euro zona

Latvijai sausio 1-ąją įsivedus bendrą Europos Sąjungos valiutą, pasikeitė ir Lietuvos ekonominė situacija, sako finansų ministras Rimantas Šadžius. Anot jo, euro įvedimas Lietuvoje yra būtina sąlyga tolesniam ekonomikos augimui. „Manau, kad vakar, sausio 1 dieną, įvyko ekonominis įvykis, kuris labai smarkiai pakeitė ir mūsų ekonominę situaciją. Ir turiu pasakyti, kad euro įvedimas Lietuvoje jau bus būtina sąlyga tolimesnei sėkmingai ekonominei plėtrai.

 Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketina pareikšti savo šalies žmonėms, kad jų likimas taip glaudžiai susijęs su Europos Sąjunga (ES) ir kad Berlynui gyvybiškai svarbus rastis atsakymų, kurie leistų visam laikui išspręsti euro zonos skolų krizę. Iš anksto paskelbtame tradicinio kreipimosi Naujųjų metų išvakarėse tekste A.Merkel pažymi, kad Vokietijai reikės daug nuveikti, kad išlaikytų sako ekonomikos galią.

Įveikusi ekonominę krizę, euro zona pamažu vaduojasi nuo pasekmių: 2014-ieji žada būti pirmieji augimo metai po trejų metų pertraukos, tačiau likę randai euro zonos ekonomiką dar bjauros ilgai, – sako „EY“ ekspertai savo naujausioje ketvirtinėje euro zonos ekonominių prognozių apžvalgoje.

Nors Europos ekonomikas talžę uraganai pamažu rimsta, kai kurių euro zonos šalių vis dar laukia nemažai iššūkių, rašo CNBC. 3,4 mlrd. eurų (11,7 mlrd. litų) dydžio pajamų 2011 metais sulaukusios ir 18 tūkst. darbuotojų samdančios informacijos valdymo ir leidybos grupės „Wolters Kluwer“ vyriausiasis ekonomistas Kevinas Entrickenas mano, kad Pietų Europos vis dar laukia įtemptas periodas.

Europoje svarbiausio savaitės pranešimo laukiama penktadienį, kai paaiškės pirminis lapkričio mėnesio euro zonos infliacijos rodiklis. Prognozuojama, jog vartotojų kainų indeksas per metus galėjo išaugti 0,8 proc. (spalio mėnesį infliacija siekė 0,7 proc.). Šis savaitgalis didžiausiai pasaulio ekonomikai taip pat svarbus – JAV „Juodąjį penktadienį“ prasideda didžiausi apsipirkimai šiais metais.

 Lietuva – Ekonominės ir pinigų sąjungos narė, tik su vieną išlyga – mes neturime euro ir negalime naudotis tam tikrais bendros valiutos privalumais iki atitiksime Mastrichto kriterijus, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) organizuojamoje konferencijoje Vilniuje pasakojo Lietuvos banko (LB) vadovas Vitas Vasiliauskas. „Pirmoji nauda viešiesiems finansams, pasijaustų jau per pirmuosius 6-10 mėnesių.

Kalbos apie euro įsivedimą paskatino išaugusį susidomėjimą Lietuva, Nacionalinėje dailės galerijoje vykusioje konferencijoje euro tema susirinkusiems pasakojo finansų ministras Rimantas Šadžius „Ambicijos įsivesti eurą dabar yra labiau pagrįstos, nei pastarąjį kartą“, – sakė ministras. Ir juokavo, kad litas su euru buvo susietas 2002 metų vasario 2 dieną, todėl tikimasi, kad į Senojo žemyno valiutos klubą įstoti pavyks iš antro karto.

 Keletą metų iš eilės fiksuojamas ūkio augimas bei išskirtiniai eksporto rodikliai jau kitąmet Lietuvos ekonomiką sugražins į prieškrizinį 2008 metų lygį, – prognozuoja DNB banko analitikai, šiandien pristatę ekonomikos apžvalgą „Baltijos šalių ekonomikos perspektyvos“. DNB analitikai prognozuoja, kad realusis Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2013 metais augs 2,5 proc., Estijos ūkio augimas sieks 1 proc., o Latvijos – 4 procentus.

