euro zona

Ketvirtadienio rytą Lietuvos banko Valdybos nariai dalyvavo susitikime su tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadove Cristine Lagarde. Jame apžvelgta Lietuvos ekonomikos padėtis ir pristatytos naujausios TVF pasaulio ekonomikos prognozės. Fondo vadovė apskritojo stalo diskusiją pradėjo nuo visoms šalims kylančių ekonominių grėsmių aptarimo. „Turime skirti dėmesio ir senoms, ir dar tik kylančioms ekonominėms grėsmėms.

Į Vilnių trečiadienį atvykstanti TVF vadovė Christine Lagarde Lietuvai siūlo nebijoti euro zonos. "Dabartiniai sunkumai euro zonoje neturėtų užgožti ilgalaikės naudos, kurią Lietuva gautų dėl glaudesnės ekonominės integracijos. (...) Esu tikra, kad narystė euro zonoje nauda gerokai viršija riziką. Tuo pat metu Europoje iš šiuo metu pirmininkaujančios Lietuvos laukiama pozityvaus indėlio, rodant europinį ryžtą", - interviu "Verslo žinioms" sakė Ch.Lagarde.

Automobilių gamintojai „Fiat“, „Peugeot-Citroen“ ir „General Motors“ labiausiai nukentėjo nuo aukšto nedarbo lygio ir dėl to sumažėjusio vartojimo. Per metus naujų automobilių pardavimas Europoje smuko 5,6 proc., praneša „The Financial Times“. Tai yra staigiausias birželio pardavimo nuosmukis nuo 1996 metų. Gegužę šis rodiklis siekė 5,9 proc. ir buvo didžiausias per 20 metų. Dėl sukeltų milijardinių nuostolių gamintojams jau uždaromos gamyklos.

  Latvija taps 18-ąja euro zonos šalimi taps nuo ateinančių metų sausio 1-osios, nurodoma galutiniame sprendime, kurį antradienį priėmė Europos Sąjungos (ES) finansų ministrai, susirinkę į Bendrijos ekonomikos ir finansų tarybos (ECONFIN) susitikimą Briuselyje.   Latvijos nacionalinė valiuta bus keičiama į eurus pagal Latvijos banko nustatytą dabartinį santykį, kuriuo latas yra susietas su vieningąja ES valiuta - 0,70284 lato už vieną eurą.

Eglė Merkytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Antradienį Briuselyje vyks pirmoji ekonomikos ir finansų Taryba, vadinamoji ECOFIN, kuriai pirmininkaus Lietuva. Susitikime numatyta oficialiai pakviesti Latviją nuo kitų metų pradžios įstoti į euro zoną.

Daugelyje šalių tokie politikų veiksmai, kokius atlieka Italijos pareigūnai būtų laikomi politine beprotyste, bet tik ne Romoje, rašo verslo naujienų portalas businessinsider.com. Vienas italų ministrų pareiškė, kad šalis jau kurį laiką negali vykdyti finansinių įsipareigojimų ir negalės to daryti iki šių metų pabaigos. Juokingiausia, kad visos šios situacijos kaltininku įvardijamos techninės problemos. Businessinsider.com teigimu, Italija tiesiog nebeturi pinigų.

Europos centrinis bankas (ECB), kaip ir tikėjosi rinkos dalyviai, nepakeitė šiuo metu 0,5 proc. siekiančių bazinių palūkanų normų. Pastaruoju metu makroekonominiai rodikliai euro zonoje pradėjo po truputį gerėti – nedarbo lygis, atrodo, jau atsimušė į dugną, net probleminių euro zonos šalių gamintojų pasitikėjimas ekonomika atsitiesia. ECB, kiek įmanoma savo veiksmais ir žodžiais, siekia palaikyti palengva atsigaunančią euro zonos ekonomiką.

ES palaidojo idėją steigti bankų sąjungą. Šis sprendimas turės rimtų pasekmių visai euro zonai. Tai galutinai sužlugdė galimybę užbaigti euro zonos krizę periferijoje. Tokiu atveju visa rizika atiteks bankų kreditoriams ir šalims, kuriose įsteigti šie bankai, rašo Wolfgangas Munchau „The Financial Times“. Europos Taryba, ES šalių narių vadovų susirinkimas, dar pernai birželį pažadėjo nutraukti ryšius tarp valstybių ir bankų. Praėjusią savaitę priimtas nutarimas jo nenutraukė.

