rizikos

Atlikus didelę 29 mln. vakcinų Jungtinėje Karalystėje peržiūrą nustatyta, kad dūris į ranką „AstraZeneca“ vakcina tikrai padidina kraujo krešulių riziką, tačiau vakcinos nauda didesnė.   Oksfordo universiteto vadovaujama komanda taip pat nustatė padidėjusią insulto riziką po „Pfizer“ vakcinos, tačiau ir vėl kur kas mažesnę, nei pagauti koronavirusą.  Mokslininkai teigė, kad tai dar kartą parodė didelę vakcinacijos naudą.

Pastaruoju metu visuomenėje kyla daug diskusijų apie skiepus, todėl dėl informacijos gausos internete ir spaudoje dažnai atsiranda daug klausimų. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (toliau – ULAC) specialistai primena, kad norint apsaugoti save, savo šeimą ir visą visuomenę nuo pavojingų užkrečiamųjų ligų, būtina laikytis sudarytų skiepijimo schemų ir skiepytis pagal jas.

Socialdemokratai sako, kad prezidento Gitano Nausėdos pasiūlymai dėl darbo mokesčių mažinimo ir išmokų vaikams yra geresni nei pirminės iniciatyvos, tačiau įžvelgia rizikų, kad mokesčių tarifai ateityje nebus grąžinti į ankstesnį lygį, o vaiko pinigai nenueis vartojimui.

Sveikatos ekspertai įspėja, kad rūkant COVID–19 simptomai sustiprėja. Taip pat gali būti, kad rūkydami sirgsite ilgiau, rašoma dailystar.co.uk. Dr. Babakas Ashrafi, Jungtinėje Karalystėje gyvenantis gydytojas internetu iš „Zava UK“, paaiškino: „Visi žino, kad rūkymas truputį sumažina imunitetą, o dėl jo poveikio plaučiams rizika užsikrėsti virusais padidėja.“ Tai – ne vienintelė priežastis, dėl kurios šiuo metu verta mesti rūkyti.

JAV federalinio rezervo sistema (FRS) antradienį skubiai, nelaukdama eilinio posėdžio, kurį planuojama surengti kovo 17-18 dienomis, sumažino bazinę palūkanų normą reaguodama į stiprėjančias rizikas ekonomikai, kurias kelia koronaviruso epidemija, ir suteikdama prezidento Donaldo Trumpo reikalautas paskatas. FRS politikos formavimo komitetas vienbalsiu sprendimu sumažino pagrindinę palūkanų normą puse procentinio punkto nuo 1,5-1,75 proc. iki 1,0-1,25 procento.

Nuostatą „Aš per jaunas insultui“ reikėtų pamiršti – kasmet pasaulyje insultą patiria apie 2 milijonai darbingo, 18–50 m. amžiaus žmonių ir šis skaičius nuolat didėja. Pasak gydytojų, dėl šios nerimą keliančios statistikos reikėtų kaltinti įtemptą ir nepavyzdingą gyvenimo būdą. Be to, neretai žmonės pasirenka moksliškai neįrodytas ar net organizmui žalingas prevencines priemones, rašoma pranešime spaudai.

Kokia rizika nukentėti avarijoje, gamtos katastrofų, politinių neramumų metu ar užsikrėsti, pavyzdžiui, Ebolos virusu? Su kokios kvalifikacijos medicinos pagalba galima susidurti įvairiose šalyse? Tai yra klausimai, į kuriuos kasmetinėje savo ataskaitoje atsako „Control Risks“ ir „International SOS“, sudarantys pasaulio žemėlapį su labiausiai pavojingų ir saugių šalių reitingu. 2020-ųjų prognozėje didelės saugumo grėsmės išskirtos tokiose šalyse, kaip Jemenas, Sirija ar Libija.

Lietuvoje laukiama mokėjimų rinkos plėtros – keičiantis reguliavimui, į rinką ateis naujų paslaugų teikėjų, todėl didės konkurencija, atpigs paslaugos vartotojams. Tačiau bankai perspėja apie galimą asmens duomenų saugumo riziką ir dešimtis milijonų sieksiančias papildomas jų išlaidas. Lietuvos banko teigimu, šiuo metu į nacionalinę teisę perkeliamas europinis reguliavimas užtikrins vartotojams tinkamą apsaugą, bus patogiau atsiskaityti elektroninėje erdvėje.