Viskas euro zonoje atrodė gerai – ekonomika, nors ir lėtai, bet auga. Visgi, kaip rašo CNBC, analitikai perspėja, kad euro zona gali vėl sulaukti „juodos dienos“. Gamybos apimtys spalį pagaliau augo visose 17 bloko valstybių. Statistikos specialistai gali laikytis ir kitos nuomonės, kuri, kaip teigia analitikai, bus neigiama. Ketvirtadienį Europos statistikos agentūra paskelbs trečiojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) duomenis.

Karolis Birgilas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ Dedalui nebuvo leista skristi nei per žemai, nei per aukštai. Galiausiai saulė ištirpdė sparnus, ir jis tėškėsi į jūrą. Lietuvos nepriklausomybės kartos vaikų pamėgtas „Super Mario“ niekada nesusidūrė su panašiomis problemomis, bet euro zonos „Super Mario“ šis palyginimas kelia nerimą. Europa šiandien negali pasigirti, kad jos ekonomika atsigavo tiek, kiek JAV, tačiau kiekviena Europos centrinio banko (ECB) ataskaita skamba vis optimistiškiau.

Euro grupės prezidentas Jeroenas Dijsselbloemas (Jerunas Deiseblomas) tikisi, kad Lietuva 2015 metų sausį įsives eurą. "Aš labai laukiu Lietuvos progreso vertinimo, kuris pasirodys kitąmet. Ir mes euro grupėje pagal tą vertinimą priimti sprendimus ir tikiuosi, kad Lietuva nuo 2015 sausio pirmos dienos taip pat prisijungs (prie euro zonos - BNS)", - ketvirtadienį Baltijos valstybių prezidentų susitikime sakė J.Dijsselbloemas.

Bedarbių skaičius Vokietijoje netikėtai išaugo, praneša BBC. Nedarbo lygis didžiausioje Europos Sąjungos ekonomikoje išaugo nuo 6,8 proc. iki 6,9 proc. Pasak analitikų, toks nedarbo lygio didėjimas yra sezoniškas. Nepaisant šio augimo, jis yra pats žemiausias, koks buvo Vokietijoje per pastaruosius 20 metų. Tuo tarpu, kaip parodė nauji duomenys, nedarbo lygis visoje euro zonoje šiek tiek smuktelėjo. Žemiausios nedarbo lygis fiksuojamas Austrijoje – 4,9 proc.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt. Nors kaimyninė Latvija po trijų mėnesių priklausys euro zonai ir tikisi, jog tai padės pritraukti daugybę užsienio investuotojų, Lietuva baimintis neturėtų. „Latvija įgyja pranašumą prieš kaimynes – joje nelieka valiutos rizikos. Tačiau savo konkurencingumu lenkiame Latviją. Be to, kiekvienas užsienio investuotojas turi savus kriterijus, o valiuta lemiamo vaidmens čia nevaidina“, – tikina „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Jei JAV Fedralinio rezervo pradėtas beprecedentis skubus pinigų kiekio didinimas (QE) pradėjo valiutų karą, tai euras gali būti kita mūšio vieta, rašo CNB. Pasak knygos „The Fall of the Euro“ autoriaus Jenso Nordvigo, euro zonos politikai ruošia dar vieną salvę, idant būtų atpigintas euras.

Lietuva iki pirmininkavimo ES pabaigos tikisi susitarti dėl Bankų sąjungos antrojo elemento – bendro pertvarkymo mechanizmo (SRM), teigia Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Interviu BNS V.Vasiliauskas ketvirtadienį sakė, kad šiuo metu diskutuojama, koks turėtų būti bendro pertvarkymo fondo dydis.

Dabartinė situacija Lietuvai įstoti į euro zoną yra labai palanki, o Vyriausybės veiksmai didinant biudžeto deficitą kol kas didelio pavojaus nekelia, tačiau saugiau būtų turėti viešųjų finansų (fiskalinio) deficito rodiklio rezervą. Tai vienintelė sritis, kur reikėtų pasitempti, BNS sakė Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Po puikios pergalės rinkimuose Vokietijos kanclerei Angelai Merkel nėra kada atsipūsti, nes Vokietijos ir visos Europos problemos neišspręstos. Portalas qz.com sudarė naujų užduočių darbotvarkę trečią kadenciją eisiančiai A. Merkel. Toliau kelti Vokietijos ekonomiką Analitikai pastebi, kad Vokietijos ekonomika, nors ir lėtai, bet atsigauna. Kitas žingsnis dabar yra gamybos sektoriaus, kuris yra orientuotas į eksportą, atgaivinimas.