„Esu įsitikinęs, kad euras įpareigos mus sukurti naujus ekonominės politikos instrumentus. Politiškai neįmanoma to padaryti dabar, tačiau vieną dieną įvyks krizė ir nauji instrumentai bus sukurti“. Tokią įžvalgą ir prognozę tuometinis Europos Komisijos prezidentas Romano Prodi išsakė 2001 metais.

Karolis Birgilas Jaunimo nedarbas Europoje, be abejo, opi, bet jau pradėjusi pabosti problema. Vis dėlto oficialūs skaičiai gali klaidinti, o problema tapti galimybių langu jauniesiems kūrėjams. Šiandien kaip niekada ironiškai atrodytų Žemaitės aprašytas Vingių Jonas. Jaunas, gyvenantis tėvams ant sprando ir be darbo. Ironiška, nes pastaruoju metu ši problema įdomi ne tik rašytojams – ji tapo tikru galvos skausmu valstybių lyderiams.

Nors metai pradėti agresyvesniais veiksmais, tvarkantis su garsiai nuskambėjusia Ūkio banko krize, Lietuvos finansų sektorius išliko stabili. Galimybes įsivesti eurą po dviejų Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas vertina optimistiškai, tačiau įspėją dėl savivaldybių skolų. V. Vasiliausko teigimu, praėjusiais metais indėlių kiekis Lietuvos bankuose augo dešimtadaliu ir pasiekė rekordinę 43 mlrd. litų sumą.

ECB pažadas „daryti viską ko reikės“, dabar atsidūrė teisme, o tai gali iš naujo įžiebti paniką rinkose. Vokietijos centrinis bankas bus pagrindinis dalyvis Vokietijos konstitucinio teismo svarstyme dėl Europos stabilumo mechanizmo (ESM) ir ECB obligacijų pirkimo programos.

Visiems žinoma, kaip baigėsi nenuskęstančiu tituluoto lainerio „Titanikas“ likimas. Siekiant išvengti panašios baigties, amžiaus pradžioje patikimiausia valiuta tituluoto euro atžvilgiu, politikai keičia euro zonos kruizo maršrutą, manydami, kad finansinių aisbergų išvengti padės agresyvesnės priemonės, o ne diržų veržimas.

Birželio mėnesio susirinkime Europos centrinis bankas (ECB) paliko galioti esamas palūkanų normas bei nepateikė jokių naujų pinigų politikos priemonių. ECB vadovas M. Draghi įspėjo politikus, jog jei bus atlaidžiai žiūrima į fiskalinės disciplinos pažeidimus, pačios finansų rinkos nubaus tas šalis, kurios pernelyg optimistiškai vertina dabartinę padėtį.

 Europos centrinis bankas (ECB) nutarė palikti galioti rekordiškai žemą bazinę palūkanų normą, praneša BBC. Praėjusį mėnesį ECB sumažino bazinę palūkanų normą 0,25 baziniais punktais iki 0,5 proc. Ši korekcija įvyko po 10 mėnesių pertraukos. Nors euro zonoje tęsiasi recesija, tačiau ECB kol kas nutarė susilaikyti nuo tolimesnio palūkanų normos mažinimo. Pirmą šių metų ketvirtį euro zonos BVP susitraukė 0,2 proc. Euro zonos ūkis mažėja šeštą ketvirtį iš eilės.

Trečiadienį Europos centrinis bankas ir Europos Komisija uždegė žalią šviesą Latvijai įsivesti eurą. Nors ir buvo išreikštas susirūpinimas dėl ekonomikos ateities, Latvija šiuo metu atitinka visus narystei euro zonoje keliamus kriterijus. Nuo 2014 metų sausio 1 d. Latvijos valiuta oficialiai taps euras, o ji pati – 18 euro zonos nare. Lietuva lieka paskutinioji iš Baltijos valstybių trejeto, kuri dar neįgyvendino savo siekio prisijungti prie pinigų sąjungos.

Europos Komisija (EK) baigė susitikimą, kurio metu buvo svarstomas Latvijos pasirengimas narystei euro zonoje. LETA duomenimis, EK uždegė žalią šviesą Latvijai įsivesti eurą. Tuo pat metu Europos centrinis bankas pateikė savo išvadas, kuriose teigiama, jog šalis atitinka visus narystei euro zonoje keliamus kriterijus. Europos Sąjungos finansų ministrai galutinį sprendimą dėl Latvijos narystės euro zonoje priims liepos 9 dieną. Latvija siekia įsivesti eurą 2014 metų sausio pirmą dieną.