Pasaulio ekonomikos augimas – sparčiausias per pastaruosius septynerius metus. Deja, nepaisant teigiamų gyventojų ir įmonių lūkesčių bei kitų augimui palankių aplinkybių, horizonte netrūksta rizikų ir pavojų, galinčių nuslopinti šį augimą. Pirmoji ir bene didžiausia rizika yra susijusi su populizmu ir protekcionistinių bei nacionalistinių idėjų gajumu. Jungtinėje Karalystėje, JAV, Kanadoje ir kai kuriose kitose valstybės pajamų nelygybė išlieka aukščiausia per pastaruosius 80 metų.

Birželio pradžioje įspėję apie galimą šalies nekilnojamojo turto rinkos perkaitimą, Lietuvos banko atstovai įvardija, kad pagrindines grėsmes rinkai kelia augančios turto kainos, aktyvus investavimas į būstą nuomai, demografinės tendencijos, didelis bankų finansavimas, nukreiptas į statybų ir nekilnojamojo turto sektorius bei galimas palūkanų šokas.

Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas pasakodamas apie dabartinę Lietuvos situaciją pabrėžia, kad šiuo metu esame ekonominiame augime. Tačiau yra dvi rizikos susijusios su nekilnojamuoju turtu ir viena – kibernetine ataka.

Lietuvos banko (LB) vadovas Vitas Vasiliauskas apžvelgęs Lietuvos finansinę sistemą konstatavo, kad Lietuvos finansų sistema turi tvirtą stuburą. Bankai atlaikytų indėlininkų paniką ar staigų skolininkų būklės pablogėjimą. Vis dėlto rizikų finansų sistemai yra, ir pagrindinės jų sietinos su galimu nekilnojamojo turto kainų burbulu Šiaurės šalyse bei besitęsiančiu mažų palūkanų laikotarpiu.

Didžioji dauguma Lietuvos studentų gyvena iš tėvų kišenės, dirbančiųjų – tik trečdalis, o kas penktas pinigų prasimano kitais būdais. Tokius duomenis atskleidė įmonės „Provident Finansai“ iniciatyva atlikta studentų apklausa internetu. Jos metu taip pat paaiškėjo, kad didžioji dauguma studentų nežinotų, kaip tinkamai elgtis pritrūkus pinigų. Dažniausi jų sprendimai – skolintis iš tėvų arba likti namuose ir nieko nepirkti.

Pasaulyje kasmet vis labiau ryškėjant klimato kaitai ir siekiant sumažinti visuotinio atšilimo padarinius, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Notre Dame universiteto mokslininkai sukūrė indeksą („ND-Gain Index“), kuris sudarytas remiantis duomenimis apie įvairių pasaulio valstybių pažeidžiamumą klimato kaitai ir jų galimybes prisitaikyti. Tarp 197 pasaulio valstybių, per kelias pozicijas atsilikdama nuo Estijos, tačiau aplenkdama Latviją, Lietuva yra 31 indekso vietoje.

Aprašymas - Ūkio ministerijos skiriamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas rizikos kapitalo fondai investuoja ne tik į jaunas, ką tik verslą pradėjusias, bet ir į didesnes, pažengusias įmones. Investicijos skirtos verslo plėtrai, naujų technologijų diegimui. Kaip ne vieną dešimtį skaičiuojančios verslo įmonės naudojasi rizikos kapitalo fondų investicijomis žiūrėkite video reportaže.

Įmonei „Intel“ priklausanti rizikos kapitalo įmonė „Intel Capital“ kartu su Lietuvos rizikos kapitalo bendrove „Practica Capital“ investavo į lietuvių sukurtą internetinę skaitmeninių trimačių (3D) modelių prekyvietę „CGTrader“, rašo "Verslo žinios". Kaipteigiama dienraštyje, investicijų suma neatskleidžiama, tik užsimenama, kad lėšos bus panaudotos 3D modelių prekyvietės ir bendruomenės plėtrai bei įmonės pozicijoms 3D spausdinimo rinkoje stiprinti.

