Kas antras Lietuvos gyventojas įsitikinęs, kad įvedus eurą asmeniškai susilauks neigiamų pasekmių. Daugiau nei pusė gyventojų pasisako prieš euro įvedimą ir tokių euroskeptikų Lietuvoje per pastaruosius metus nemažėja. Tai parodė rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovės TNS LT atliktas Flash Eurobarometro tyrimas apie euro įvedimą neseniai į Europos Sąjungą įstojusiose valstybėse. Šiuo metu 55 proc. lietuvių pasisako prieš euro įvedimą, o 41 proc. yra už, tačiau pastarasis rodiklis per metus beveik nepakito. Beveik pusė, arba 47 proc. mūsų šalies gyventojų norėtų, kad euras būtų įvestas kuo vėliau. Kaip atskleidė tyrimas, didesnė Lietuvos gyventojų dalis linkusi manyti, jog euro įvedimo pasekmės bus neigiamos tiek jiems asmeniškai, tiek Lietuvai – taip teigė atitinkamai 47 proc. ir 55 proc. respondentų. Tuo tarpu apie trečdalį lietuvių tikisi teigiamų pokyčių tiek sau, tiek ir savo šaliai. Vis tik penktadalis gyventojų neturi nuomonės, kokių asmeninių pasekmių susilauks, tačiau dėl šalies padėties po euro įvedimo gyventojų nuomonė tvirtesnė – jos šiuo klausimu neturi tik 10 proc. Vertindami teigiamus euro įvedimo pasekmių aspektus, dažniausiai, t. y. 81 proc. Lietuvos piliečių minėjo, kad euro įvedimas bus patogesnis keliaujantiesiems į euro zonos šalis. Pusė gyventojų lietuvių tiki, kad tai padės lengviau apsipirkti kitose eurą naudojančiose šalyse ir sudarys sąlygas paprastai palyginti kainas su kitomis euro zonos šalimis. Kas ketvirtas lietuvis pritarė, kad euro įvedimas apsaugos šalį nuo tarptautinių krizių. 48 proc. lietuvių teigia tuomet pasijausiantys labiau europiečiais, 42 proc. mano, kad šis žingsnis sustiprins Europos vietą pasaulyje, 36 proc. – kad užtikrins tvirtesnius viešuosius finansus. Visgi nemažai gyventojų mato ir neigiamų įstojimo į euro zonos aspektų. Daugiausia – 75 proc. – gyventojų nerimauja dėl piktnaudžiavimo nustatant kainas po euro įvedimo, 48 proc. įsitikinę, kad nacionalinės valiutos keitimas sukels daug asmeninių nepatogumų. Daugiau nei pusė galvoja, kad šalis dėl euro praras dalį savo identiteto, 43 proc. mano, kad Lietuva gali prarasti ekonominės politikos kontrolę. Aštuoni iš dešimties apklaustų Lietuvos gyventojų įsitikinę, kad įvedus eurą kils kainos. Tokia proporcija mūsų šalyje yra viena didesnių tarp 7 apklausoje dalyvavusių šalių, kuriose dar nėra įvesta euro valiuta. Panašios nuomonės laikosi Latvijos ir Lenkijos gyventojai. Tik 14 proc. lietuvių mano, kad euras suteiks kainoms stabilumo.
Kas antras Lietuvos gyventojas įsitikinęs, kad įvedus eurą asmeniškai susilauks neigiamų pasekmių. Daugiau nei pusė gyventojų pasisako prieš euro įvedimą ir tokių euroskeptikų Lietuvoje per pastaruosius metus nemažėja. Tai parodė rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovės TNS LT atliktas Flash Eurobarometro tyrimas apie euro įvedimą neseniai į Europos Sąjungą įstojusiose valstybėse. Šiuo metu 55 proc. lietuvių pasisako prieš euro įvedimą, o 41 proc. yra už, tačiau pastarasis rodiklis per metus beveik nepakito. Beveik pusė, arba 47 proc. mūsų šalies gyventojų norėtų, kad euras būtų įvestas kuo vėliau. Kaip atskleidė tyrimas, didesnė Lietuvos gyventojų dalis linkusi manyti, jog euro įvedimo pasekmės bus neigiamos tiek jiems asmeniškai, tiek Lietuvai – taip teigė atitinkamai 47 proc. ir 55 proc. respondentų. Tuo tarpu apie trečdalį lietuvių tikisi teigiamų pokyčių tiek sau, tiek ir savo šaliai. Vis tik penktadalis gyventojų neturi nuomonės, kokių asmeninių pasekmių susilauks, tačiau dėl šalies padėties po euro įvedimo gyventojų nuomonė tvirtesnė – jos šiuo klausimu neturi tik 10 proc. Vertindami teigiamus euro įvedimo pasekmių aspektus, dažniausiai, t. y. 81 proc. Lietuvos piliečių minėjo, kad euro įvedimas bus patogesnis keliaujantiesiems į euro zonos šalis. Pusė gyventojų lietuvių tiki, kad tai padės lengviau apsipirkti kitose eurą naudojančiose šalyse ir sudarys sąlygas paprastai palyginti kainas su kitomis euro zonos šalimis. Kas ketvirtas lietuvis pritarė, kad euro įvedimas apsaugos šalį nuo tarptautinių krizių. 48 proc. lietuvių teigia tuomet pasijausiantys labiau europiečiais, 42 proc. mano, kad šis žingsnis sustiprins Europos vietą pasaulyje, 36 proc. – kad užtikrins tvirtesnius viešuosius finansus. Visgi nemažai gyventojų mato ir neigiamų įstojimo į euro zonos aspektų. Daugiausia – 75 proc. – gyventojų nerimauja dėl piktnaudžiavimo nustatant kainas po euro įvedimo, 48 proc. įsitikinę, kad nacionalinės valiutos keitimas sukels daug asmeninių nepatogumų. Daugiau nei pusė galvoja, kad šalis dėl euro praras dalį savo identiteto, 43 proc. mano, kad Lietuva gali prarasti ekonominės politikos kontrolę. Aštuoni iš dešimties apklaustų Lietuvos gyventojų įsitikinę, kad įvedus eurą kils kainos. Tokia proporcija mūsų šalyje yra viena didesnių tarp 7 apklausoje dalyvavusių šalių, kuriose dar nėra įvesta euro valiuta. Panašios nuomonės laikosi Latvijos ir Lenkijos gyventojai. Tik 14 proc. lietuvių mano, kad euras suteiks kainoms stabilumo.