 Ar vien fiskalinė drausmė išgelbės Europą? Kaip išsikapstyti iš krizės? Ar Europai reikia daugiau ar, atvirkščiai, mažiau integracijos? Artėjant Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungai, Europos ir kitų šalių ekspertai ir valstybių pareigūnai, verslo ir akademinio pasaulio atstovai šiandien susitiko Vilniuje tarptautinėje konferencijoje „Taupyti ar netaupyti?“.  „Europos Sąjunga iš finansinio nuosmukio gelbėjosi stengdamasi suvienodinti šalių narių fiskalines politikas ir suburti ...

Gerų naujienų ištroškusiai Europai centrinio banko pirmininkas Mario Draghi mestelėjo žinią – euro zonoje „atsirado galimos stabilizacijos požymių, ir nuo antrojo šių metų pusmečio prognozuojamas laipsniškas atsigavimas“. Tiesa, čia pat suskubo vardinti išlygas, kad Europos konkurencingumas gali būti atkurtas tik tuo atveju, jei bus vykdomos užsibrėžtos biudžeto ir kitos struktūrinės reformos.  Štai čia Europos centrinio banko vadovas yra visiškai teisus.

Sakoma, kad naujovės ne visada suteikia teigiamų rezultatų. Kaip ir kiekvieną kartą po Seimo rinkimų, Vyriausybė užsimojo dar per savo kadenciją įvesti eurą, tačiau vis dar neaišku, ar nepasiteisins didžiausia visuomenės baimė – augančios kainos.

Jaunimo nedarbo statistika Europoje atrodo klaikiai. Graikijoje jaunuolių nedarbo lygis siekia 57,9 proc., Ispanijoje – 55,2 procento. Ar situacija iš tiesų tokia bloga kaip atrodo? Ar Europos lyderiai siūlo gerus sprendimus? „Businessweek“ nusprendė išsklaidyti kai kuriuos Europos jaunimo nedarbo mitus. Mitas nr. 1: Beveik vienas iš keturių ES jaunuolių ieško darbo ir negali jo rasti. Realybė: Nedarbo lygis skaičiuojamas tik nuo tos žmonių grupės, kuri yra darbo rinkoje.

Vilniuje šią savaitę lankęsis Europos Parlamento (EP) pirmininkas Martinas Schulzas (Martinas Šulcas) teigė, kad derybos dėl konkrečių ilgamečio Europos Sąjungos (ES) biudžeto dokumentų kitą pusmetį bus sudėtingos, tačiau sakė daug besitikintis iš ES Tarybai nuo liepos pirmininkausiančios Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės.

Po bankų krizės kita didžiausia grėsmė euro zonai – kylančios degalų kainos, CNBC patvirtino analitikai. Tokia prielaida daroma su sąlyga, kad pasibaigus skalūninių dujų revoliucijai JAV naftos kainos vėl turėtų kilti. Skalūninių dujų klausimas į dvi skirtingas stovyklas paskirstė JAV analitikus. „PricewaterhouseCoopers“ atstovai teigia, kad skalūninių dujų išgavimas iki 2035 metų naftos kainą sumažins 40 procentų.

Europos centrinis bankas trečiadienį perspėjo, kad sulėtėjusi ekonomika ir problemos su skolomis gali sukelti naują bankų krizę, nepaisant sumažėjusios įtampos regiono finansų rinkose.

Lietuvai ruošiantis 2015 metais įvesti eurą, Finansų ministerija ir Lietuvos bankas parengė Nacionalinio euro įvedimo plano projektą - planas bus pagrindinė praktinio pasirengimo euro įvedimui koordinavimo priemonė. Dokumentas numato pagrindinius euro įvedimo Lietuvoje principus, būdą, laikotarpius ir priemones, užtikrinančias vartotojų interesų apsaugą, sklandų lito pakeitimą euru ir visuomenės informavimą bei informacijos sklaidą tarptautiniu ir Europos Sąjungos lygiu.

