Nepaisant euro zonos krizės, Lietuva reiškia norą pereiti prie euro 2015 metais. Duodama interviu Vokietijos transliuotojui „Deutsche Welle“ (DW) šalies prezidentė aiškina, kodėl ji vis dar tiki, kad euras yra geras pasirinkimas, ir kur suklydo pietinės Europos Sąjungos (ES) valstybės.
DW paklausus, kodėl nepaisant ekonominių problemų Lietuva vis dar siekia prisijungti prie euro zonos, mūsų šalies vadovė teigė, kad ekonominė krizė nėra euro krizė.
„Ekonominių sunkumų turi ir valstybės, kurios neturi įsivedusios euro, tačiau tuo pat metu kai kurios euro zonos šalys neturi jokių sunkumų“, - sakė D. Grybauskaitė ir pažymėjo, kad Lietuvos pasižadėjimas prisijungti prie euro zonos yra išreikštas šalies stojimo į ES sutartyje.
Pasak Prezidentės, Lietuva jau faktiškai turi eurą, nes pagal egzistuojančią valiutų tarybos sistemą litas yra susietas su euru.
„Iš esmės mūsų monetarinė politika labai priklauso nuo Europos centrinio banko (ECB). Mes neturime savo monetarinės politikos instrumentų. Mes tiesiog turime įsipareigojimus ir suvaržymus, bet ne privilegijas, kurias gautumėme įsivedę eurą. Priežasčių prisijungti prie euro zonos kaip įmanoma anksčiau tikrai netrūksta“, - Vokietijos transliuotojui sakė D. Grybauskaitė.
Paklausta, kodėl krizei sukrėtus Lietuvos ekonomiką šalis pritaikė griežtas taupymo priemones ir atsisakė ekonominės pagalbos iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF), D. Grybauskaitė teigė, kad mūsų šalis problemas „galėjo įveikti pati, be išorės diktatūros“.
„Jei egzistuoja politinė valia ir atsakomybė, kitų pagalbos nereikia. Šalies valdymas priklauso nuo mūsų pačių. Būtent tokios atsakomybės trūkumas ir yra didžiausia problema kai kuriose pietinėse Europos valstybėse“, - duodama interviu sakė Prezidentė.
Prasidėjus ekonominei krizei daugelis Europos valstybių buvo priverstos imtis griežtų taupymo priemonių. Pietinėse Europos valstybėse gyventojai tokius valdžios veiksmus sutiko su didžiuliu nepasitenkinimu, kurį išreiškė išeidami į gatves. Tuo tarpu Lietuvoje visuomenės reakcija buvo kur kas švelnesnė.
Paprašyta paaiškinti tokį skirtumą D. Grybauskaitė DW teigė, kad viskas priklauso nuo to, kaip visuomenė yra įtikinama pasirinktų taupymo priemonių veiksmingumu.
„Visų pirma reikia pradėti nuo savęs – mano prezidentės atlyginimas buvo praktiškai sumažintas 30 proc. Smarkiai apkarpytos buvo ir kitų aukščiausių valdžios pareigūnų algos. Jei reikalauji žmonių būti kantriais ir kentėti, turi parodyti pavyzdį“, - aiškino Lietuvos vadovė.
Paklausta, ko tikisi iš Lietuvos ateityje, D. Grybauskaitė juokavo: „Jei išgyvenome 50 metų [Sovietų] okupacijos, mes išgyvensime ir geresnius laikus“. Pasak šalies vadovės, Lietuvos ekonominė ateitis priklausys ir nuo to, kokia politinė jėga bus valdžioje.
„Populizmas visur auga, greičiausiai dėl ekonominių sunkumų. Tradicinės partijos pamažu pralaimi, nes nesugeba pakankamai greitai transformuotis. Žmonės vis labiau yra tuo nepatenkinti. Taigi šios tendencijos ir pasikeitimai yra panašus visoje Europos Sąjungoje“, - kalbėjo D. Grybauskaitė.
