Trečiadienį buvo pranešta, kad Vokietijos pramonės produkcija birželį, lyginant su geguže, augo 2,4 procento. Tai yra pirmasis teigiamas rodiklis per 6 lėtėjimo ketvirčius.
Ekonominė krizė mažėjo Italijoje ir Ispanijoje – vienose didžiausių Europos ekonomikų. Portugalijoje pirmąkart per dvejus metus krito nedarbo lygis. Anglijose centrinis bankas pagerino savo augimo perspektyvas.
„Vokietijos ekonomika antrą ketvirtį augo santykinai greitai ir to turėtų užtekti siekiant ištraukti visą euro zoną iš krizės“, - teigia banko ING vyriausiasis ekonomistas Carstenas Brzeskis.
Nors Europos krizė užsitęsė ir žemynas murkdosi tik paviršiuje, tačiau situacija gerės labai lėtai. Kitaip tariant, ekonomikos augimas nebus pakankamas, kad būtų kuriamos naujos darbo vietos tokiose šalyse kaip Graikija ar Ispanija, kur nedarbo lygis dar ilgai liks aukštas, rašo „The Wall Street Journal“.
Europos atsigavimas mažai tepadės pasaulinei ekonomikai, kurią ir taip stabdo lėtėjanti Azija ir kitos besivystančios rinkos.
Yra kelios priežastys, kodėl Europa vėl atsigauna: eksportuotojai mėgaujasi, nors ir lėtu, pasaulio ekonomikos augimu, politikai ryžtasi mažinti biudžetų apkarpymus, kurie klampino ekonomiką, vartotojai yra pasiruošę išleisti daugiau.
Europai, kaip ir visam pasauliui, finansinė krizė smogė 2008 metų . Tačiau, skirtingai nei JAV, atsigauti trukdė 2010 metų skolų krizė.
Pastaroji pasižymėjo trimis požymiais. Pastūmėjo vyriausybes beatodairiškam taupymui ir mokesčių kėlimui, kad būtų mažinami deficitai. Bankai apribojo skolinimą, ypač smulkiesiems verslams silpnesnėse šalyse. Galiausiai tokie veiksmai sumažino vartotojų ir investuotojų pasitikėjimą.
Visi šie požymiai, nors ir lėtai, nyksta. Vyriausybės, jausdamos investuotojų spaudimą, sumažino savo išlaidų apkarpymus. Bankai vis dar skolina nenoriai, tačiau situacija bent jau nėra blogėjanti.
Yra ženklų, kad vartojimo perspektyvos taip pat šviesėja. Pasak banko „Goldman Sachs“ analitiko Francesco Garzarelli, Italijoje automobilių pardavimai smuko į neregėtas žemumas, tačiau dabar jie kyla ir bemaž normalizuojasi.
Tikrasis euro zonos atsigavimas prasidės tada, kai pagerės kitų didžiųjų regiono ekonomikų – Prancūzijos, Ispanijos ir Italijos – padėtis. Kol kas atsigavimo ženklai čia yra labai blankūs.
Ispanijos BVP per antrajį metų ketvirtį smuko tik 0,1 proc., lyginant su ankstesniuoju ketvirčiu. Valdžios atstovai džiaugiasi, kad ekonomika bent jau nustojo smarkiai lėtėjusi, tačiau verslininkai dar nėra nusiteikę optimistiškai. Jie jaučiasi įstrigę tarp krizės ir pagerėjimo, tagi savo veiklos plėtros nepradės bent jau iki kitų metų. „Deloitte“ tyrimas parodė, kad 269 Ispanijos didžiausios kompanijos antrąjį metų ketvirtį nepajuto jokio gerėjimo.
Italijos kompanijos taip pat nejaučia pagerėjimo, o dauguma darbdavių teigia, kad valdžia turi imtis esminių reformų darbo rinkos srityje.
Iš tiesų, antrąjį ketvirtį Italijos BVP smuko 0,2 proc., lyginant su praėjusiuoju. Tai nedielis pokytis, tačiau šalies ekonomika lėtėja 8 ketvirtį iš eilės.
Europos vertybinių popierių rinka taip pat nedžiugina. Italijos ir Ispanijos vertybiniai popieriai dabar parduodami kiek brangiau nei krizės įkarštyje, tačiau vis dar išlieka žymiai pigesni už Vokietijos.
Visgi jei švelnaus pasaulio ekonomikos augimo tendencija toliau užsitęs, tai gali išeiti į naudą Italijai ir Ispanijai, kurios pasinaudos sumažėjusiomis palūkanų normomis.