 „Citi“ banko ekonomistas Willemas Buiteris drauge su kolega iš „Citigroup“ Ebrahimu Rahbari 2012 metų vasarį pristatė terminą „Grexit“. Tų metų liepą ekonomistai prognozavo, kad Graikijos pasitraukimo iš euro zonos tikimybė per artimiausius 12-18 mėnesių siekia 90 proc., rašo CNBC. 

Šiandien W. Buiterio teigimu Graikijos pasitraukimo rizika ženkliai sumažėjo.

 Pirmą šių metų ketvirtį Vokietijos ūkis demonstravo minimalų augimą. Tokią padėtį lėmė sumažėjęs eksportas ir investicijos. Vis dėlto nuosmukio pavyko išvengti dėl augančio vartojimo, kurį skatina padidėję atlyginimai, rašo BBC. Pirmą ketvirtį Vokietijos BVP išaugo 0,1 proc. Vis dėlto lyginant su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu buvo užfiksuotas 1,4 proc. nuosmukis. Vokietija tik per plauką išvengė recesijos. Paskutinį 2010 metų ketvirtį Vokietijos ekonomika susitraukė 0,7 proc.

Dar šių metų vasarį analitikai prognozavo JAV ekonomiką pirmoje 2013 m. pusėje atsidursiant nedidelio nuosmukio zonoje – taip ir įvyko. Kita vertus, tikimasi, kad šis nuosmukis netruks ilgai – augimą turėtų paskatinti teigiami atsargų pokyčiai, mažėjusios degalų kainos ir atsigaunanti nekilnojamojo turto rinka. „Danske Bank“ analitikų teigimu, JAV ekonomika šiemet augs 2,3 proc.

Nedarbo lygis Ispanijoje siekia 27 procentus. Jaunimas bėga iš Portugalijos ir Airijos. Kas ketvirtas graikas sunkiai susimoka už maistą. Nepaisant šios krizės, Europa neturi plano kaip sugrąžinti žmones į darbo vietas.

Pasaulio ekonomika vis dar auga santūriai, tačiau rodo daugiau pagyvėjimo ženklų, teigia SEB grupės analitikai šiandien Stokholme paskelbtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“. Kita vertus, didžiausi pasaulio ūkiai suka skirtingais keliais, o ženklesnis atsigavimas numatomas tik 2014 metais. Daugiausiai neapibrėžtumo vertinant pasaulinę situaciją kelia euro zonos padėtis.

Dar visai neseniai atrodė, kad blogiausia Europos finansų krizės dalis jau pasibaigė. Rodėsi, kad grįžta stabilumas. Vis dėlto toks požiūris buvo klaidingas. Tokia menka problema (bent jau masto prasme) kaip Kipro, palyginti su beveik neįtikėtinu „troikos“ (Europos Komisijos, Europos centrinio banko (ECB) ir Tarptautinio valiutos fondo) kompetencijos nebuvimu, išsirutuliojo į rimtą krizę.

Vis garsiau kalbant apie euro įvedimą 2015 metais, ne vienam lietuviui kyla klausimų: o kas gi tada nutiks jo piniginei. Manoma, kad galimybės įsivesti eurą gana palankios, tačiau daugelis nerimauja, kaip tai paveiks šalies ir kiekvieno mūsų gyvenimą. Ypač žmones jaudina kasdieniai klausimai – kiek mokėsime už butą, maistą, drabužius ir kitus dalykus. Prie ribos Kol kas euras Lietuvoje yra tik siekis.

Europos lyderiams dėl bankų sąjungos reikia veikti ryžtingai, norint užbaigti regiono krizę. Taip interviu CNBC antradienį sakė investicinės kompanijos BNY Mellon vyriausiasis ekonomistas Richardas Hoey. „Viena iš priežasčių, kodėl Europa yra silpna – lėtas problemos supratimas, kad reikia rekapitalizuoti bankus“, - sakė jis. Šie pareiškimai nuskambėjo po antradienį Biruselyje vyskusio ES finansų ministrų susitikimo, kurio metu darbotvarkėje svarbią vietą užėmė bendra regiono bankų sąjunga.

Nekilnojamojo turto ekspertai prognozuoja, kad Lietuvoje gali pasikartoti Estijos ir kitų euro zonos šalių nekilnojamojo turto rinkos pavyzdys, kai kainos augti pradėjo likus metams iki euro įvedimo. Tris mėnesius augusios kainos Vilniaus nekilnojamojo turto rinkoje dar nepasiekė aukščiausio taško. Pasak nekilnojamojo turto agentūros „011“ eksperto Ernesto Adomaičio, dabartinių euro zonos šalių pavyzdžiai rodo, kad artėjant euro įsivedimo datai, būstų kainos išauga dar labiau.

