Ta pati finansų ministerija skaičiuoja, kad finansų krizė vokiečiams atsiėjo vos 599 mln. eurų (2 mlrd. litų).
Turint omenyje artėjančius Vokietijos parlamento rinkimus, galima nesunkiai nuspėti, kad tokie duomenys skirti pamaloninti rinkėjus, taip jiems parodant A. Merkel finansinės politikos efektyvumą. Vis dėlto verta įsiklausyti ir į su pasipelnymu iš krizės nesutinkančiais balsais. Nėra jokios abejonės, kad saugios užuovėjos statusas leido Vokietijai skolintis kur kas pigiau, nei kitoms valstybėms. Tačiau galima nuspėti, kad tai neatperka krizės sukeltos recesijos, o ką jau bekalbėti apie taupymo politikos padarinius, rašo qz.com.
Šių metų pradžioje Vokietijai buvo prognozuojamas 1,7 proc. BVP augimas, tačiau dėl aukštesnę pavarą sunkiai jungiančios Europos, šia prognozę teko sumažinti iki vos 0,3 procento. Skirtumas tarp šių prognozių reiškia, kad Vokietija netenka 50 mlrd. eurų (172 mlrd. litų) pajamų. Nėra jokių abejonių, kad mažėjanti vokiškų prekių paklausa užsienio rinkose nulėmė mažesnes didžiausios Europos ekonomikos eksporto pajamas.
Ko gero neverta priminti ir apie paramą Graikijai. Nors Europos valstybės, įsigijusios Graikijos skolos dalį jokių nuostolių dar nepatyrė, tik laiko klausimas, kada dalį šios skolos reikės nurašyti, rašo qz.com.
Dar daugiau, šiek tiek keista, kuomet Vokietija džiaugiasi nedidele palūkanų norma, turint omenyje Berlyno poziciją kitų Europos valstybių atžvilgiu. Vokietijos centrinis bankas ilgai priešinosi mažesnei Europos centrinio banko (ECB) palūkanų normai ir tik gegužę sutiko, kad ši būtų sumažinta iki 0,5 procento. Tuo tarpu JAV federalinis rezervas ir centrinis Jungtinės Karalystės bankas jau 2009 metais atitinkamai nustatė 0,25 proc. ir 0,5 proc. dydžio palūkanų normą.
Qz.com teigimu, mažesnė ECB palūkanų norma būtų palengvinusi Europos recesiją ir padėjusi pačiai Vokietijai. Paramos programos gali būti pakankamai „pelningos“ – užtenka pažiūrėti į JAV taikytą TARP programą, kurios pagrindu buvo teikiama pagalba bankams, automobilių industrijai ir nekilnojamojo turto savininkams. Nors buvo manoma, kad prireiks 700 mlrd. JAV dolerių (1,8 trln. litų), prireikė vos 26 mlrd. dolerių (67 mlrd. litų). Tačiau žvelgiant vien į pinigų srautus nesimato tikrojo praradimų masto – finansiškai neįmanoma įvertinti socialinių finansų krizės padarinių.
Qz.com rekomenduoja Vokietijos finansų ministerijos ataskaitą gerai įsiskaityti graikams, kai šiems prireiks naujų paskolų jau kitais metais – juk vokiečiai sutaupė tiek daug.
