Lietuvos finansų įstaigos nerimauja dėl ES skolų krizės

Lietuvos finansų įstaigoms didžiausią susirūpinimą kelia išoriniai rizikos šaltiniai: Europos Sąjungos valstybių skolų problemų paaštrėjimas, taip pat galimas Lietuvos eksporto kritimas, jeigu staiga sulėtėtų pasaulio ekonomikos augimas, rodo Lietuvos banko atlikta apklausa. Vis dėlto rizikų pasireiškimo tikimybė ir poveikis finansų sistemai vertinami nuosaikiau nei anksčiau – rodo naujausios apklausos rezultatai. „Pastebime, kad daugiausia dėmesio susilaukia išoriniai rizikos šaltiniai, o juos paveikti rizikos mažinimo prasme yra sunkiausia. Lietuvos ekonomikos atsigavimas vertinamas palankiau. Tam įtakos turėjo geri praėjusių metų ekonomikos rezultatai ir Lietuvai prognozuojamas vienas didžiausių ekonomikos augimo tempų Europos Sąjungoje“, – pranešime spaudai apklausos rezultatus komentuoja Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Gediminas Šimkus. Makroekonominė rizika, dar prieš dvejus metus vertinta kaip didelė, šios apklausos duomenimis, yra mažesnė nei vidutinė. Kaip labiausiai tikėtiną rizikos šaltinį, respondentai įvardija užsitęsusį mažų palūkanų normų laikotarpį finansų rinkose, tačiau jo poveikis būtų mažesnis už vidutinį. Bankai dažniau nei kiti respondentai buvo linkę kredito riziką vertinti kaip didesnę nei vidutinę. Jų nuomone, ši rizika toliau yra svarbi dėl psichologinių veiksnių ir dėl finansų krizės metu atsiradusių probleminių paskolų. Finansų įstaigos taip pat nerimauja dėl sudėtingų ir ilgų teisminių procesų sprendžiant išieškojimų bylas. Jos ir toliau yra konservatyvios: dauguma apklaustųjų teigia, kad jų polinkis prisiimti riziką yra nedidelis ir artimiausius 6 mėn. nedidės. Nepaisant to, daugėja finansų įstaigų, manančių, kad ateityje jų ir kitų finansų įstaigų prisiimama rizika gali didėti. Apklausoje dalyvavo dvidešimt trijų įmonių vadovai, rizikos valdytojai ar kiti didelę darbo finansų rinkose patirtį turintys atstovai.