Euro zonos stabilumui svarbi Italija ir toliau skendi politinėje krizėje. Šaliai spręsti ekonomines problemas trukdo jau pusantro mėnesio niekaip nesuformuojamas ministrų kabinetas.
Italijos ekonomika – šiuo metu antra labiausiai prasiskolinusi visoje Europoje, ją lenkia tik Graikija. 2012 metais valstybės skola siekė 127 proc. BVP. Biudžeto planą atnaujinęs laikinai ministro pirmininko pareigas einantis Mario Monti paskelbė, kad valstybės skola 2013-aisiais išaugs iki 130,4 proc. BVP.
Trečia didžiausia ekonomika senajame žemyne turi didelę įtaka euro zonos stabilumui. Ekspertų teigimu, Italijai šiuo metu reikia stabilios valdžios, kuri pratęstų premjero M. Monti reformas arba bent jau jų nepanaikintų.
Atsidūrė aklavietėje
Nepaisant ekspertų lūkesčių, stabilumo Italijos politinėje padangėje kol kas nenusimato. Vasario 24–25 dienomis vykę parlamento rinkimai nė vienai partijai nesuteikė daugumos aukštuosiuose ir žemuosiuose parlamento rūmuose, todėl vyriausybės sudaryti praktiškai neįmanoma, ir bet koks naujų įstatymų priėmimas gali būti blokuojamas.
Nerimą kelia tai, kad buvusio komiko Beppe Grillo vadovaujamas „Penkių žvaigždžių“ judėjimas surinko 25,55 proc. balsų, tačiau neketina jungtis į koaliciją nei su kairiaisiais, nei dešiniaisiais. B. Grillo pareiškė, kad Italijai reikia naujų rinkimų, kurie gali įvykti po kelių mėnesių, o gal ir po kelerių metų. B. Grillo anksčiau ne kartą kalbėjo apie galimybę Italijai palikti euro zoną ir jo pasiryžimą derėtis dėl Italijos viešosios skolos.
Šie pasisakymai pelnė jam euro ir rinkos priešo reputaciją. Negatyviu signalu taptų ir buvusio ilgamečio Italijos premjero Silvio Berlusconi grįžimas į valdžią. Dėl politiko pozicijų ir veikimo stokos valstybė susidūrė su milžiniškomis skolomis ir sukėlė rinkų nepasitikėjimą. Situaciją laikinai išgelbėjo premjeru po S. Berlusconi atsistatydinimo tapęs M. Monti, pelnęs pasitikėjimą visoje euro zonoje, bet ne šalies viduje.
Reikia stabilumo
Pasak banko „Unicredit“ analitikės Loredanos Federico, „santykinė“ B. Grillo pergalė galėtų turėti ir teigiamų pasekmių, pavyzdžiui, biurokratinio aparato išlaidų apkarpymą. „Kalbant apie politiką, mūsų („Unicredit“ – aut. past.) nuomonė lieka ta, kad Italijai nebereikia tolimesnio fiskalinio veržimo, galėtų būti numatyti kai kurie gerai apmąstyti, protingi palengvinimai“, – „Ekonomika.lt“ teigė L. Federico.
Vis dėlto, analitikės nuomone, naujajai valdžiai reikėtų palikti M. Monti jau įvykdytas reformas: „Nors vis dar norime struktūrinių reformų, pastarųjų metų reformose iki šiol matome pamatuojamų pozityvių augimo efektų. Kitais žodžiais, Italijai nereikia drakoniškų priemonių trumpalaikiu periodu, tačiau būtina vengti anuliuoti jau priimtas reformas.“
Anot L. Federico, rinkimai Italijoje kėlė abejonių rinkose dar prieš jiems prasidedant – vyravo baimė, kad įvykiai euro zonoje vis dar gali pakrypti blogesne linkme. Kilo klausimas, ar politinė valia išliks, jeigu prireiks imtis skausmingų, bet būtinų taupymo priemonių ir reformų.
