Nors dabar šalies bankų sektorius veikia pelningai ir yra atsparus galimiems šokams, skolinimo tempas Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje ir, jeigu nekilnojamojo turto (NT) rinkos ir kreditavimo augimo sparta išliks tokia kaip dabar ar dar padidės, rizika stabilumui gali išaugti per artimiausius porą metų.
Kita sisteminio pobūdžio grėsmė jau kurį laiką yra nepalanki Šiaurės šalių NT rinkos raida, per patronuojančiuosius bankus galinti neigiamai atsiliepti mūsų šalies ūkiui.
Vienas bankas turėtų susimąstyti
V. Vasiliauskas pasakoja, kad 2017 m. turime ekonominį augimą – mažėja nedarbo lygis, didėja atlyginimai ir vartojimas.
„Lietuva juda ta pačia kryptimi, kaip ir euro zona, tiesa ten paskolų portfelio augimas didesnis nei pačioje euro zonoje. Pagrindinė žinutė ta, kad ekonominis ciklas yra augimo fazėje. Kalbant apie bankinį sektorių, jis juda ta pačia kryptimi kaip ir ekonomika – bankinio sektoriaus pelningumas auga.
Pagrindinė priežastis, dėl ko bankinis sektorius gali pasigirti pelnu – tai finansavimosi kaštų mažėjimas, tai palūkanos, kurias pats bankinis sektorius moka už skolinimąsi“, - nurodo V. Vasiliauskas.
Per 2016 m. skolinimo gyventojams ir įmonėms apimtis išaugo daugiau nei 8 proc. ir dvigubai viršijo BVP augimo tempą. Pernai labiausiai padidėjo NT paskolų portfelis. Kartu gerėjo ir paskolų portfelio kokybė – mažėjo blogų paskolų suma. Būtent kreditavimas kelia klausimą, ar nepradėsime karščiuoti?
„Būsto kainų tendencija – 2016 m. pradžia buvo +3, pabaigėm +9 proc. Tiesa, paskutiniai šie mėnesiai - balandis ir gegužė - būsto sandorių skaičius krito po 10 proc. Artimiausias 1-2 metų laikotarpis bus pakankamai svarbus“, - nurodo jis.
Nurodoma, kad pirmasis faktorius, kuris kaitina atmosferą yra gera ekonominė situacija ir augantys atlyginimai, išskirtinai Vilniuje. Taip pat ir demografinė padėtis Vilniuje yra džiuginanti. Palūkanos žemumose ir didina lūkesčius. Komerciniame NT pasiūla pralenkė paklausą, dėl to rizikų taip pat nematyti.
„Mes identifikuojame dvi rizikas. Išorinė – disbalansai Šiaurės šalyse NT rinkoje ir vidinė rizika – spartus NT rinkos augimas, kainų augimas versus kreditavimo augimas, ar tai neprives prie naujo burbulo“, - kalbėjo V. Vasiliauskas.
Lietuvos bankas kasmet atlieka šalies bankų testavimą, parodantį, kaip jie veiktų nepalankiausiomis sąlygomis. Naujausi skaičiavimai rodo, kad bankai ir visa šalies finansų sistema yra atspari šokams. Jeigu šalies BVP smuktų iki 10 proc., reikšmingai mažėtų eksportas, pajamos ir vartojimas, o NT kainos kristų 17 proc., bankai patirtų apie 730 mln. Eur nuostolį. Nepaisant to, kapitalo pakankamumo rodiklis išliktų aukštas, o papildomo kapitalo poreikis, Lietuvos banko vertinimu, būtų nedidelis ir sudarytų 3,1 mln. Eur. Šis poreikis susijęs su mažiausiais bankais, kuriems Lietuvos bankas siūlo stiprinti kapitalą.
„Net ir tokių juodo scenarijaus streso atveju išlieka kapitalas, kalbame tik apie vieną banką, kuriam reikėtų stiprinti kapitalą, kad jis išgyventų“, - prideda V. Vasiliauskas.
Išorinė rizika – NT sektorius Švedijoje ir Norvegijoje, kur auga tiek kainos, tiek įsiskolinimas. Jeigu NT kainos šiose šalyse staiga ir labai kristų, pagrindinis kanalas, kuriuo pasekmės pasiektų Lietuvą, būtų mažesnė skolinimo apimtis mūsų šalyje. Be to, Lietuvoje galėtų brangti paskolos.
„Gera žinia ta, kad jei lygintume situaciją dabar su 2008 m., mūsų bankinis sektorius nėra visiškai priklausomas nuo jų. Užkrato kanalas yra mažinamas“, - pastebi V. Vasiliauskas.
Kibernetinė grėsmė nėra horizonte – ji čia pat
Lietuvos banko vadovas pastebi, kad tobulėjant informacinėms technologijoms, vis daugiau paslaugų teikiant elektroninėje erdvėje, stiprėja ir kibernetinių nusikaltimų grėsmė. Ją, kaip didžiausios svarbos riziką šalies finansų sistemai, 2017 m. gegužės mėn. Lietuvos banko atliktoje apklausoje įvardijo finansų rinkos dalyviai.
„Gyvename skaitmeniniame amžiuje. Lietuva neišsiskiria, visame pasaulyje yra tos tendencijos, judame ta pačia kryptimi. Kibernetinė rizika yra artimiausio laikotarpio viena iš finansų rizikų, kurias reikia suvaldyti. Lietuvos bankas pirmasis euro zonoje atliko išsamią šalies bankų kibernetinio saugumo patikrą. Ji nebuvo privaloma, bet joje sutiko dalyvauti visi pagrindiniai rinkos dalyviai. Rezultatai neblogi, tačiau negalima atsipalaiduoti, kadangi kibernetiniai nusikaltėliai į priekį žengia tokiu pat greičiu, kaip ir technologijos. Savo ruožtu ir toliau atidžiai vertinsime padėtį ir tikrinsime rinkos dalyvių pasirengimą kibernetiniams netikėtumams“, – sako V. Vasiliauskas.
Lietuvos finansų sistemą pernai stiprino augęs bankų sektoriaus pelningumas. Palyginti su 2015 m., Lietuvoje veikiančių bankų pelnas 2016 m. išaugo 17 proc. ir sudarė 252,2 mln. Eur – bankai gebėjo reikšmingai sumažinti palūkanų išlaidas, jų veiklos efektyvumas tapo vienas didžiausių Europoje. Palūkanų išlaidų mažėjimui įtakos turėjo mažesnės siūlomos indėlių palūkanų normos. Administracinės išlaidos šiek tiek didėjo, tačiau dėl labiau išaugusių pajamų bankų veiklos efektyvumo rodiklis gerėjo.