Niujorko universiteto ekonomistas Nourielis Roubini prieš penkerius metus buvo pramintas Daktaru Lemtimi, nes teisingai numatė, kad įvyks pasaulinė ekonominė krizė. Pirmadienį jis pasidalijo savo pastebėjimais apie JAV ir pasaulio ekonomiką. Jo teigimu, JAV šiuo metu traukia visą pasaulį iš recesijos. Taip pat ryžtingesnė šalies monetarinė politika ir dolerio stiprinimas gali turėti labai didelės įtakos prekių kainoms. Ypač, kai JAV ekonomika ateinančius penkerius metus spartės.

Euro įvedimas Lietuvai atneštų daug naudos ir padėtų atsikratyti rizikų finansų rinkose, teigia Tarptautinio valiutos fondo misijos Lietuvoje vadovė Julie Kozack. „Mes manome, kad narystė euro zonoje atneš naudos Lietuvai, ypač rizikų mažinimo, bankų sistemos likvidumo atžvilgiu. Ir tai padės sumažinti rizikas, susijusias su valiuta. Taigi, tai galėtų vesti prie žemesnės skolinimosi kainos Lietuvai“, - pirmadienį spaudos konferencijoje po susitikimo su premjeru ir finansų ministru sakė J.Kozack.

Eurozonos ekonomika ima leisti atsigavimo ūglius, tačiau augimo tempas bus vangus. Švelnėjanti valstybės finansų taupymo politika ir įsibėgėjanti pasaulinė prekyba metų pabaigoje turėtų paskatinti augimą, tačiau didesnį pagreitį įgauti trukdys 2014 metais kulminaciją pasieksiantis nedarbas ir tolesnis atsargus bankų skolinimas, skelbiama naujausioje EY ekspertų „Eurozonos ekonomikos prognozės" leidinyje. Prognozuojama, kad eurozonos bendras šių metų BVP rodiklis smuktels 0,5 proc.

Ekonominiai skirtumai tarp euro zonos centro ir periferijos yra didžiausi per pastaruosius dešimt metų, teigiama „Ernst & Young“ atliktame tyrime, rašo CNBC. Atskirtis tarp šių valstybių BVP augimo, infliacijos, nedarbo ar prekybos deficito srityse nuolat auga. Vokietijos ekonomika antrą metų ketvirtį išaugo 0,7 proc., tuo tarpu tokiose šalyse kaip Ispanija ar Italija tęsėsi recesija. Panašūs skirtumai pastebimi ir nedarbo bei kreditavimo rinkoje.

Lietuva nori, kad šalies stojimą į euro zoną patvirtintų dar šis Europos Parlamentas, o nebūtų laukiama, kol bus išrinkti nauji parlamentarai. Tai ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė Lietuvos finansų viceministras Algimantas Rimkūnas. "Mes kalbėjome, kad dėl Europos Parlamento rinkimų kitais metais mes turime paskubinti truputėlį Lietuvos eigą į Europos zoną.

Mėgstame šyptelėti, kai turtus susirinkę aitvarai palieka kaimyno sodą. Ekonominė logika rodo, kad analogiška padėtis tarp valstybių turėtų versti raudoti. Europai parodžius pirmuosius atsigavimo ženklus, darosi įdomu, ar jau galime trinti rankas dėl galvas keliančių Senojo žemyno ekonomikų. Neprireikė nė trejų metų, ir išsivysčiusios šalys ėmė ropštis iš niūrios recesijos liūno.

Neformalaus ES finansų ministro susitikimo Vilniuje metu Lietuvoje viešėjęs Graikijos finansų ministras Yannis Stournaras Ekonomika.lt pasakojo tikintis, kad jo šalis jau kitąmet galės džiaugtis teigiamu BVP pokyčiu.