Rinkos sunerimo
Susirūpinimas dėl euro krizės pastaraisiais mėnesiais buvo šiek tiek mažesnis, bet rinkimai Italijoje vėl sudrebino finansų rinkas ir sukėlė svyravimų viso pasaulio biržose. Italijos akcijų rinka vasario 26 dieną nukrito žemyn beveik 5 proc. Šalies skolinimosi kaina 10 metų obligacijomis išaugo nuo 4,37 iki 4,91 proc. euro kursas smuko 0,1 proc., dolerio atžvilgiu – iki 1,308. JAV akcijoms tai buvo blogiausia diena nuo 2012 metų lapkričio, o Japonijos akcijų rinka prarado daugiau nei 2 proc.
Pasak analitikų, būtų pavojingas scenarijus, jeigu partijos nesugebėtų sukurti koalicijos ir Italijai tektų rengti naujus rinkimus. „Nėra jokių abejonių, nauji rinkimai – blogiausias iš scenarijų. Niekas negalės paleisti parlamento, kol gegužę bus paskirtas naujas prezidentas, todėl parlamento rinkimų nebus iki rudens. Tai rinkoms suteiktų didžiulio neapibrėžtumo, – sako Vincenzo Scarpetta, „Open Europe“ organizacijos analitikas. – Bet kol Italija neatšauks didelės dalies M. Monti reformų, rinkos turėtų išlikti gana stabilios.“
„Italijai reikia vyriausybės, kuri būtų pasirengusi reformuoti neefektyvų viešąjį sektorių ir „atrakinti“ italų verslumo galią bei iš naujo pradėti našumo augimą“, – teigia vyriausiasis Vokietijos „Commerzbank“ ekonomistas Joergas Kraemeris. – „Euro zonai reikia stabilios ir sveikos Italijos.“
Verslai užsidaro
M. Monti paskelbtais skaičiavimais, 2013 metais biudžeto deficitas turėtų nusileisti iki 2,9 proc. BVP, tačiau kita šiuo metu skelbiama statistika nežada nieko gero: vartojimo krizė Italijoje skatina trauktis iš verslo arba atleisti darbuotojus. 2012-aisiais atleidimai viršijo vieną milijoną (1 027 462), tai yra 13,9 proc. daugiau, palyginti su 2011 metais (901 796 atleidimai).
2013-ieji gali transformuotis į siaubingus verslumui metus. Per pirmuosius du šių metų mėnesius šalyje „dingo“ 10 tūkst. parduotuvių. Sausį ir vasarį uždarytos 13 755 parduotuvės, o atidarytos tik 3 992. „Tai reiškia, kad per dieną dingdavo po 167 parduotuves, – aiškina Mauro Bussoni, verslo asociacijos „Confesercenti“ generalinio direktoriaus pavaduotojas. – Jeigu tendencija tęsis, metų pabaigoje užregistruosime 60 tūkst. parduotuvių dingimą, su aiškiomis pasekmėmis ekonomikai ir nedarbingumui. Tai baisaus sapno verta hipotezė, kuri gali realizuotis.“
Viešojo maitinimo įstaigos taip pat išgyvena ne geriausius laikus. Per pirmuosius tris šių metų mėnesius barų ir restoranų sumažėjo 9 500. Pagrindinė priežastis, anot M. Bussoni, ekonomikos krizė, tūkstančiai bedarbių ir sumažėję atlyginimai.
„Kompanijų nedaugėja. Bankroto rizika žymiai išaugo ir niekas neturi pakankamai drąsos įsteigti naują verslą,“ – pabrėžia „Confesercenti“ atstovas. – „Tai turi būti pažabota politinėmis priemonėmis, siekiant sumažinti mokesčių naštą piliečiams bei įmonėms ir remti vartojimo bei vidaus rinkos atgaivinimą. Tačiau taip pat būtina veikti specifinių sektoriaus problemų linkme, sukurti sistemą, kuri sujungtų komercinio nekilnojamojo turto poreikius generuoti pajamas ir įmonių poreikį augti“, – apibendrina M. Bussoni.
Faktai: Italijos ekonomika
Italijos nedarbo lygis šiuo metu – 11,6 proc.
2012 m. buvo atleista 1 027 462 žmonių
Italija išgyvena didžiausią per 20 metų recesiją
Italijos valstybės skola 2012 m. pasiekė rekordinį pokario lygį
Ana Vengrovskaja
