Sakoma, kad naujovės ne visada suteikia teigiamų rezultatų. Kaip ir kiekvieną kartą po Seimo rinkimų, Vyriausybė užsimojo dar per savo kadenciją įvesti eurą, tačiau vis dar neaišku, ar nepasiteisins didžiausia visuomenės baimė – augančios kainos.
Estijai įstojus į euro zoną, Europos Vadovų Tarybos prezidentas Hermanas Van Rompuy juokavo: tai, jog valstybės nori euro net krizės akivaizdoje, įrodo, kad valiuta išlaikė savo „seksualumą“. Nors eilėje prie euro pirmieji rikiuojasi latviai, lietuviai norėtų būti bent jau antri. Ekonomistų nuomone, euro teikiami pliusai neabejotinai pranoksta minusus, tačiau po krizės atsigaunanti visuomenė baiminasi, kad už europietišką patrauklumą teks brangiai susimokėti.
Statistika rodo, kad paskutinėse 5-iose eurą įsivedusiose šalyse – Slovėnijoje, Kipre, Maltoje, Slovakijoje ir Estijoje – pirmus metus pakeitus valiutą įregistruotas infliacijos augimas, viršijantis tiek ES, tiek euro zonos vidurkį.
Estai kainų augimą pajuto
SEB banko padalinio Estijoje vyriausioji ekonomistė Ruta Arumae savaitraščiui pasakojo, kad vartotojų kainų indekso augimo Estijoje įregistruota nebuvo, mat didesnę infliaciją sąlygojo kylančios maisto kainos. „Vis dėlto kasdieniame gyvenime pastebėjome ūgtelėjusias paslaugų sektoriaus kainas. Manome, kad tai lėmė kainų apvalinimas“, – pridūrė R. Arumae.
Savo ruožtu Lietuvoje ir Estijoje veikiančio investicinio banko „Evli“ gerovės valdymo konsultantas Martynas Grikinis pasakojo, kad infliacijos šuolis buvo juntamas jau prieš euro įvedimą. „Šuolis buvo ir kitose Europos šalyse po itin stipraus 2009 metų infliacijos nuosmukio, todėl Estijos infliacijos rodiklių dinamikos nesiečiau tiesiogiai su euro įvedimu 2011-ųjų sausį. Visgi didžiausią įtaką šiems rodikliams turi globalūs ekonominiai reiškiniai“, – sakė M. Grikinis. Pašnekovas pridūrė, kad norint apsaugoti pirkėjus nuo piktnaudžiavimo visus metus kvituose kainos buvo nurodomos abiem valiutomis.
Finansų ministerija savaitraščiui pateiktame atsakyme patikino, kad keičiant valiutą pirmiausia būtų paisoma vartotojų ekonominių interesų. „Konvertuojant darbo užmokestį, pensijas ir kitas socialines išmokas į eurus, turės būti apvalinama gavėjo naudai iki euro cento arba nustatomas naujas dydis, ne mažesnis už buvusį litais, perskaičiuotą į eurus“, – rašoma atsakyme. Ministerija pridūrė, kad bus kalbama su verslu, taip užkirsti kelią piktnaudžiavimui.
Kalti lūkesčiai
Paradoksalu, tačiau kainų augimas įsivedus eurą nėra tiesioginis valiutos pokyčio padarinys. Banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pasakojo, kad valstybėms įstojus į euro zoną matomas kainų augimas, susijęs ne su valiutos pokyčiais, o su išaugusiais visuomenės ir verslo lūkesčiais. „Prieš įsivedama eurą valstybė privalo atitikti visus Mastrichto kriterijus, taigi, turi būti subalansuotas biudžetas, skolos lygis ir infliacijos lygis. Kriterijų patenkinimas įrodo, kad ekonomika sveika, o šis įvaizdis dažnai sukelia perdėm teigiamus gyventojų lūkesčius“, – pasakojo ekonomistas. Ž. Mauricas IR pridūrė, kad būtent tokia situacija susiklostė valstybėse, įsivedusiose eurą per pastaruosius 6 metus.
Vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad vertinant infliaciją svarbu atsižvelgti į regiono tendencijas.
„Estija labai nesiskyrė nuo kitų Vidurio ir Rytų Europos valstybių, tad akivaizdu, kad infliacijos augimas susijęs ne su įstojimu į euro zoną, o su kitomis pasaulinėmis tendencijomis“, – sakė N. Mačiulis. Pašnekovo manymu, dėl euro estai gauna daugiau naudos, nei praradimų, mat kainų augimas nesiekė 1 proc., o BVP 2011 metais kilo beveik 9 proc.
Kainos ūgtelėtų dėl politikos
Ž. Maurico teigimu, įsivedus eurą galima tikėtis nedidelio kainų augimo, bet tai vykdomos politikos, o ne naujos valiutos nuopelnas. „Kainos linkusios šiek tiek padidėti, bet statistika rodo, kad prieš įsivedant eurą jos auga lėčiau, nei turėtų. Tai nekelia nuostabos, nes valstybės skatina nekelti kainų prieš įsivedant eurą“, – sakė Ž. Mauricas.
