai: Europos centrinis bankas (ECB) paskelbė, kad jis supirks prasiskolinusių šalių valstybines obligacijas, t.y. „toksinius“ prasiskolinusių šalių vertybinius popierius. Tai reiškia, kad prispausdins papildomai eurų ir šią valiutą šiek tiek devalvuos.
DP pirmininkas dar prieš dvejus metus kalbėjo apie tai, kad ES šalys narės turi subalansuoti biudžetus, kad jų pajamos ir išlaidos susilygintų ir būtų galima gyventi be kreditų ir turėti šiek tiek perteklinį biudžetą. Tuomet būtų galima devalvuoti eurą, spausdinti pinigus ir imti supirkinėti prasiskolinusių šalių obligacijas, kas sušvelnintų skolos naštą. „Nesubalansuotas biudžetas ir „toksinių“ vertybinių popierių supirkinėjimas dabar tik paskatins ES valstybes nares toliau išlaidauti, o po dvejų metų situacija bus dar sudėtingesnė“, – teigė politikas.
Prognozės pildosi
Darbo partijos lyderio nuomone, niekas nežino, kas ir kada šaus į galvą pasaulio galingiesiems, kai ES veikia ne rinkos sąlygomis ir ne pagal rinkos dėsnius, o priklauso nuo pačių galingųjų monetarines politikos. Sunku prognozuoti, kas bus ateityje ir kokį sprendimą reikia priimti.
Dar prieš dvejus metus, kai pradėjo kurtis ES gelbėjimo rezervo fondas, ES lyderiai planavo, kad tam užteks pusės trilijono (apie 500–600 milijardų) eurų. Tada V. Uspaskichas pranešė, kad tam prireiks 2–2,5 trilijonų eurų. Praėjusią savaitę ECB paskelbė, kad tam, jog euro zona supirktų kenksmingus „toksinius“ vertybinius popierius ir padarytų vadinamąją monetarinę detoksikaciją vertybinių popierių rinkoje, reikia apie 2 trilijonų eurų. Panašu, kad politiko prognozės pasitvirtino.
Vertindamas A. Kubiliaus pasakymą apie stiprėjančią Europą, V. Uspaskichas nesutiko su šia nuomone: „Tai nėra teisinga formuluotė. Galima sakyti, kad iš kiekvienos krizės Europa išeina su didesne patirtimi, bet tikrai ne sustiprėjusi. Tai yra klaida. Sustiprėjusi būtų tuo atveju, jei eitų į priekį, o ne vilktųsi iš paskos. Kad patirties daugiau įgija – tai faktas, bet tikrai netampa stipresnė.“
V. Uspaskichas prisipažino, kad pasakytų, jog Europa tapo stipresne tik tuo atveju, jei ES subalansuotų savo socialinę politiką pagal faktines galimybes, apsaugotų savo rinką nuo trečių šalių, kur nėra socialinės, ekologinės, konkurencingos ir demokratinės politikos, kas nemažai kainuoja ES verslui ir dėl to produkcija tampa brangesnė ir mažiau konkurencinga.
„Taip pat ES turėtų subalansuoti biudžetus ir griežtai laikytis fiskalinės drausmės. Tik tada šiek tiek devalvavusi savo bendrą valiutą ir supirkusi, o teisingiau būtų pasakyti – nurašiusi „toksinius“ vertybinius popierius, ES sušvelnintų savo įsiskolinimo naštą. Vien spausdindama pinigus ir juos dalydama, ES ne stiprės, o tik kas sau gilią duobę, iš kurios bus vis sunkiau išlipti“, – svarstė politikas.
Būtina skatinti gamybą, o ne vartojimą
Douglas Casey (ithuanianleaders.org nuor.)
D. Casey savo vizito Lietuvoje metu taip pat teigė, kad sveiko žmogaus protas turi suprasti, jog reikia skatinti gamybą, o kai joje dirbs vis daugiau žmonių, tuo daugiau pajamų jie gaus, padidės vartojimas. Tokiu būdu bus sukaupta pinigų, kuriuos vėliau galima būtų skirti plėtoti ekonomikai. Bet jokiu būdu ne atvirkščiai, dirbtinai skatinant vartojimą.
