Kaip vertintumėte dabartinę Graikijos ekonominę situaciją?
Po ilgų recesijos metų, šiemet jau matome ženklus, kad nuosmukis nebus toks gilus kaip manėme. Pirmojo ir antrojo ketvirčio BVP duomenys yra kur kas geresni nei tikėtasi. Metų pradžioje buvo prognozuojama, kad BVP smuks 5 proc., vėliau prognozė sušvelninta iki -4,5 proc., tuomet Troika (Europos Komisija, Europos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas - aut. past.) pagerino prognozę iki -4,2 proc., o dabar esame beveik tikri, kad BVP smuks mažiau nei 4 proc., maždaug 3,8 procento.
Kitąmet, pirmą kartą po 18 ketvirčių, tikimės ekonomikos augimo. Tai yra labai svarbu, nes pagaliau matome šviesą tunelio gale ir galime suteikti žmonėms viltį.
Dar daugiau, galiu pasidžiaugti biudžeto plano vykdymu, nes, panašu, kad per pirmuosius 8 šių metų mėnesius pasiekiame užsibrėžtus tikslus, o metų pabaigoje tikimės perteklinio biudžeto.
Kokios reformos įgyvendinamos Graikijoje?
Iš esmės peržiūrimos visos sritys. Pavyzdžiui siekdami efektyvesnio mokesčių administravimo įsteigėme nepriklausomą generalinio mokesčių sekretoriaus pareigybę, kurią užimantis asmuo yra atsakingas už mokesčių politikos įgyvendinimą.
Taip pat decentralizavome mokesčių inspekciją, sujungėme mokesčių surinkimą administruojančias institucijas. Dėl to vietoj 208 mokesčių inspektorių dabar turime mažiau nei 120. Dabar didžioji dalis inspektorių ne tik sėdi už stalo ir įsakinėja, bet aktyviai dalyvauja visame procese ir yra pajėgūs adekvačiai vertinti situaciją.
Be mokesčių priežiūros pokyčių, stengiamės liberalizuoti darbo rinką ir skatinti konkurencingumą. Pavyzdžiui, panaikinome apribojimus užsienio laivams švartuotis Graikijos uostose. Šis sprendimas žymiai prisidėjo prie augančių turizmo pajamų.
Kalbant apie fiskalinę situaciją, panašu, kad einame teisinga linkme. Struktūrinės reformos taip pat vyksta pakankamai sklandžiai.
Didžiausia problema šiuo metu – likvidumas ir investuotojų pasitikėjimo susigrąžinimas. Siekiame, kad kapitalas sugrįžtų į Graikiją ir artimiausiu metu būtent tai bus pagrindinė mūsų užduotis.
Džiaugiuosi, kad ECOFIN susitikimų metų buvo daug kalbama apie bankų sąjungą, kuri, mano manymu, yra būtina tam, kad Europos bankai atgautų rinkų pasitikėjimą. Galiu tik pridurti, kad esu laimingas, kad Lietuva, pirmininkavimo Europos Sąjungos tarybai metu, bankų sąjungą iškėlė, kaip vieną svarbiausių prioritetų.
Ne paslaptis, kad Graikijoje veši aukštas nedarbo lygis. Kokiomis priemonėmis kovojate su šia problema?
Pirmiausia stengiamės liberalizuoti darbo rinką. Dabartinis nedarbas yra ciklinis – jo lygį lemia recesijos gylis, todėl norėdami panaikinti nedarbą, privalome turėti teigiamą BVP pokytį. Kito būdo tiesiog nėra.
Ar sprendimas likti euro zonoje buvo naudingas Graikijoje?
Neabejotinai. Visų pirma, nė viena valstybė nebuvo atsisakiusi euro, todėl nebūtume turėję jokių žinių, kaip elgtis tokioje situacijoje.
Antra, kaip ekonomistas, galiu pasakyti, kad Graikijai palikus euro zoną, šalies gyvenimo standartai būtų grįžę į XX amžiaus vidurį. Daugelis ekonomistų daro klaidą manydami, kad euro atsisakymas tapatus devalvacijai. Pasitraukimas iš euro zonos reikštų valiutos pokytį, o dėl to reiktų keisti esamus kontraktus. Tai būtų sukėlę dar daugiau neužtikrintumo ir visišką bankininkystės sektoriaus sunaikinimą.
Skolų krizė būtų tapusi užsienio valiutos krize, todėl būtume susidūrę su problemomis importuojant žaliavas, medikamentus ar maistą. Todėl mano manymu, Graikijos žmonių pasiryžimas likti euro zonoje yra vertas įdėtų pastangų. Visos priemonės gali būti pateisinamos vien dėl euro išlaikymo.
Rugpjūčio pabaigoje buvo kalbama apie papildomą paramą Graikijai. Ar šiuo klausimu pasiekėte susitarimą?
Žiūrėsime kaip klostysis situacija. Taip, toks poreikis yra, tačiau mes dar nesidairėme į rinkas. Esu iškėlęs tikslus, kuriuos pasiekus Graikija galėtų ieškoti pajamų finansų rinkose.
Pirmasis tikslas – biudžeto perviršio sukūrimas, o antrasis – teigiamas BVP pokytis. Tikiuosi, kad jau kitų metų gale abu tikslai bus pasiekti ir galėsime eiti į finansų rinkas.
Ekonomistai ir politikai yra linkę lyginti Pietų Europos ir Baltijos šalių kelią iš recesijos. Kaip vertinate tokius lyginimus?
Žinau tik tiek, kad Baltijos šalys patyrė labai gilų BVP nuosmukį, tačiau jis truko vienerius metus. Tuo tarpu Graikijos ekonomika per 6 metus susitraukė 25 procentais. Jei atvirtai, nežinau kuris variantas geresnis (juokiasi).
Ekonomikoje viskas nėra juoda ar balta, todėl nėra vieno recepto tinkančio visiems – kiekviena valstybė elgiasi pagal situaciją. Tas pats sprendimas gali teigiamai veikti vienoje valstybėje, tačiau būti žalingas kitoje.
Lietuvoje lengviau pavyko sulaukti visuomenės palaikymo. Kiek žinau, pas jus nevyko didelių demonstracijų, tuo tarpu Graikijoje jau kilo bent 25 dideli protestai.
Jūsų manymu, rinkimų Vokietijoje baigtis keis bendrą Europos politiką krizės atžvilgiu?
Nemanau, kad kas nors labai pasikeis. Gali atsirasti minimalių pokyčių, tačiau esminių pokyčių nesitikiu.