Sėkmingiausiai veikiantys pasaulio verslininkai vienbalsiai trimituoja, kad svarbiausia versle – gera idėja. Tačiau vien idėja sotus nebūsi, o norint šią paversti turtu neišvengiamai prireiks investicijų. Čia ir prasideda verslas. Nevertėtų stebėtis, kad vienas pagrindinių sveikos ekonomikos indikatorių – aktyvus verslo noras skolintis. Prekybos aktyvumui keliant sparnus, kyla ir noras plėsti veiklą, o norams apyvartinių lėšų pakanka ne visada.

Žemės ūkio naudmenų deklaravimui skirtas laikas jau pasibaigė. Deklaracijų pateikti laiku nespėjusių pareiškėjų dar bus laukiama iki liepos 10 d., tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną galutinė paramos suma bus mažinama 1 proc. Artėjant ir kai kurių būtinųjų ūkio darbų vykdymo pradžiai, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) ragina ūkininkus nepamiršti prisiimtų įsipareigojimų ir šiuos būtinus darbus atlikti laiku.

Lietuvos finansų įstaigoms didžiausią susirūpinimą kelia išoriniai rizikos šaltiniai: Europos Sąjungos valstybių skolų problemų paaštrėjimas, taip pat galimas Lietuvos eksporto kritimas, jeigu staiga sulėtėtų pasaulio ekonomikos augimas, rodo Lietuvos banko atlikta apklausa. Vis dėlto rizikų pasireiškimo tikimybė ir poveikis finansų sistemai vertinami nuosaikiau nei anksčiau – rodo naujausios apklausos rezultatai.

Kreditų biuro „Creditinfo“ pajamos per praėjusius metus pasiekė beveik 11,6 mln. litų ir, palyginti su 2011 metais, išaugo 2,3 mln. litų. „Creditinfo“ pelnas prieš mokesčius tuo pačiu laikotarpiu padidėjo 350 tūkst. litų ir sudarė 1,36 mln. litų. 2013 metais planuojama daug dėmesio taip pat skirti naujoms sritims.

Baltijos šalims nesugebant susitarti ir įgyvendinti reikšmingus bendrus projektus investicijos nukreipiamos į kitas valstybes, teigia verslo rizikos valdymo bendrovės „Coface“ Baltijos regiono vadovas Maris Lukins. Šiandien daug diskutuojama, kuri strategija – taupymo ar ekonomikos skatinimo – gali išvesti valstybes iš krizės. Ką apie tai manote jūs? Tai sudėtingas klausimas, nes per pirmąją krizės bangą buvo priimtas sprendimas taikyti ekonomikos skatinimo programą.

Šalies finansų sistema yra stabili, atspari sukrėtimams ir pajėgi veikti labai nepalankiomis aplinkybėmis, skelbia trečiadienį spaudos konferencijoje pristatyta Lietuvos banko Finansinio stabilumo apžvalga. Joje nurodoma, kad didžiausios rizikos šalies finansų sistemai sietinos su užsitęsusia euro zonos valstybių skolų krize, pasaulio prekybos apimties reikšmingu susitraukimu ir galimu energetinių išteklių kainų šuoliu.

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's“ sumažino 26 Italijos bankų reitingus ir nustatė neigiamą perspektyvą, teigiama agentūros pranešime spaudai. Dalis bankų, kurių reitingai buvo sumažinti, įeina į stambesnes finansų organizacijas. Dešimties bankų reitingas sumažintas vienu punktu, aštuonių - dviem punktais, šešių - trim punktais, dviejų - keturiais. Sprendimą sumažinti bankų reitingus „Moody's“ aiškina tuo, kad ekonominė situacija Italijoje pablogėjo.

Smarkaus pasaulio ekonomikos sulėtėjimo tikimybė susilpnėjo dėl politinių priemonių, neseniai priimtų euro zonoje ir skirtų kovai su skolų krize, ketvirtadienį pranešė Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Tačiau Fondas perspėjo, kad rizikos pasaulio augimui išlieka. Savo ataskaitoje, parengtoje Didžiojo dvidešimtuko (G20) finansų ministrams, TVF pareiškė, kad euro zona turi ryžtingai veikti daugelyje sferų, kad įveiktų skolų krizę.