Ekonomisto teigimu, Estijoje ir Slovėnijoje, įvedus eurą, augo komunalinių paslaugų, viešojo transporto, šildymo ir elektros kainos, tačiau pašnekovas pridūrė, kad prieš įvedant eurą jos buvo dirbtinai prilaikomos, taip siekiant atitikti infliacijos kriterijus. „Kainas anksčiau ar vėliau reikia kelti, o tai nutinka jau įvedus valiutą. Euras kaltas tiek, kad prieš jį įsivedant kainos dirbtinai mažinamos“, – pridūrė pašnekovas.
Nemažai laiko Estijoje praleidžiantis M. Grikinis, savaitraščiui sakė, kad kainų augimas pirmiausia pasiekė paslaugų ir maitinimo sektorius. „Kainos tikrai buvo apvalinamos ir dažnai ne kliento naudai, tačiau tai labiau palietė turtingesnę gyventojų dalį. Pavyzdžiui, sriuba vidutinio lygio maitinimo įstaigoje nuo 30 kronų pakilo iki 32 kronų arba 2 eurų (6,9 lito)“, – pasakojo M. Grikinis. Pašnekovas pridūrė, kad šis efektas buvo trumpalaikis, nes kainų apvalinimo įtaką pakoregavo pasaulinės infliacijos tendencijos.
N. Mačiulis, paklaustas, ar asmenims, turintiems paskolų, verta nerimauti dėl valiutos pokyčių, teigė, kad gyventojai pakitimų nepajustų. „Tiems, kas turi paskolų litais, jos automatiškai būtų konvertuojamos, pagal dabar galiojantį lito ir euro kursą, tad gyventojai neprarastų jokio sukaupto turto“, – sakė „Swedbank“ ekonomistas. Šiuo metu apie paskolą galvojantiems gyventojams pašnekovas patarė rinktis tą valiutą, kuria gaunamos pajamos.
Kalbėsis su verslu
Finansų ministras Rimantas Šadžius žiniasklaidai yra sakęs, kad siekiant išvengti kainų augimo bus kalbamasi su verslu. R. Šadžiaus vadovaujama ministerija atsakyme savaitraščiui rašė, kad šiuo metu ruošiami dokumentai, kurie turėtų padėti kovoti su piktnaudžiavimu, kuomet reikės apvalinti valiutą. „Be kitų kuriamų priemonių, verslo organizacijos bus skatinamos priimti Geros verslo praktikos (valios) kodeksą, kuris padės užtikrinti skaidrų ir tinkamą prekių ir paslaugų kainų perskaičiavimą iš litų į eurus“, – rašo Finansų ministerija.
Paklausti, kaip vertina politikų užmačias susitarti su verslu Ž. Mauricas ir N. Mačiulis sutiko, kad finansų ministerija gali kalbėtis ir tartis su verslu, ir teigė maną, kad tokia iniciatyva pasiteisintų. Vis dėlto ekonomistai pridūrė, kad prievartinių svertų taikymas nėra įmanomas.
„Iš tiesų vieninteliai svertai, kuriais pasinaudojo ir Latvija, tai mažinami vartojimo mokesčiai, dėl kurių traukiasi infliacija, o tai lemia dalinį kainų mažėjimą“, – sakė Ž. Mauricas. Jam antrino ir N. Mačiulis, – „Sakykime, tokių prievartinių svertų nėra, tačiau, be jokios abejonės, galima naudoti moralinius, tarpusavio supratimo argumentus. Aišku, priversti nedidinti kainų niekas negali. Jei įmonės mato, kad jų paslaugų produkcijos paklausa didelė, o gamybinis pajėgumas ribotas <...>, todėl gali būti sudėtinga apeliuoti į sąžinę. Tačiau galima pastebėti, kad šiuo metu įmonių galimybės didinti kainas labai ribotos dėl vis dar silpnos vidaus paklausos“.
FAKTAI: Euras Lietuvoje
Įsivedus eurą Lietuvoje reiktų 118 mln. naujų banknotų ir 290 mln. monetų
Šiuo metu didžiausia Lietuvos problema – infliacija, kuri viršija maksimalią 2,5 proc. ribą
Ekspertų manymu, tikimybė Lietuvai įsivesti eurą 2015 m. – 50 proc., tiek pat, kiek metant monetą
Tik dvi ES šalys nėra įsipareigojusios tapti euro zonos dalimis – Jungtinė Karalystė ir Danija.
NUOMONĖS:
Kai kalbame apie euro įvedimą ir galimą kainų augimą, užmirštama paminėti, kad lygiai toks pat poveikis tikėtinas dėl atlyginimų konvertavimo, ką pajuto ir patys estai.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis
Euras savaime tikrai nepakels ekonomikos. Valiuta – tai įrankis, o ne tikslas. Jei manysime, kad euras yra tikslas – susikursime nepagrįstų lūkesčių ir vėliau galime vėl nusivilti.
Banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas
Euras sustiprino Estijos ryšius su Suomija, nes šias šalis sieja prekių judėjimas, stiprūs ekonominiai ryšiai, darbo santykiai ir turizmas. Mes neturėtume tokio šalies kaimynės efekto.
Investicinio banko „Evli“ gerovės valdymo konsultantas Martynas Grikinis
Vilius Petkauskas