Geluonį iš euro zonos krizės pavyko ištraukti Europos centrinio banko (ECB) dėka, tačiau vis dar nenutyla diskusijos, ką veikia nacionalinės vyriausybės su joms suteiktu šansu. Pavyzdžiui, Italija – gimtoji ECB vadovo Mario Draghi šalis – po neaiškių rinkimų suformavo gremėzdišką vyriausybę. Šalies skola yra lygi jos BVP, taigi būtent į ją žvelgiamą kaip tą, kuriai labiausiai reikia agresyvių struktūrinių reformų, rašoma CNBC.

Diskusijos tarp griežto taupymo ir ekonomikos skatinimo šalininkų atgijo po svarbiausio eurobiurokrato užuominų apie būtinybę keisti požiūrį į valstybių skolų krizę. Europos Komisijos (EK) prezidentas Jose Manuelis Barroso pareiškė: „Taupymo priemonės – savaime suprantamos, tačiau jų taikymas pasiekė maksimalią ribą ir trumpuoju laikotarpiu derėtų sutelkti dėmesį į ekonomikos augimą.

Šiandien euro zona paskelbė mažmeninės prekybos statistiką. Kaip ir prognozavo analitikai, mažmeninės prekybos apimtys euro zonoje ir toliau mažėjo – per metus prekyba susitraukė 2,4 proc. Euro zonoje kritusios mažmeninės prekybos apimtys patvirtina nuogąstavimus, kad šiemet euro zonos BVP ir toliau kris, o nedarbo lygis išliks rekordinėse aukštumose. Dėl šių priežasčių dar praėjusią savaitę Europos centrinis bankas nurėžė bazinę palūkanų normą.

DNB banko vyriausioji ekonomistės Baltijos šalims Jekaterina Rojaka žurnalistams pasakojo, kad smagu stebėti, jog Lietuva ir Baltijos šalys demonstruoja spartesnį augimą nei ES vidurkis. Ekonomistė pastebėjo, kad šių metų gale nedarbo vidurkis šalyje jau bus mažesnis už ES vidurkį. Priduriama, kad iš dalies tai lems augantis nedarbas Pietų Europoje, kur bedarbių daugiau nei 20 proc.

Kas įmanoma mažoms, atviroms ekonomikoms yra beveik neįmanoma didelėms ir santykinai uždaroms. Įsitikinimas, kad kentėjimas išeina į naudą sielai ir ekonomikai yra plačiai paplitęs. „Taupytojams“ finansinė krizė yra moralinės niekšybės ženklas, išperkamas tik kentėjimu. Tačiau ekonomika egzistuoja čia ir dabar, o ne pomirtiniame gyvenime. Pasisakantys už taupymo politiką, turi įrodyti, kad tai ne tik morališkai teisinga, bet ir efektyvu, „The Financial Times“ rašo Martinas Wolfas.

Sunku tikėti tuo, kad Europos centrinis bankas (ECB) ketvirtadienį nesumažins bazinės palūkanų normos. Nuo paskutiniojo ECB valdybos narių susitikimo balandžio pradžioje euro zonos nedarbo lygis kilo, o infliacija sumažėjo daugiausiai per trejus metus – 1,2 procento. Tai yra aiškiai žemiau nei ECB užsibrėžtas 2 proc. tikslas, rašoma „The Financial Times“. Visgi ECB neturi iliuzijų, kad palūkanų normos sumažinimas paskatins gerus pokyčius.

Buvęs Italijos premjeras Silvio Berlusconi, kurio partija veikiausiai dalyvaus valdančiojoje koalicijoje, kurios kontūrai turėtų išryškėti penktadienį, pareiškė, kad naujoji vyriausybė turėtų "priešintis" Europai dėl griežto taupymo vajaus ir nustatytos 3 proc. biudžeto deficito ribos. "Galėtume pagalvoti apie priešinimąsi Europai, paaiškinant, kad 3 proc.