Rizikos, gresiančios Europos finansų sistemai, stiprėja, ketvirtadienį pareiškė Europos sisteminės rizikos taryba (ESRB). Organizacija, įsteigta tam, kad įspėtų apie gresiančius sunkumus, pranešė, kad euro zonos skolų rinkų sunkumai ir nepasitikėjimas Europos bankais stiprino rizikas, gresiančias regionui. „Priklausomybė nuo centrinių bankų išaugo ir daugėja požymių, kad įtempta finansinė situacija turi įtakos realiajai ekonomikai“, - sakoma ESRB pareiškime.

„Deutsche Bank“ paskelbė 2012 m. pasaulio ekonomikos plėtros prognozę, kurioje nurodė dešimt didžiausių rizikų tarptautinės finansų sistemos stabilumui. Viena didžiausių grėsmių pasaulio ekonomikai banko analitikai įvardino Graikijos pasitraukimą iš euro zonos, sunkumus dėl Italijos ir Ispanijos skolų refinansavimo, taip pat reitingo sumažinimą ir/ar pakartotinę recesiją Jungtinėse Valstijose. Banko analitikai netiki, kad Graikija pasitrauks iš valiutų sąjungos.

Yra sakoma, kad ne kiekvienas verslininkas gali būti vadovu, kaip ir ne kiekvienas vadovas gali būti verslininku, nes tiek verslininką, tiek vadovą apibūdina skirtingos asmeninės savybės ir kompetencijos. Nežiūrint į minėtus skirtumus, tiek verslininkas, tiek vadovas pasidalija tam tikromis su bendrovės veikla susijusiomis rizikomis. Verslininko interesas yra jo investicijų į bendrovę grąža ir bendrovės ekonominės vertės augimas. Šioje vietoje verslininkas prisiima su tuo susijusią riziką.

III šių metų ketvirtį BVP augimo tempai išliko išskirtinai aukšti – 6,6 proc. Tai buvo daugiau nei prognozavo Danske bankas (5,9 proc.) ir rodė Bloomberg surinktų prognozių vidurkis (6,0 proc.). Nors Danske bankas prognozuoja BVP augimo sulėtėjimą metų pabaigoje, augimo tempai išliks dideli ir paskutinį šių metų ketvirtį.

Lietuvos banko valdyba patvirtino Atsakingojo skolinimo nuostatus, kuriais siekiama apsaugoti gyventojus nuo neapdairiai prisiimamos finansinės naštos, mažinti finansų sistemos, o kartu ir visos šalies ekonomikos sukrėtimų tikimybę. Šios skolinimo taisyklės nubrėžia aiškias ribas, kurių kredito įstaigos negalės peržengti suteikdamos paskolas fiziniams asmenims ir vertindamos jų mokumą, praneša Lietuvos bankas.

Žemės ūkio ministerija praneša, kad šiais metais, kaip ir ankstesniaisiais, teikiant paraišką tiesioginėms išmokoms gauti galima prašyti paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programas: „Ekologinis ūkininkavimas“, „Kraštovaizdžio tvarkymas“ bei „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“. Atsižvelgiant į socialinių partnerių bei žemdirbių išsakytus pasiūlymus ir siekiant aktyvesnio pareiškėjų dalyvavimo, Žemės ūkio ministerija ...

Balandžio 3 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-187 buvo patvirtintos Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2008 m. taisyklės.

- Gerbiamoji ministre, regis, apie Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą (KPP) nuo pat jos rengimo pradžios buvo kalbama ypatingai daug, tačiau iš žiniasklaidoje pasigirstančių nuomonių akivaizdu, jog ne visi žmonės išgirdo ir suvokė jiems skiriamą informaciją, tad iki šiol vis dar gajus tebėra tas tikrovės neatitinkantis stereotipas, jog ES paramą gausiantys tik stambūs ūkio subjektai.