Tačiau euro šalininkai Lietuvoje, kurių tyrimų duomenimis yra vos 40 proc., neturėtų per daug susikrimsti dėl niekaip į mūsų duris nepasibeldžiančios europinės valiutos. Valstybės galvos tiki, kad makroekonominiai rodikliai bus išlaikyti Mastrichto kriterijų ribose, o europine valiuta galėsime atsiskaityti jau 2015 metų pradžioje.
Išaušus euro įsivedimo dienai, kiekvienam mūsų teks susidurti su vertės pokyčio faktoriumi, kuomet įprastos kainos ir sumos bus padalintos iš lygiai 3,4528 – nekintančio lito ir euro kurso. Asmuo, šiuo metu uždirbantis 2 tūkst. litų, po euro įvedimo šią sumą regės kaip 580 eurų.
Ir nors dar net nėra aišku ar Lietuva pajėgs įlipti į Mastrichto kriterijų kalną, prekybininkai pamažu imasi pratinti savo pirkėjus prie laukiančių pokyčių.
Dvigubos kainos – privalomos
Vyriausybės patvirtintoje euro įsivedimo strategijoje verslui rekomenduojama kainas dvejomis valiutomis pateikti ne mažiau, kaip likus pusei metų iki litą pakeis euras. Tačiau likus 120 dienų iki euro įvedimo datos, prekybininkai bus įpareigoti kainas rašyti abejomis valiutomis, nė vienos neišskiriant, kaip pagrindinės ar šalutinės.
Panaši praktika buvo taikyta Estijoje ir yra taikoma Latvijoje šiuo metu. Latviai, panašiai kaip norėtų lietuviai, privalomo dvigubų kainų rodymo pradžią nustatė likus 3 mėnesiams iki valiutos pakeitimo. Estai šiuo klausimu buvo kiek atsargesni ir privalomą dvigubą kainų rodymą vykdė liepos – sausio mėnesiais.
Euras tolimas, bet jau čia
Nors euro zonos durys Lietuvai dar nėra atviros, ne vienas esame pastebėję vieningos Senojo Žemyno valiutos šešėlį netoliese. Pavyzdžiui prekybos centras „Iki“ kainas litais ir eurais pateikia nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą (ES).
„Džiaugiamės, kad mūsų sprendimas rodyti dvi valiutas buvo toliaregiškas. Šiuo metu keičiantis valiutai Latvijoje, laikomės įstatymo raidės ir nuo spalio 1 dienos pateiksime kainas vienodo dydžio skaitmenimis abejomis valiutomis“, – rašoma „Iki“ atsakyme į Ekonomika.lt pateiktus klausimus.
Įmonės „TC prekyba“, valdančios „Topo centras“ ir „Euronics“ tinklus Lietuvoje atstovė Lina Mažeikienė pasakojo, kad nors kainos ir nėra pateikiamos dvejomis valiutomis, imamasi kitokių priemonių. „Stebėdami vartotojų poreikius nusprendėme įrengti kasas, kuriose galima atsiskaityti eurais“, – rašė L. Mažeikienė.
Vis dėlto ne visi prekybos tinklai linkę užsiimti švietėjiška veikla – kalbinti Lietuvoje veikiančių prekybos tinklų „Rimi“, „Maxima“ ir „Senukai“ atstovai pasakojo kainas pateikiantys tik litais ir neturintys rimtesnių ketinimų keisti situaciją.
Viešbučiai eurų nesišalina
Tuo tarpu, Vilniuje veikiančių viešbučių atstovai tikino kainas pateikiantys tiek eurais tiek litais, bei siūlantys atsiskaitymo eurais galimybę. Nors galima nuspėti, kad viešbučiai tokią praktiką taiko dėl užsienio šalių piliečių gausos.
Sostinės keturių žvaigždučių viešbučio „Neringa“ atstovė Edita Liutkevičiūtė tikino, kad apie galimybę atsiskaityti dviem valiutomis buvo susimąstyta pakankamai nesenai – pastebėjus, kad vis didesnė lankytojų dalis nori atsiskaityti eurais.
„Iki šiol atsiskaitymų eurais paklausa nebuvo labai didelė, tačiau šiuo metu jaučiame, kad situacija keičiasi, todėl nusprendėme suteikti galimybę atsiskaityti ne tik litais, bet ir eurais“, – teigė E. Liutkevičiūtė.
Situacija panaši ir viešbutyje „Artis“ – viešbučio pardavimų vadovė Agnė Marija Janušienė teigė pasakojo, kad viešbutyje galima atsiskaityti užsienio valiuta.
„Didžioji dalis mūsų viešbučio svečių yra iš Europos Sąjungos, todėl toks atsiskaitymo būdas jiems yra priimtinas“, – aiškino „Artis“ atstovė.
