V. Vasiliausko teigimu, praėjusiais metais indėlių kiekis Lietuvos bankuose augo dešimtadaliu ir pasiekė rekordinę 43 mlrd. litų sumą. Vis dėlto V. Vasiliauskas pridūrė, kad žema palūkanų norma turėjo įtakos indėlių struktūrai.
„Lėšų, laikomų einamosiose sąskaitose dalis nuo visų indėlių išaugo nuo 51 iki 57 proc., tad galima teigti, kad mažėja terminuotų indėlių“, - sakė LB vadovas.
Kreditavimas didės
Pirmąjį šių metų ketvirtį augo ir suteiktų paskolų kiekis. Pastebima, kad bankai palankiau vertina verslo galimybes susitvarkyti su finansiniais įsipareigojimais.
„Verta pastebėti, kad verslo skolinimasis nors ir augo, bet buvo atsakingas. Norėčiau pridurti, kad ir toliau pastebime tendenciją, kad namų ūkiai daugiau lėšų grąžina nei skolinasi, tačiau ši tendencija lėtėja“, - sakė V. Vasiliauskas. LB vadovas pridūrė, kad planuojama, jog paskolų portfelis šiais metais augs nuo 1 iki 5 proc., o kitąmet tikimasi 8 proc. augimo.
Pastebimas atsigavimas draudimo veiklos sektoriuje, kuris 2012 metais uždirbo 89 mln. litų pelno. Anot V. Vasiliausko, svarbu pridurti, kad šis rodiklis išties džiugina, nes šis sektorius dar 2011 metais patyrė nuostolių. LB vadovo teigimu, gerus rezultatus lėmė sėkmingos investicijos bei gyvybės ženklus atgaunanti draudimo veikla. „Finansiniai duomenys rodo, kad lipame į kalną“, - sakė V. Vasiliauskas.
Savivaldybės kelia grėsmę
LB vadovas pastebi, kad savivaldybių skolos lubos šiuo metu jau siekia 75 procentus. „Jei tendencijos tęsis, turėsime tokią situaciją, kuomet savivaldybės egzistuos tik tam, kad sumokėtų savo skolas“, - sakė V. Vasiliauskas.
Pastebima, kad kai kurios savivaldybės gudrauja, siekdamos apeiti skolos limitą, manipuliuodamos valdomomis įmonėmis, todėl tikrasis skolų lygis yra aukštesnis nei norma.
„Į šią situaciją reikia atkreipti dėmesio, nes savivaldybėms praradus mokumą kentėtų visas viešasis sektorius, o tada jau turėtume sniego gniūžtę“, - perspėjo V. Vasiliauskas.
Ragina būti realistais
Paklaustas ką mano apie Lietuvos galimybes įsivesti eurą jau už dviejų metų, LB vadovas buvo optimistiškai.
„Latviai dirbdami nuosekliai pasiekė Europos valiutą ir manau, kad tai sugebėsime ir mes“, - sakė V. Vasiliauskas. Pastarasis pridūrė, kad infliacijos lygis, tikėtina, bus suvaldytas, tačiau pastebėjo, kad kur kas svarbiau viešųjų finansų tvarkymas.
LB vadovas, kalbėdamas apie planus rudenį peržiūrėti biudžetą paragino būti realistais. „Na, manau, kad toks sprendimas būtų Pandoros skrynios atidarymas. Nematau vietos manevrams“, - sakė V. Vasiliauskas.
Iššūkių finansų sektoriui nemažėja
Šalies finansų sistema yra pakankamai atspari stipriems iššūkiams ir netikėtiems sukrėtimams, tačiau kredito įstaigos ir toliau privalo stiprinti pasirengimą galimoms rizikoms atremti, rašoma Lietuvos banko finansinio stabilumo apžvalgoje.
„Vadinamojo streso testo rezultatai parodė, kad šalies bankų sektorius atlaikytų staigaus ekonominio nuosmukio nulemtą skolininkų finansinės būklės pablogėjimą, staigų indėlių sumažėjimą, kitus sukrėtimus“, - teigia V. Vasiliauskas. Pastarasis priduria, kad nors situacija yra gera, šalies kredito įstaigoms nevertėtų prarasti budrumo.
V. Vasiliausko teigimu, Lietuvos finansų rinka pastaraisiais metais jau įrodė sugebėjimą susitvarkyti su iššūkiais.
Grėsmių vis dar yra
Naujausias testas tikrino veiklas, kurios galėtų pakenkti Lietuvos finansų sektoriui. Tarp tikrintų veiklų buvo modeliuotos situacijos, kaip euro zonos skolų krizė ir užsienio paklausos kritimas, padidėjęs jautrumas Skandinavijos šalyse ir ilgalaikės žemos palūkanų normos.
LB atliktoje finansinio stabilumo apžvalgoje nustatyta, kad jei modeliuotos situacijos įvyktų, Lietuvos eksportas sumažėtų ketvirtadaliu, o šalies BVP dešimtadaliu, o tai gerokai pablogintų skolininkų galimybes grąžinti paskolas. Vis dėlto priduriama, kad minėtos grėsmės modeliuotos teoriniame lygmenyje, o jų įvykimo tikimybė realiame gyvenime – minimali.
Finansinio stabilumo apžvalgoje perspėjama, kad be minėtų išorės grėsmių, stabilumui iššūkį gali mesti ir vidaus rizikos, kaip savivaldybių skolinimosi augimas, jų finansinės būklės pablogėjimas ir nesubalansuota kai kurių kredito unijų veikla.