Birželį Ispanijos vyriausybės skola, anot centrinio banko, išaugo iki 942,8 mlrd. eurų. Ši suma siekia 92,2 proc. BVP, rašo BBC. Per metus šalies skola išaugo 15 proc. Vyriausybė buvo užsibrėžusi tikslą šalies skolos lygį išlaikyti ties 91,4 proc. BVP žyma. Taupymo priemonėmis nepavyko įgyvendinti šio tikslo. Tuo tarpu nedarbas šalyje išaugo iki 26 proc. ir sukėlė ne vieną protesto bangą. Bankų teigimu, šalies skola per artimiausius tris metus perkops 100 proc.

Viena pagrindinių krizės Europoje priežasčių – duomenų apie bankų būklę stoka, sako Europos centrinio banko (ECB) vykdomosios valdybos narys Jörgas Asmussenas. ,,Dabar turime atgaivinti kreditų teikimo sąlygas, nes kitu atveju negalėsime kalbėti apie tvarų ūkio augimą.

  Spaudos konferencijoje Vilniuje penktadienį susirinkę Europos finansų ministrai, eurokomisarai ir centrinių bankų vadovai pabrėžia, kad Europos atsigavimu džiaugtis dar anksti.   Už ekonomiką ir pinigų politiką atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Ollis Rehnas spaudos konferencijoje sakė į Lietuvą atvykęs iš Latvijos, kur kalbėjosi apie nuo kitų metų įvedamą eurą.

Lietuvos ketinimą 2015 metais įsivesti eurą privalo lydėti sėkmė, ir valdžia imsis visų būtinų veiksmų šiam tikslui įgyvendinti, interviu Vokietijos „Deutsche Boerse Group“ leidiniui MNI teigia Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. Pasak jo, Vyriausybė, Finansų ministerija ir centrinis bankas neabejoja, kad 2015 metų sausio 1 diena yra reali data, kai Lietuva taps euro zonos nare.

Tai, kad realių sprendimų dėl euro zonos krizės galima tikėtis tik po Vokietijos rinkimų, jau tampa kliše ir atitraukia dėmesį nuo esminių krizės elementų, rašoma CNBC. Analitikai perspėja, kad akcijų biržų kilimas po žinių apie euro zonos atsigavimo gali būti pagrįstas neteisingomis prielaidomis, nes visuotinė paklausa taip ir nepadidėjo.

Už mažiau nei pusės metų Lietuva taps vienintele bendrosios Europos Sąjungos valiutos, euro, neįsivedusia Baltijos šalimi. Prieš dvejus metus į euro traukinį įšoko Estija, o 2014 metai žymės Latvijos narystės euro zonoje pradžią. Tačiau euro šalininkai Lietuvoje, kurių tyrimų duomenimis yra vos 40 proc., neturėtų per daug susikrimsti dėl niekaip į mūsų duris nepasibeldžiančios europinės valiutos.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros ,,Eurostat“ duomenimis, 2013 metų liepos mėnesį nedarbo lygis euro zonoje, palyginti su birželiu, liko stabilus ir sudarė 12,1 proc. Visoje ES nedarbas taip pat nekito ir sudarė 11 proc. Birželį ES darbo neturėjo 26,654 mln. asmenų, iš jų 19,231 mln. – euro zonoje. Palyginti su birželiu, nedirbančiųjų skaičius sumažėjo 33 000 visoje ES ir 15 000 euro zonoje.

Penktadienį euro zonoje bus paskelbti rugpjūčio mėnesio infliacijos ir liepos mėnesio nedarbo rodikliai. Nuo metų pradžios infliacija regione laikėsi žemiau 2 proc. Nedarbo lygis naujų rekordų taip pat neturėtų demonstruoti. Nedarbo lygis euro zonoje turėtų išsilaikyti ties 12,1 proc. riba. Dėl aukšto nedarbo lygio bendros valiutos sąjungoje nėra spaudimo ir atlyginimų augimui. Taigi, bendras kainų lygis per šiuos metus galėjo pademonstruoti apie 1,4 proc.

 Rugpjūtį Euro zonos verslo aktyvumas augo sparčiausiai per pastaruosius 26 mėnesius, rašo BBC. Bendras „Markit“ pirkimo vadybininkų indeksas per mėnesį išaugo nuo 50,5 ik 51,7 punkto. Aukštesnis nei 50 punktų „Markit“ indeksas žymi verslo augimo perspektyvas. Ši žinia įkvėpė Europos akcijų rinkas, kurios kilo, nepaisant nerimo dėl galimos finansų krizės Azijoje. Paslaugų sektoriaus pirkimo vadybininkų indeksas per mėnesį išaugo nuo 49,8 ir 51 punkto.

Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble pirmą kartą pripažino, kad Graikijai neužteks esamų paskolų, todėl reikės organizuoti naują gelbėjimo paketą, praneša BBC. Ministro pareiškimas pasirodė itin jautriu metu, nes W. Schaeuble partija už penkių savaičių dalyvaus parlamento rinkimuose. Tuo tarpu vokiečiai gana skeptiškai vertina tokius planus.

Daugelis šios akimirkos laukė ilgus metus. Po ilgiausios recesijos nuo pat euro zonos įkūrimo ekonominis blokas praėjusią savaitę pagaliau galėjo pasigirti ketvirtiniu augimu. Ar džiuginantys vieno ketvirčio rezultatai suteikia pagrindą tikėtis stabilaus ir ilgalaikio augimo, klausia „Der Spiegel“. Praėjusių metų gegužę Europos centrinio banko vadovas Mario Draghi trumpai ir aiškiai pareiškė - „blogiausia liko praeityje“. Po šio pareiškimo euro zonos ekonomikos nuosmukis tęsėsi dar vienus metus.

Kol didžioji dalis Senojo Žemyno valstybių kenčia nuo skolų krizės, Vokietija džiaugiasi nemažai uždirbusi iš savo, palyginus, sveikos ekonomikos. Vokietijos finansų ministerijos atlikta analizė rodo, kad Angelos Merkel vadovaujama valstybė skolos administravimui 2010-2014 metais išleis net 41 mlrd. eurų (141 mlrd. litų) mažiau nei buvo tikėtasi, rašo qz.com.

Praėjusią savaitę spaudos antraštės mirgėjo pranešimais apie recesijos pabaigą euro zonoje. Taupymo šalininkai pagaliau gavo progą pademonstruoti teigiamus biudžeto karpymo ir išlaidų mažinimo rezultatus. Iš pirmo žvilgsnio euro zonos šalių augimo rodikliai tik dar kartą patvirtino gajus stereotipus apie Šiaurę ir Pietus, centrą ir periferiją. Vis dėlto atidesnis žvilgsnis į dvi vidutinio dydžio euro zonos nares verčia suklusti.

Oficiali statistika patvirtina, kad šių metų antrajame ketvirtyje recesija nebefiksuojama. Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūra „Eurostat“ nurodė, kad 17 eurą įsivedusių Bendrijos šalių bendras ekonomikos produktas per laikotarpį nuo balandžio iki birželio padidėjo 0,3 proc. palyginti su ankstesniu ketvirčiu. Padėtis buvo šiek tiek geresnė negu prognozavo rinkos (0,2 proc.) – daugiausiai dėl tvirto ekonomikos augimo (0,7 proc.

Europoje daugiausiai dėmesio sulauks trečiadienį skelbiami euro zonos II ketvirčio BVP rodikliai. Tikimasi, kad po pusantrų metų ekonomikos smukimo euro zonos ketvirtinis BVP rodiklis parodys 0,2 proc. ketvirtinį prieaugį. Tiesa, metinis euro zonos BVP įvertis turėtų išlikti neigiamas – tikimasi apie 0,8 proc. ekonomikos susitraukimo.

Kas antras gyventojas žino, kad į euro zoną pateksime jau 2015 – 2016 metais. Tačiau daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų vis dar jaučia informacijos trūkumą apie euro įvedimą. Bendrą piliečių požiūrį į euro įvedimą atskleidė atliktas TNS LT Flash Eurobarometro tyrimas apie euro įvedimą neseniai į Europos Sąjungą įstojusiose valstybėse narėse. 63 proc. gyventojų mano, kad Lietuvoje euro valiuta bus įvesta iki 2015-2016 metų. Kas antras lietuvis, arba 53 proc.

Iš pirmo žvilgsnio naujausi užsienio prekybos duomenys atrodo solidžiai – Lietuvos eksportas pirmąjį šių metų pusmetį paaugo 14,7 proc., palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Beveik tiek pat padidėjo ir lietuviškos kilmės prekių eksportas (14,6 proc.), ir net atmetus mineralinius produktus, eksportas pademonstravo 12,3 proc. augimą. Tačiau atidžiau sekant paskutinių mėnesių tendencijas, matosi akivaizdus eksporto kitimo tempo lėtėjimas (žr.