Ekonomistas pabrėžė, kad ekonomikos vystymuisi reikia kapitalo ir technologijų, o reguliavimas galimas tik primityvioje ekonomikoje. Anot jo, verslui reikia sąlygų, o ne reguliavimo. „Tikiu ne politine, o ekonomine demokratija – kas yra laisva rinka“, – tikino jis, apeliuodamas į atsisakymą nuo mokesčių.
Galima pastebėti, kad apie mokesčių sumažinimą ir infrastruktūros kūrimą V. Uspaskichas nuolat kalba per rinkimų debatus ar duodamas interviu. D. Casey kalbėjo apie investicijas į gamybą, kuri yra tikrasis išsigelbėjimas. Čia minėtų ekonomisto ir politiko nuomonės sutampa.
„Mes turime investuoti į gamybą, į kuriančią ekonomiką. Mano nuomonė čia sutampa, tik D. Casey sąvoką apie laisvą rinką reikia išplėsti ir paaiškinti. Toje pačioje rinkoje sąlygos turi būti mažų mažiausiai vienodos, tada rinka bus laisva, o kai yra viena rinka, o mokesčiai ir skatinimo priemonės visose ES šalyse yra skirtingos, rinka išsikreipia. Mano nuomone, reikia atsisakyti tokios praktikos kaip ES pinigų nukreipimo į verslo skatinimą, nes tai irgi prisideda prie rinkos iškreipimo. Vienu metu iškart visiems nepadėsi, o skirtingu laikotarpiu būna skirtingų technologijų, juk progresas vietoje nestovi. Tada vėlgi sukuriamos iškreiptos sąlygos. Naudingiau būtų tuos pinigus panaudoti kuriant infrastruktūrą“, – tvirtino V. Uspaskichas.
Verta mokytis iš Šveicarijos
„Jeigu būtų mano valia, Lietuvoje įsteigčiau naują banką, kurio valiuta būtų auksas. Panaikinčiau visus reguliavimus rinkoje ir padaryčiau šalį laisviausia visame pasaulyje. Jeigu tai padarytumėte, milijardai dolerių plauktų į šalį. Visas šitas kapitalas praturtintų šalį. Tokiu keliu žengė Šveicarija, iš skurdžiausios šalies tapdama turtingiausia“, – apie pavyzdžius, į kuriuos verta atsigręžti, kalbėjo D. Casey.
V. Uspaskichas iš dalies sutiko ir su šiuo ekonomisto siūlymu apie banko įkūrimą, tačiau, jo nuomone, visgi svarbiau yra sukurti sąlygas verslui, nes patys pinigai nedirba. „Pinigus reikia administruoti, tai yra instrumentas. Kad tinkamai ir efektyviai naudotumeisi instrumentais, būtinos sąlygos verslui. D. Casey tą taip pat akcentavo. Nesvarbu, kaip bebūtų spekuliuojama socialiniais dalykais ar sveikatos klausimais, bet be generuojančios ekonomikos valstybė negali egzistuoti“, – pritardamas D. Casey konstatavo V. Uspaskichas.
Atsakydamas į retorinį klausimą, ar Lietuva gali tapti Šveicarija, „darbietis“ pabrėžė, kad iš pradžių Lietuvoje reikia padaryti atitinkamus veiksmus ir pakeisti mentalitetą bei suvokimą apie verslą. Tai nėra blogybė, atvirkščiai, tai kūryba ir sugebėjimas, kurį reikia gerbti ir naudotis juo, o jau tada kalbėti apie Šveicariją. „Šveicarijoje į parlamentą negali patekti nė vienas žmogus, kuris neturi tam tikrų pasiekimų gyvenime. Ten į parlamentą patenka žmonės, kurie sukuria kažką savo rankomis ar protu, o ne plepalais ir liežuviu“, – reziumavo jis.