Pirmąjį šių metų ketvirtį nedarbas Ispanijoje pasiekė naujas aukštumas. 27,2 proc., arba daugiau nei 6 mln., darbingų šalies gyventojų neturi darbo, praneša BBC. Ispanus guodžia tik tai, kad pastaruoju metu nedarbo lygio augimas kiek sulėtėjo. Krizė Ispanijoje tęsiasi penktus metus, kol kas taupymo priemonės nedavė trokštamo rezultato  todėl gyventojai planuoja Madride surengti dar vieną masinę demonstraciją nukreiptą prieš vyriausybės išlaidų mažinimą.

 Finansų ministerijos duomenimis, 2012 m. Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas sudarė 3,2 proc. BVP. Tai truputį viršija Mastrichto sutartimi nustatytą eurui įvesti ne didesnio kaip 3 proc. BVP fiskalinio deficito reikalavimą, tačiau nepamirškime, kad 2009 m. šis rodiklis sudarė 9,4 proc., 2010 m. – 7,2 proc., o 2011 m. – 5,5 proc. BVP. Prognozuojama, kad šiais metais šalies valdžios sektoriaus deficitas sudarys 2,5 proc. BVP ir jau įsispraus į Prokrusto lovą.

Akcijų rinkos abiejose Atlanto pusėse ramiai sureagavo į tarptautinių kreditorių sprendimą suteikti Kiprui 10 mlrd. eurų paramą ir pareikalauti nacionalizuoti dalį indėlių. 

Vis dėlto naujausioje banko „Citi“ prognozėje teigiama, kad ilgainiui Kipras ir Graikija paliks vieningosios valiutos sąjungą, nes abi šalys bus priverstos restruktūrizuoti savo skolas.

Skandinavijos finansų grupių SEB ir "Swedbank" vadovai palaiko Lietuvos siekį įstoti į euro zoną, sako šalies premjeras Algirdas Butkevičius. "Tiek vieno, tiek kito banko vadovai pritaria tokiam keliui, nes jie mano, kad Lietuva jau kito pasirinkimo praktiškai neturi - dėl keleto priežasčių. Pirmiausia tai, kad litas susietas su euru, tai de facto litas jau kaip euras. Kitas dalykas - paskolų portfelis Lietuvoje 70 proc.

Euro zonos stabilumui svarbi Italija ir toliau skendi politinėje krizėje. Šaliai spręsti ekonomines problemas trukdo jau pusantro mėnesio niekaip nesuformuojamas ministrų kabinetas. Italijos ekonomika – šiuo metu antra labiausiai prasiskolinusi visoje Europoje, ją lenkia tik Graikija. 2012 metais valstybės skola siekė 127 proc. BVP. Biudžeto planą atnaujinęs laikinai ministro pirmininko pareigas einantis Mario Monti paskelbė, kad valstybės skola 2013-aisiais išaugs iki 130,4 proc. BVP.

Euro zonos ekonomikai kenčiant recesiją, augimo čempionėmis tampa Rytų Europos šalys. Europos sąjungos (ES) ekonominis augimas šiemet vargiai sieks 0,1 proc., o euro zona ir toliau murdysis 0,3 proc. recesijoje, prognozuoja „Eurostat“. Tuo tarpu, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) skaičiavimais, 2013 metais 29 Rytų Europos ir Centrinės Azijos valstybėse ūkis vidutiniškai augs 3,1 proc., nors dar pernai tų pačių valstybių ekonomikos kilo tik 2,7 proc.

Lietuvos finansų įstaigoms didžiausią susirūpinimą kelia išoriniai rizikos šaltiniai: Europos Sąjungos valstybių skolų problemų paaštrėjimas, taip pat galimas Lietuvos eksporto kritimas, jeigu staiga sulėtėtų pasaulio ekonomikos augimas, rodo Lietuvos banko atlikta apklausa. Vis dėlto rizikų pasireiškimo tikimybė ir poveikis finansų sistemai vertinami nuosaikiau nei anksčiau – rodo naujausios apklausos rezultatai.

Sumažėjus euro zonos iširimo pavojui, prognozuojama, kad regiono ekonomika pradės plėstis nuo 2013 m. vidurio. Nepaisant to, BVP augimo rodiklis 2013-aisiais vis dar bus neigiamas – 0,5 proc., o 2014-aisiais didės 1,1 procento. Vienas svarbiausių regiono ūkio plėtrą stabdančių iššūkių ir toliau išliks rekordiškai didelis nedarbo lygis, teigiama „Ernst & Young“ pavasario euro zonos ketvirtinėje ekonomikos prognozėje.