Vasarai artėjant link pabaigos susitikome su visuomet užimta politekonome, publiciste, ekonominės minties dėstytoja ir buvusia mokytoja Aušra Maldeikiene. Šį kartą nusprendėme sužinoti p. Maldeikienės požiūrį į ekonomines realijas Lietuvoje žvelgiant vidutinio statistinio lietuvio akimis. Aušra Maldeikienė dalijasi su mumis savo įžvalgomis.

Ilgiausia Europos ekonominė krizė nuo Antrojo pasaulinio karo, atrodo, eina į pabaigą dėl Vokietijos atsigavimo. Tai padeda visam regionui, tačiau viso pasaulio kontekste vis dar atrodo kukliai, rašo „The Wall Street Journal“. Trečiadienį buvo pranešta, kad Vokietijos pramonės produkcija birželį, lyginant su geguže, augo 2,4 procento. Tai yra pirmasis teigiamas rodiklis per 6 lėtėjimo ketvirčius. Ekonominė krizė mažėjo Italijoje ir Ispanijoje – vienose didžiausių Europos ekonomikų.

Statistikos departamento duomenimis, vartotojų kainų lygis liepą buvo 0,5 proc. didesnis nei prieš metus ir 0,7 proc. mažesnis, palyginti su ankstesniu mėnesiu. Metinė infliacija buvo mažiausia nuo 2010 m. pradžios, tuo tarpu mėnesinis kainų kritimas buvo tradiciškai lemtas sezoninių veiksnių, tačiau smarkiai didesnis nei tikėtasi. Staigų sezoninį vartojimo kainų niurktelėjimą lėmė drabužių ir avalynės atpigimas (7,0 proc.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros ,,Eurostat“ duomenimis, 2013 metų birželio mėn. nedarbo lygis euro zonoje, palyginti su geguže, liko stabilus ir sudarė 12,1 proc. Visoje ES nedarbas taip pat išliko stabilus ir sudarė 10,9 proc. Visoje ES darbo neturėjo 26,424 mln. asmenų, iš jų 19,266 mln. – euro zonoje. Palyginti su geguže, nedirbančiųjų skaičius sumažėjo 32 000 visoje ES ir 24 000 euro zonoje. Palyginti su 2012 metų birželiu, nedirbančių asmenų skaičius ES padidėjo 1,080 mln.

Pirmadienį Graikija sulaukė dar 1,7 mlrd. eurų paramos. Tačiau dabar TVF reikalauja, kad šalis sparčiau taikytų struktūrines reformas, kad šalyje pagaliau prasidėtų augimas ir būtų kuriamos darbo vietos, rašo BBC. TVF taip pat pažymėjo, kad per ateinančius du metus šalyje numatoma potenciali „finansinė spraga“, kuri sieks 10,9 mlrd. eurų.

Kas antras Lietuvos gyventojas įsitikinęs, kad įvedus eurą asmeniškai susilauks neigiamų pasekmių. Daugiau nei pusė gyventojų pasisako prieš euro įvedimą ir tokių euroskeptikų Lietuvoje per pastaruosius metus nemažėja. Tai parodė rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovės TNS LT atliktas Flash Eurobarometro tyrimas apie euro įvedimą neseniai į Europos Sąjungą įstojusiose valstybėse. Šiuo metu 55 proc. lietuvių pasisako prieš euro įvedimą, o 41 proc.

 2008-aisiais prasidėjusi pasaulinė ekonomikos krizė ES smogė ypač stipriai: iki šiol nepavyksta sumažinti nedarbo, ekonomikos prognozėse ir politikų kalbose dažniau minimas žodis „taupyti“ nei „išleisti“. Vokiškas Angelos Merkel stilius nurungė prancūzišką socialistinį modelį. Tokiame kontekste ypač daug kritikos tenka bendrai Europos valiutai – eurui, kurio patikimumu ne kartą buvo suabejota.

„Lietuvai nėra jokios prasmės neturėti euro ir nebūti Eurozonoje. Mes jau seniai turime valiutų valdybą, litas susietas su euru, taigi, de facto mes jau turime eurą. Kitaip reikėtų atsisakyti valiutų valdybos modelio, kas būtų labai sudėtinga.